Pasibaigęs. 05-01 21:30
Eurolyga
Baskonia
98
Real Madrid
102
Pasibaigęs. 05-02 18:15
LKL
7bet-Lietkabelis
88
M Basket
82
Pasibaigęs. 05-02 18:50
LKL
Žalgiris
102
Nevėžis-Optibet
78
Pasibaigęs. 05-02 19:45
Eurolyga
Olympiacos
92
Barcelona
58
Pasibaigęs. 05-02 21:45
Eurolyga
Maccabi Tel Aviv
88
Panathinaikos
95
Pasibaigęs. 05-03 20:45
Eurolyga
Fenerbahce
62
Monaco
65
Pasibaigęs. 05-04 17:20
LKL
Uniclub Casino-Juventus
88
CBet
85
Pasibaigęs. 05-05 17:20
LKL
Wolves
97
Žalgiris
93
Pasibaigęs. 05-05 19:30
LKL
Šiauliai
104
Neptūnas
98
Pasibaigęs. Vakar 18:50
LKL
7bet-Lietkabelis
92
Nevėžis-Optibet
93
Šiandien, 21:15
Eurolyga
Panathinaikos
0
Maccabi Tel Aviv
0
Rytoj, 18:50
LKL
Žalgiris
0
Uniclub Casino-Juventus
0
Rytoj, 20:00
Eurolyga
Monaco
0
Fenerbahce
0
Rytoj, 22:00
Eurolyga
Barcelona
0
Olympiacos
0
05-09, 18:00
LKL
Pieno žvaigždės
0
Rytas
0
05-09, 18:50
LKL
Šiauliai
0
7bet-Lietkabelis
0
05-09, 19:00
LKL
M Basket
0
Nevėžis-Optibet
0

„Iš istorijos puslapių“: V.Česiūnas – auksinis Lietuvos kanojininkas, suspindėjęs Miunchene

2012.11.17 15:59
Vladas Česiūnas | sportkadr.ru nuotr.

Vladas Česiūnas | sportkadr.ru nuotr.

Ar žinote, kad po šių metų Londono olimpinių žaidynių Lietuvos atstovai per visą olimpiadų istoriją yra iškovoję net 27 aukso medalius? „Sportas.lt“ tęsia rubriką „Iš istorijos puslapių“, kurioje galėsite prisiminti skambias pergales iškovojusius Lietuvos sportininkus.


Vladas Česiūnas

Trečioje rubrikos dalyje pristatome kanojininką Vladą Česiūną, žmogų, triumfavusiame vienu įspūdingiausių laikomame dviviečių kanojų plaukimo finale Miuncheno olimpiadoje 1972 metais.

V.Česiūnas gimė 1940 metais Vyšnialaukio gyvenvietėje Jonavos apskrityje. Kaip sportininkas subrendo ir rimtesnes pergales pradėjo siekti 1970 metais.

Plaukdamas dviviete kanoja su rusu Zbignevu Survutu, V.Česiūnas 1970 metais tapo TSRS čempionu plaukdamas 1 ir 10 km distancijose. Tačiau vienas stipriausių pasaulyje tapo V.Česiūno ir kito ruso Jurijaus Lobanovo duetas, kuris atsirado atsitiktinai. 1971 m V.Česiūnas dar išbandė jėgas vienviete valtimi ir tapo TSRS tautų spartakiados čempionu bei iškovojo bronzos medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.

Sumąstęs vėl pabandyti plaukti dviviete kanoja, V.Česiūnas stovyklos Krasnovodske metu pakvietė kitą vienvietininką J.Lobanovą pabandyti pairkluoti. Pabandę pasitreniruoti iškart abu pastebėjo, kad sekasi neblogai ir nutarė išbandyti jėgas varžybose. Vos kelių treniruočių kartu sportininkai netikėtai triumfavo „Pavasario prizo“ varžybose. Po dviejų lietuvis su rusu tapo TSRS čempionais ir iškovojo teisę dalyvauti Miuncheno olimpinėse žaidynėse.

Ir pagaliau atėjo svarbiausias išbandymas – Miuncheno olimpinės žaidynės. Prieš žaidynes tiek V.Česiūnas, tiek J.Lobanovas buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi aukščiausių vietų. Olimpinės kanojų varžybos prasidėjo atrankiniais plaukimais.

Savo plaukime lietuvis ir rusas kovojo su duetais iš VRF, Kanados, Meksikos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos ir Dramblio Kaulo kranto. Nors po pirmų 500 m SSRS atstovai atsiliko nuo vokiečių, galingai finišavę V.Česiūnas ir J.Lobanovas užtikrintai pateko į pusfinalį.

Pusfinalyje buvo dar sunkiau. Įpusėjus distancijai lietuvio ir ruso kanoja buvo tik trečioje vietoje. Atsilikę nuo bulgarų ir švedų ir lenkdami tik meksikiečius. Tačiau SSRS sportininkai sukaupė visas jėgas ir antroje dalyje sunkiai, bet išsiveržė į priekį ir pelnė teisę varžytis finale dėl medalių.

Varžybų finalą stebėjo 24 tūkst. žiūrovų – tiek, kiek talpino irklavimo kanalo tribūnos. Po sunkaus pusfinalio, V.Česiūnas ir J.Lobanovas jau nebuvo užtikrinti pergale. Dviviečių kanojų finalinis plaukimas laikomas pačiu atkakliausių visoje Olimpiadoje.

Lietuvio ir ruso startas buvo neramus. Nuo pat pradžių jie atsiliko nuo vengrų, rumunų bulgarų. Vėliau V.Česiūnas su J.Lobanovu išsiveržė į priekį, tačiau tapo akivaizdu, kad dėl pirmos vietos bus dramatiška kova tarp jų ir rumunų Ivano Pačaichino ir Sergejaus Kovaliovo.

Finišo liniją abi kanojos kirto vienu metu. Kas laimėjo, nežinojo nei dalyviai, nei žiūrovai, nei teisėjai. Galiausiai švieslentėje sužiba skaičiai ir tampa aišku – V.Česiūnas ir J.Lobanovas tapo olimpiniais čempionais!. Fotofinišas nustatė, kad lietuvio ir ruso duetas rumunus aplenkė 0,03 sek.

Irklavimo bazėse V.Česiūnas su dviviete valtimi dominavo dar trejus metus. Per tą laiką jis laimėjo keturis pasaulio čempionatų aukso medalius.



Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr.

Vėliau jis tapo treneriu, kuriuo dirbo iki pat 2003 metų. 1980 metais jis baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Tačiau ne viskas V.Česiūno gyvenime buvo idealu. 1979 metais jis buvo išvykęs į Vokietiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Deja, KGB agentai jį pagrobė ir jis buvo grąžintas į Sovietų Sąjungą. V.Česiūnui nebuvo leista dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse 1980 metais ir jis buvo kruopščiai prižiūrimas Sovietų pareigūnų.

V.Česiūnas 1973 ir 1974 metais buvo pripažintas populiariausiu Lietuvos sportininku. 1991 metais jam buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, o 2000 m – ir LTOK garbės ženklas.



Informacijos šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, M.Barysas „Miunchenas, olimpinis ir kasdieniškas“



Ankstesnės rubrikos dalys:

Danas Pozniakas

Vasilijus Matuševas

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Naujausi
Geriausiai įvertinti
Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai. Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų
FUTBOLASLT PODCASTAS