Pasibaigęs. 09-03 16:30
EuroBasket
Lietuva
74
Švedija
71
Pasibaigęs. 09-03 18:00
EuroBasket
Čekija
75
Latvija
109
Pasibaigęs. 09-03 20:30
EuroBasket
Suomija
61
Vokietija
91
Pasibaigęs. 09-03 21:15
EuroBasket
Turkija
95
Serbija
90
Pasibaigęs. 09-04 15:00
EuroBasket
Bosnija ir Hercegovina
84
Sakartvelas
76
Pasibaigęs. 09-04 15:00
EuroBasket
Prancūzija
114
Islandija
74
Pasibaigęs. 09-04 18:00
EuroBasket
Izrealis
96
Slovėnija
106
Pasibaigęs. 09-04 18:15
EuroBasket
Italija
89
Kipras
54
Pasibaigęs. 09-04 21:30
EuroBasket
Lenkija
69
Belgija
70
Pasibaigęs. 09-04 21:30
EuroBasket
Ispanija
86
Graikija
90
Šiandien, 12:00
EuroBasket
Turkija
-
Švedija
-
Šiandien, 15:15
EuroBasket
Vokietija
-
Portugalija
-
Šiandien, 18:30
EuroBasket
Lietuva
-
Latvija
-
Šiandien, 21:45
EuroBasket
Serbija
-
Suomija
-
Rytoj, 12:00
EuroBasket
Lenkija
-
Bosnija ir Hercegovina
-
Rytoj, 15:15
EuroBasket
Prancūzija
-
Sakartvelas
-
Rytoj, 18:30
EuroBasket
Italija
-
Slovėnija
-
Rytoj, 21:45
EuroBasket
Graikija
-
Izrealis
-
09-12, 19:00
A Lyga
Sūduva
-
Panevėžys
-
09-12, 20:00
A Lyga
Džiugas
-
Dainava
-
09-13, 17:00
A Lyga
Banga
-
Žalgiris
-
09-14, 16:00
A Lyga
Kauno Žalgiris
-
Riteriai
-
09-14, 18:25
A Lyga
Šiauliai
-
Hegelmann
-
09-16, 19:45
UEFA Čempionų lyga
Athletic
-
Arsenal
-
09-16, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Juventus
-
Borussia
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Bayern
-
Chelsea
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Liverpool
-
Atletico
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Ajax
-
Inter
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
PSG
-
Atalanta
-
09-18, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Man City
-
Napoli
-
09-18, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Newcastle
-
Barcelona
-
09-19, 19:30
A Lyga
Dainava
-
Šiauliai
-
09-19, 19:30
A Lyga
Riteriai
-
Žalgiris
-
09-20, 16:50
LKL
CBet
-
Žalgiris
-
09-20, 17:00
A Lyga
Panevėžys
-
Hegelmann
-
09-20, 19:10
LKL
7bet-Lietkabelis
-
Neptūnas
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Galatasaray
-
Liverpool
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Pafos
-
Bayern
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Inter
-
Slavia
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Atletico
-
Frankfurt
-

„Iš istorijos puslapių“: V.Česiūnas – auksinis Lietuvos kanojininkas, suspindėjęs Miunchene

2012-11-17 15:59
Vladas Česiūnas | sportkadr.ru nuotr.

Vladas Česiūnas | sportkadr.ru nuotr.

Ar žinote, kad po šių metų Londono olimpinių žaidynių Lietuvos atstovai per visą olimpiadų istoriją yra iškovoję net 27 aukso medalius? „Sportas.lt“ tęsia rubriką „Iš istorijos puslapių“, kurioje galėsite prisiminti skambias pergales iškovojusius Lietuvos sportininkus.


Vladas Česiūnas

Trečioje rubrikos dalyje pristatome kanojininką Vladą Česiūną, žmogų, triumfavusiame vienu įspūdingiausių laikomame dviviečių kanojų plaukimo finale Miuncheno olimpiadoje 1972 metais.

V.Česiūnas gimė 1940 metais Vyšnialaukio gyvenvietėje Jonavos apskrityje. Kaip sportininkas subrendo ir rimtesnes pergales pradėjo siekti 1970 metais.

Plaukdamas dviviete kanoja su rusu Zbignevu Survutu, V.Česiūnas 1970 metais tapo TSRS čempionu plaukdamas 1 ir 10 km distancijose. Tačiau vienas stipriausių pasaulyje tapo V.Česiūno ir kito ruso Jurijaus Lobanovo duetas, kuris atsirado atsitiktinai. 1971 m V.Česiūnas dar išbandė jėgas vienviete valtimi ir tapo TSRS tautų spartakiados čempionu bei iškovojo bronzos medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.

Sumąstęs vėl pabandyti plaukti dviviete kanoja, V.Česiūnas stovyklos Krasnovodske metu pakvietė kitą vienvietininką J.Lobanovą pabandyti pairkluoti. Pabandę pasitreniruoti iškart abu pastebėjo, kad sekasi neblogai ir nutarė išbandyti jėgas varžybose. Vos kelių treniruočių kartu sportininkai netikėtai triumfavo „Pavasario prizo“ varžybose. Po dviejų lietuvis su rusu tapo TSRS čempionais ir iškovojo teisę dalyvauti Miuncheno olimpinėse žaidynėse.

Ir pagaliau atėjo svarbiausias išbandymas – Miuncheno olimpinės žaidynės. Prieš žaidynes tiek V.Česiūnas, tiek J.Lobanovas buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi aukščiausių vietų. Olimpinės kanojų varžybos prasidėjo atrankiniais plaukimais.

Savo plaukime lietuvis ir rusas kovojo su duetais iš VRF, Kanados, Meksikos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos ir Dramblio Kaulo kranto. Nors po pirmų 500 m SSRS atstovai atsiliko nuo vokiečių, galingai finišavę V.Česiūnas ir J.Lobanovas užtikrintai pateko į pusfinalį.

Pusfinalyje buvo dar sunkiau. Įpusėjus distancijai lietuvio ir ruso kanoja buvo tik trečioje vietoje. Atsilikę nuo bulgarų ir švedų ir lenkdami tik meksikiečius. Tačiau SSRS sportininkai sukaupė visas jėgas ir antroje dalyje sunkiai, bet išsiveržė į priekį ir pelnė teisę varžytis finale dėl medalių.

Varžybų finalą stebėjo 24 tūkst. žiūrovų – tiek, kiek talpino irklavimo kanalo tribūnos. Po sunkaus pusfinalio, V.Česiūnas ir J.Lobanovas jau nebuvo užtikrinti pergale. Dviviečių kanojų finalinis plaukimas laikomas pačiu atkakliausių visoje Olimpiadoje.

Lietuvio ir ruso startas buvo neramus. Nuo pat pradžių jie atsiliko nuo vengrų, rumunų bulgarų. Vėliau V.Česiūnas su J.Lobanovu išsiveržė į priekį, tačiau tapo akivaizdu, kad dėl pirmos vietos bus dramatiška kova tarp jų ir rumunų Ivano Pačaichino ir Sergejaus Kovaliovo.

Finišo liniją abi kanojos kirto vienu metu. Kas laimėjo, nežinojo nei dalyviai, nei žiūrovai, nei teisėjai. Galiausiai švieslentėje sužiba skaičiai ir tampa aišku – V.Česiūnas ir J.Lobanovas tapo olimpiniais čempionais!. Fotofinišas nustatė, kad lietuvio ir ruso duetas rumunus aplenkė 0,03 sek.

Irklavimo bazėse V.Česiūnas su dviviete valtimi dominavo dar trejus metus. Per tą laiką jis laimėjo keturis pasaulio čempionatų aukso medalius.



Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr.

Vėliau jis tapo treneriu, kuriuo dirbo iki pat 2003 metų. 1980 metais jis baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Tačiau ne viskas V.Česiūno gyvenime buvo idealu. 1979 metais jis buvo išvykęs į Vokietiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Deja, KGB agentai jį pagrobė ir jis buvo grąžintas į Sovietų Sąjungą. V.Česiūnui nebuvo leista dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse 1980 metais ir jis buvo kruopščiai prižiūrimas Sovietų pareigūnų.

V.Česiūnas 1973 ir 1974 metais buvo pripažintas populiariausiu Lietuvos sportininku. 1991 metais jam buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, o 2000 m – ir LTOK garbės ženklas.



Informacijos šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, M.Barysas „Miunchenas, olimpinis ir kasdieniškas“



Ankstesnės rubrikos dalys:

Danas Pozniakas

Vasilijus Matuševas

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Naujausi
Geriausiai įvertinti
Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai. Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų