Penkios T.Pačėso taisyklės „Lietuvos ryto“ gynyboje

Kai gruodžio 17 dieną Tomas Pačėsas pagaliau tapo Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategu, viešojoje erdvėje nuvilnijo sostinės klubo gerbėjų gilus atodūsis.

Daugeliui atrodė, kad „Lietuvos rytas“ pagaliau pasirinko tinkamą žmogų vadovauti komandai, pastaruosius keletą metų išgyvenančiai krizinį laikotarpį.

Atrodė, kad 44 metų alytiškis į „Lietuvos ryto“ žaidimą bei vidinę kultūrą įneš taip trokštamos disciplinos.

Vos po dviejų dienų „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio poste debiutavęs T.Pačėsas pateikė pareiškimą. Sostinės krepšininkai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse nepaliko jokių vilčių Panevėžio „Lietkabeliui“ (87:67).

Jau tose pirmosiose rungtynėse viena tapo aišku – „Lietuvos ryto“ sirgaliai nuo šiol kur kas dažniau matys ir girdės savo komandos vyriausiąjį trenerį.

Kaip ir buvo tikėtasi, T.Pačėsas sostinės komandoje tvirtai suėmė į savo rankas ne tik žaidimo vadžias, tačiau ir krepšininkų ego. Numylėtinių nebeliko, tinginiaujančių ar pernelyg dažnai su arbitrais diskutuojančių – taip pat.

Sekmadienį tas pats „Lietkabelis“, kuris pirmasis testavo T.Pačėso gebėjimus „Lietuvos ryte“, tapo pirmuoju varžovu, privertusiu naująjį sostinės klubo strategą aikštelę palikti nuleista galva.

„Lietkabelis“ pergalingose rungtynėse surinko 75 taškus (galutinis rezultatas – 75:65). Nors prie Marcelo Nicolos tai atrodytų pakankamai normalu, T.Pačėsas gavo priežastį pamąstyti apie savo komandos žaidimą, artėjant pirmajam rimtam išbandymui – susitikimui su Kauno „Žalgiriu“, kuris įvyks ateinantį sekmadienį.

Pačėsas

Ką sako skaičiai?

T.Pačėsas „Lietuvos ryto“ žaidimui dirigavo šešeriose rungtynėse. Pažvelgus į galutinį šių susitikimų rezultatą, norisi teigti, kad vilniečiai pagaliau pradėjo gintis.

Per tas šešerias rungtynes varžovai į T.Pačėso vadovaujamos komandos krepšį nė karto neįmetė bent 80 taškų. „Lietkabelio“ (dukart), Klaipėdos „Neptūno“, Kėdainių „Nevėžio“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ir „Šiaulių“ ekipos vilniečiams vidutiniškai atseikėdavo vos po 70 taškų.

Palyginimui, per 13 LKL čempionato rungtynių iki T.Pačėso atvykimo „Lietuvos rytas“ oponentams leisdavo pelnyti 74,2 taško (net 82,4 per tragišką penkių mačų atkarpą iki T.Pačėso atėjimo).

Skirtumas – jaučiamas. Ką jau kalbėti apie taškų vidurkius, kuriuos į „Lietuvos ryto“ krepšį rinkdavo Europos taurės komandos.

Jeigu pažvelgtume į kitas statistines kategorijas, matytume gana aiškų dabartinės „Lietuvos ryto“ gynybinės filosofijos paveikslą. T.Pačėso vadovaujamos komandos tikslas prie savojo krepšio – baudos aikštelės priežiūra.

Vadovaujant T.Pačėsui „Lietuvos ryto“ varžovams kur kas sunkiau pelnyti taškus iš dviejų taškų zonos, ypatingai baudos aikštelės. Jei anksčiau sostinės klubo oponentai dvitaškius metimus realizuodavo 50,2 proc. tikslumu, tai dabar – vos 42,9 proc.

Tuo pačiu „Lietuvos ryto“ priešininkai atlieka mažiau rezultatyvių perdavimų (14,5 prieš 15,8) ir rečiau įgyja galimybių kartoti netaiklius savo metimus (puolime atkovoja 8,2 kamuolio, kai anksčiau – 10,4).

Tačiau dabar vilniečių oponentai kur kas geriau pataiko iš toli (38 proc. prieš 32,7 proc.), nors meta beveik tiek pat tritaškių (21,5 prieš 21,4). Be to, T.Pačėso gynyba verčia varžovus klysti kur kas rečiau nei agresyvi M.Nicolos ir jo pareigas vėliau laikinai besidalinusių Aurimo Jasilionio bei Arvydo Gronskio vadovaujamos komandos aikštelės priežiūra (oponentai dabar klysta 12,7 karto, kai anksčiau – 17,2).

T.Pačėso gynybos filosofija

Nuodugniau žvelgiant į „Lietuvos ryto“ dabartinį žaidimą gynyboje, galima aiškiai pastebėti, kad T.Pačėsas per gana trumpą laiką įvedė aiškias taisykles, kuriomis yra modeliuojama sostinės klubo gynyba.

Alytiškis reikalauja, kad „Lietuvos rytas“ gintųsi orientuodamasis į baudos aikštelę. Svarbiausia – neutralizuoti varžovų prasiveržimus link krepšio, perdavimus baudos aikštelės ribose ir žaidimą „ant ūso“.

Tam, jog įgyvendintų šį tikslą, T.Pačėsas pasiryžo aukoti varžovų perimetro krepšininkų metimus iš vidutinio nuotolio bei tritaškius, ypatingai vidurio puolėjų.

Priešingai nei M.Nicola, T.Pačėsas gynyboje nereikalauja tiesmuko agresyvumo, kuris sudarkytų pamatinį komandos gynybinį išsidėstymą. Jam svarbiausia, kad krepšininkai visas 24 varžovų atakos sekundes palaikytų solidų išsidėstymą ir baudos aikštelėje nepaliktų erdvių.

Būtina pastebėti, kad prie T.Pačėso „Lietuvos rytas“ kur kas didesnį dėmesį skiria varžovų žaidėjų individualioms charakteristikoms. Vienaip yra ginamasi prieš iš toli po driblingo pataikančių perimetro krepšininkų „du prieš du“, kitaip – prieš ribotas metimo galimybes turinčius. T.Pačėsas ypatingai linkęs aukoti gynybą prieš perimetro žaidėjus, kurie prastai atakuoja iš toli – jiems suteikiama daug laisvės, idant sukoncentravus gynybą į baudos aikštelę.

Penkios esminės T.Pačėso taisyklės „Lietuvos ryto“ gynyboje:

1. „Du prieš du“ gynyba – pasaugojimas arba „Show“

Matome, kaip M.Mažeika pradeda žaisti „du prieš du“ su Jerai‘umi Grantu. Tuo metu Artūras Gudaitis nepalieka baudos aikštelės ir taiko pasaugojimo metodą, kai užtvara pasinaudojusiam gynėjui neleidžiama veržtis link krepšio, tuo pačiu saugant ir kertantį aukštaūgį. Adas Juškevičius stengiasi kuo greičiau susitvarkyti su J.Granto užtvara ir sugrįžti prie savo dengiamojo M.Mažeikos. „Lietuvos ryto“ gynėjui pavyksta laiku sutrukdyti M.Mažeikos metimui iš vidutinio nuotolio.

Auka – metimas iš vidutinio nuotolio arba tritaškio. Jeigu M.Mažeika, po J.Granto užtvaros, būtų turėjęs daugiau erdvės judėti į kairę palei tritaškio liniją, jis akimirkai atsidurtų laisvas ir galėtų atakuoti iš toli. Lygiai taip pat, „Neptūno“ kapitonas akimirkai turėjo galimybę mesti nedengiamas iš vidutinio nuotolio.

Šis metodas gintis prieš M.Mažeikos „du prieš du“ tiko, nes klaipėdietis daugiausiai problemų varžovams pridaro prasiveržimais. Tuo pačiu jis turi lėtą metimą, kas jam neleidžia pasinaudoti akimirkai įgyta erdve ir bausti „Lietuvos rytą“ taikliais šūviais iš tolimesnių distancijų.

Matome, kaip Danielis Ewingas su Donatu Zavacku žaidžia „pikenpopą“, kai aukštaūgis, užuot kirtęs į baudos aikštelę, atsitraukia ties tritaškiu. Šioje situacijoje ginantis pasaugojimo metodu D.Zavackas atsidurtų visiškai laisvas ir galėtų smeigti tritaškį. Taigi Antanas Kavaliauskas taiko „Show“ principą, kai jis trumpam imituoja agresyvią priežiūrą prieš užtvara pasinaudojusį D.Ewingą, tačiau tuoj pat grįžta prie D.Zavacko. Tuo metu Žygimantas Janavičius stengiasi susitvarkyti su D.Zavacko užtvara ir sugrįžti prie D.Ewingo.

Šį kartą D.Ewingas pergudravo „Lietuvos ryto“ tandemą ir įsiveržė į baudos aikštelę. Ten jo laukė Artūras Gudaitis, kuris netrukus laiku spėjo sugrįžti prie savo dengiamojo J.Granto ir sutrukdyti amerikiečio metimui.

Ginantis „Show“ metodu, stengiamasi kiek įmanoma pristabdyti žaidėjo su kamuoliu judėjimą, tuo pačiu nepaliekant be priežiūros užtvarą statančio aukštaūgio ir neleidžiant varžovams įgyti ūgio pranašumo situacijos. „Show“ yra sudėtingas metodas, reikalaujantis besiginančių krepšininkų kojų staigumo ir susikalbėjimo. Mače su „Neptūnu“ vilniečiams sunkiai sekėsi gintis šiuo principu, tad dažniausiai jie taikė jau minėtą pasaugojimo metodą.

Abu šie pavyzdžiai rodo, kad gindamasis prieš varžovų „du prieš du“ „Lietuvos rytas“ stengiasi neįtraukti trečiojo žmogaus – gintis be pagalbos veiksmų. Dabar vilniečiai elgiasi priešingai nei prie M.Nicolos, kai agresyvus „stepautas“ tiesiog reikalaudavo pagalbos apačioje ir atverdavo didžiules erdves ties perimetru.

2. Ūgio pranašumo situacijose „ant ūso“ – pagalba iš silpnosios pusės

Matome, kaip Artūras Jomantas priėmė kamuolį baudos aikštelės prieigose prieš ūgiu ir svoriu kur kas nusileidžiantį A.Juškevičių. Šioje situacijoje dėmesį atkreipkite į Gedimino Oreliko elgesį. Jis nusileido į baudos aikštelę, kad galėtų sudvigubinti A.Jomantą, jei pastarasis ataką mėgintų užbaigti verpste į dešinę pusę ir metimu iš po krepšio. Tuo pačiu G.Orelikas visiškai be priežiūros ties tritaškio linija paliko Eividą Mološčiaką.

Šioje situacijoje G.Oreliko pagalbos A.Juškevičiui neprireikė, tačiau epizodas rodo, kokią svarbą „Lietuvos rytas“ teikia gynybai baudos aikštelėje. Be A.Juškevičius krepšio prieigas prižiūrėjo du vilniečių žaidėjai – A.Gudaitis ir G.Orelikas, todėl pelnyti taškus iš artimos distancijos šiauliečiams būtų labai sunku.

Panašiai ginantis prieš „Šiaulių“ atakas elgdavosi ir kiti „Lietuvos ryto“ žaidėjai, kuriems reikėjo prižiūrėti tritaškius prastai metantį A.Jomantą. Vilniečiai palikdavo pastarąjį laisvą kampe, kartais net leisdami jam priimti kamuolį ir mesti iš nepatogios situacijos.

Tai – jau minėta T.Pačėso gynyba prieš charakteristikas. Matematiškai, ji turėtų pasiteisinti, tačiau realybėje kartais tie prastai iš toli pataikantys varžovų krepšininkai gali netikėtai skaudžiai nubausti.

3. Asmeninė gynyba – tarsi zoninė

Matome, kaip Mindaugas Lukauskis gynyboje sužaidė per agresyviai ir leido Arvydui Šikšniui veržtis į baudos aikštelę. „Lietuvos ryto“ gynyba staigiai reaguoja siekdama neutralizuoti baudos aikštelės zoną. Ji visiškai susispaudžia ir neleidžia „Neptūno“ puolėjui net pagalvoti apie metimą. Prie tritaškio visiškai be priežiūros paliktas Arnas Butkevičius šį kartą kamuolio negauna.

T.Pačėso sustyguota gynyba kartais primena zoninę, nors iš tikrųjų ginamasi asmeniškai. Vidurio puolėjas nepalieka baudos aikštelės, nesvarbu, kokia situacija bebūtų, o likę keturi žaidėjai turi pagrindinę užduotį – saugoti baudos aikštelės zoną.

Auka – tolimi metimai iš kraštų, ypatingai jei perimetre kamuolio laukia prastokai tritaškius metantis oponentų žaidėjas.

4. Įžaidėjo presingas

Matome, kaip Nicolas Laprovittola po visą aikštelę presinguoja „Neptūno“ įžaidėją D.Ewingą. Labai svarbiu momentu šis spaudimas pasiteisino – amerikiečio nervai neišlaikė ir jis prasižengė puolime.

Prie komandos vairo stojus T.Pačėsui, šis elementas „Lietuvos ryto“ žaidime plika akimi, ko gero, pastebimas labiausiai. Apie tai po pirmosios akistatos su alytiškiu kalbėjo ir „Lietkabelio“ strategas Kazys Maksvytis. Tada jo vadovaujamos komandos įžaidėjai turėjo rimtų problemų, įveikdami „Lietuvos ryto“ taikomą atakų organizatoriaus presingą.

Nuolat presinguodami varžovų įžaidėją „Lietuvos ryto“ gynėjai ne tik stengiasi jį nuvarginti, priversti klysti ar prasižengti puolime, tačiau ir sudarkyti jo komunikaciją su likusia komanda. Kai esi presinguojamas, kartais sunku tiksliai įvertinti varžovų gynybos išsidėstymą ir pasirinkti geriausią derinį esamai situacijai, perduoti nurodymus komandos draugams ir atlikti tikslų pirmąjį perdavimą pradedant derinį.

Tuo pačiu presinguojamas įžaidėjas gali rizikuoti įveikti agresyvią varžovo gynybą žaidimu „vienas prieš vieną“, tačiau to būtent ir nori T.Pačėsas, kad varžovai atsisakytų sau priimtino žaidimo plano ir išsimuštų iš vėžių rungtyniaudami taip, kaip jiems nėra įprasta.

5. Keitimasis ginamaisiais situacijose be kamuolio

Matome, kaip ataką pradeda D.Ewingo mėginimai žaisti „du prieš du“ su J.Grantu, tačiau N.Laprovittola sėkmingai dirba kojomis, siekdamas išvengti varžovų aukštaūgio užtvarų, o A.Gudaitis taiko pasaugojimo metodą, neleisdamas D.Ewingui veržtis į baudos aikštelę ar įvesti kamuolio J.Grantui. D.Ewingas nuleidžia rankas ir atiduoda kamuolį D.Zavackui. Šone atsilaisvinti mėgina M.Mažeika, tačiau M.Lukauskis ir Marius Runkauskas staigiai susikeičia ginamaisiais ir taip neleidžia „Neptūno“ kapitonui įgyti erdvės bei priimti kamuolio.

Tokiu būdu „Lietuvos rytas“ ne tik stengiasi sudarkyti varžovų derinį, tačiau ir versti oponentus žaisti ties centru – ten, kur „Lietuvos ryto“ gynyba turi tvirčiausius pamatus.

Kaip „Lietuvos ryto“ aukomis gynyboje pasinaudos „Žalgiris“?

„Lietuvos rytas“ su T.Pačėsu priešakyje iš esmės pakeitė savo gynybos fokusą – kai anksčiau būdavo stengiamasi versti varžovus klysti perimetre, dabar vilniečiai visą dėmesį skiria baudos aikštelės priežiūrai.

Siekdamas sulipdyti tokią koncentruotą gynybą T.Pačėsas aukoja metimus iš vidutinio nuotolio bei tritaškius. Kartais tos aukos būna per didelės.

„Lietkabelis“ istorinę pergalę prieš „Lietuvos rytą“ iškovojo dėka sėkmingo Miljano Pavkovičiaus žaidimo. Serbas susmeigė tris tritaškius. „Neptūnas“, likus žaisti pusketvirtos minutės, pirmavo 10 taškų skirtumu (74:64). Tada vilniečių gynybą ketvirtajame kėlinyje baudė Vytauto Šarakausko, D.Ewingo, Mindaugo Girdžiūno ir A.Butkevičiaus tolimi šūviai.

Sekmadienį taiklių tritaškių prireiks ir „Žalgiriui“, kuris trečiosios pergalės šiame sezone prieš vilniečius sieks su nauju treneriu. Jei T.Pačėso gynybos orientacija į baudos aikštelę būtų tikras galvos skausmas Gintarui Krapikui, tai Šarūnas Jasikevičius galbūt jau bus spėjęs įnešti naujovių, kurios į „Žalgirio“ puolimą labiau įtrauks perimetro žaidėjus.

Vienaip ar kitaip, jau dabar akivaizdu, kad „Lietuvos rytas“ su T.Pačėsu tapo solidesne komanda prie savojo krepšio.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net