Lietuvoje pagamintas visureigis jau laukia tikro Dakaro „krikšto“

Kol kas Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas tik laukia tikro 2016-ųjų Dakaro starto. Lietuvoje Dariaus Biesevičiaus pagamintu visureigiu važiuojantys „Agrorodeo“ komandos lenktynininkai kol kas neturėjo galimybės išbandyti tikrojo technikos pajėgumo ir savo meistriškumo. Bet šiandien, dėl nepalankaus oro sąlygų sutrumpintame antrame lenktynių etape, jau tikisi kovoti dėl aukštesnių vietų. Nors patys pripažįsta, kad ne vieną kartą per dieną girdi visureigio konstruktoriaus D.Biesevičiaus priminimus: „Ramiai, ramiai, stabiliai, bet ramiai“.

2015 m. Lietuvos ralio vicečempionas V.Žala, kuriam šios lenktynės bus debiutinės, net ir nekeikia likimo, kad dvi pirmąsias dienas gavo mažiau krūvio: „Atvykus į Argentiną, šiek tiek sveikata sušlubavo, todėl kiek lengvesnis tempas ir mažesnis krūvis buvo laiku ir vietoje. Kilometrų jau „susukome“ nemažai, nors į realų greičio ruožą dar net neišvažiavome. Bet įspūdžiai tikrai neblogi. Turint omeny, kad bendras greičio ruožų kilometražas bus beveik 5000, tai keli šimtai „nuimtų“ kilometrų tikrai nieko iš esmės nereiškia. Man pačiam iš pradžių buvo kiek neramu, ar stuburas „atlaikys“ tiek kilometrų, bet kol kas viskas - gerai. Mūsų tikslas nėra važiuoti 100 procentų, mes siekiame finišo, tai važiuosim ir atvažiuosim. Svarbiausia „neprisidaryti reikalų“, - ironizavo lenktynininkas.

Vaidotas pripažįsta, kad kol kas jį labiausiai žavi žiūrovai: „Žmonių kiekis – nerealus. Tai visiškai nesuvokiami skaičiai, o svarbiausia, kad visi jie čia džiaugiasi, šokinėja, mojuoja ir tikrai matyti, jog jiems rūpi lenktynės, jie tuo gyvena. Ir ne kas trečias, kas penktas, o būriais. Aš suprantu, kodėl Argentina nepaleidžia Dakaro taip lengvai ir kodėl visi lenktynininkai į šias varžybas veržiasi: čia net važiuodamas šimtasis, pačioje dalyvių karavano „uodegoje“ gali žvaigžde pasijusti“.

Lenktynininkas nuramino gerbėjus, kurie vakar sulaukė žinios apie dėl liūties stabtelėjusį „Seat“ visureigį: „Vienas oro filtriukas buvo dulkėmis „apsinešęs“, o per tokią liūtį gavo drėgmės pradėjo „dusinti“ motoriuką. Bet jį išėmėme ir bėdas išsprendėme – jokio kriminalo, aišku, labai gerai, kad šios problemos nereikėjo spręsti greičio ruože“.    

Jau turintis Dakaro patirties S.Jurgelėnas pripažįsta, kad šiose lenktynėse netikėtumo faktoriaus niekada nedera pamiršti: „Iš vienos pusės – tai ne pirmas kartas, kai atšaukiamas greičio ruožas, iš kitos - etapas buvo nuimtas dėl saugumo ir dėl gamtos stichijų. Aišku, pati gamtos stichija įtakoja tą saugumą. Nes kai artėjome link greičio ruožo, vėjas gūsiais buvo labai stiprus. Malūnsparniai negalėjo pakilti. Būtent malūnsparniais organizatoriai turi užtikrinti per 15 minučių atvykstančią pagalbą. Norime to ar nenorime, bet iš kiekvieno greičio ruožo malūnsparniai evakuoja po 1-2 žmones, motociklininkus ar automobilių ekipažų narius. Tikrai niekas nenorėtų atsidurti toje nepavydėtinoje padėtyje, kad 3-4 valandas reiktų laukti pagalbos. O jeigu sportininkas rimtai sužeistas? Kai 2013 m. važiavome su Benediktu Vanagu, kai kurie greičio ruožai buvo taip pat atšaukti dėl patvinusių upių. Iš principo šias lenktynes galima pavadinti savotiška nežinomybe, netikėtumų čia tikrai yra daug“.

Šturmanas pabrėžia, kad antras Dakaro etapas bus gana techniškas, bet jį galima pavadinti „mišraine“: tempas nebus pastovus, nuolat kaitaliosis, sportininkų laukia serpantinai, vingiuoti prasti keliai, pavojingos vietos su paplautais kelio kraštais, įmirkusi ir slidi kelio danga. Žodžiu, dėmesio negalima prarasti nė akimirkai.