„Žalgirio“ gynybos planas, kuris „Pinar Karšiyaka“ krepšininkams neleido pasijusti šeimininkais

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai trečiosiose Eurolygos C grupės rungtynėse triukšmingame Izmire su vietos „Pinar Karšiyaka“ komanda pademonstravo, kaip turi atrodyti apgalvota ir efektyvi gynyba.

Gintaras Krapikas ir jo trenerių štabas parengė veiksmingą gynybinę taktiką, siekiant neutralizuoti pagrindines „Pinar Karšiyaka“ žaidimo stiprybes, taip neleidžiant varžovui žaisti mėgiamo krepšinio.

To rezultatas – 66 praleisti taškai ir pergalė ten, kur šį sezoną krito „Barcelona“, o praėjusiame sezone – visos galingiausios Turkijos komandos. Protingai sustyguotu žaidimu „Žalgiris“ iškovojo labai reikalingą pergalę, siekiant patekimo į „Top 16“ etapą.

„Žalgirio“ gynybos planas

Rengdamiesi rungtynėms su „Pinar Karšiyaka“, „Žalgirio“ treneriai perprato tris esminius varžovų puolimo elementus. Jie parengė planą, kuris neutralizavo Izmiro krepšininkų stiprybes, aukojant žaidimo aspektus, kuriuose ši komanda nėra stipriausia.

1. „Pinar Karšiyaka“ nėra snaiperių komanda

Po to, kai šią vasarą „Pinar Karšiyaka“ paliko Jonas Diebleris, Turkijos čempionai savo sudėtyje nebeturi nė vieno krepšininko, kuris išsiskirtų gebėjimais pataikyti iš toli. Iki rungtynių su „Žalgiriu“ Izmiro komanda per pirmuosius du Eurolygos susitikimus pataikė vos 12 tritaškių iš 48 bandymų (25 proc.).

„Žalgiris“ suprato, kad tritaškiai yra žaidimo elementas, kurį galima aukoti, kišant pagalius į šios komandos variklį – derinį „du prieš du“. Kai „Pinar Karšiyaka“ perimetro žaidėjai žaisdavo „du prieš du“ su aukštaūgiais, „Žalgiris“ taikydavo vadinamąjį „hedžingą“ (dar kitaip vadinamą „stepautu“), kai aukštaūgis atakuoja užtvara besinaudojantį varžovą su kamuoliu, neleisdamas jam veržtis į baudos aikštelę arba mesti iš toli. Tuo tarpu tiesioginis žaidėjo su kamuoliu gynėjas stengiasi kuo greičiau įveikti varžovo užtvarą ir sugrįžti prie savo ginamojo.

Tuo metu užtvarą pastatęs „Pinar Karšiyaka“ aukštaūgis kerta į baudos aikštelę ir akimirkai tampa laisvas. Jam kelia pastoja trečiasis „Žalgirio“ žaidėjas, kuris palieka savo tiesioginį oponentą be priežiūros kampe. Būtent į pagalbą atėjęs žalgirietis stengiasi sustabdyti varžovų aukštaūgio judėjimą į baudos aikštelę, kol jo tiesioginis oponentas sugrįžta, o žaidėjo su kamuoliu tiesioginis oponentas įveikia varžovo užtvarą ir sugrįžta prie savo dengiamojo.

Matome, kaip J.Carteris žaidžia „du prieš du“ su Juanu Palaciosu. Šį kartą „Žalgirio“ „hedžingas“ nepavyko – amerikietis nuostabiai prasprūdo pro abu jį atakavusius „Žalgirio“ žaidėjus ir įsiveržė į baudos aikštelę, tačiau dėmesį norėčiau atkreipti kitur. Pirmiausia, matome, kaip Kasparas Vecvagaras šone palieka savo tiesioginį oponentą Kenaną Sipahi ties tritaškiu ir skuba į pagalbą, kad sustabdytų J.Palacioso judėjimą į baudos aikštelę. Įsiveržus J.Carteriui, matome, kaip visa „Žalgirio“ gynyba visiškai susikoncentruoja prie krepšio, palikdama erdves ties tritaškiu. K.Sipahi priima kamuolį, meta iš toli netaikliai.

Ginantis šiuo metodu neišvengiamai aukojama erdvė perimetre, leidžianti „Pinar Karšiyaka“ gynėjui be priežiūros atakuoti iš toli. Tačiau Izmiro komanda prastokai dalinasi kamuoliu ir dažnai tokiose situacijose kelių sekundžių, kad kamuolys pasiektų tą laisvą perimetro žaidėją, nepakakdavo. O kai užtekdavo, tritaškiai dažniausiai skriedavo pro šalį. „Pinar Karšiyaka“ metė net 23 tritaškius, tačiau realizavo vos 4 (17 proc.).

Labai dažnai taip „Žalgiris“ gindavosi 5 prieš 4, visiškai sukoncentruojant gynybą į baudos aikštelę, kur „Pinar Karšiyaka“ turi didžiausią stiprybę prasiveržimais ir aukštaūgių metimais iš artimų distancijų.

Tiesa, būtina paminėti, kad prieš K.Sipahi „du prieš du“ „Žalgiris“ dažniausiai taikydavo kitokią gynybos sistemą nei prieš Joe Raglando ar Justino Carterio. Kauniečiai suteikė turkui daug laisvės, taip mažindami galimybes pasižymėti varžovų lyderiams.

Šiame VIDEO matome, kaip „Žalgiris“ gynėsi išskirtinai prieš K.Sipahi, kuris turi problemų atakuojant krepšį iš toli. Gindamiesi prieš šį 20 metų turką žalgiriečiai netaikė „hedžingo“, o tiesiog „Žalgirio“ gynėjas stengdavosi įveikti užtvarą per apačią, taip suteikdamas erdvės K.Sipahi mesti iš toli. Dažniausiai turkas nesiryždavo to daryti, bet kai ryžosi, darė tai netiksliai. Gindamiesi prieš K.Sipahi „Žalgirio“ krepšininkai kartais tiesiog susikeisdavo ginamaisiais, nes turkas taip pat nepasižymi geru prasiveržimu į baudos aikštelę, kad galėtų lengvai įveikti prieš jį atsidūrusį varžovų aukštaūgį. Mače su „Žalgiriu“, „Pinar Karšiyaka“ puolime turkas buvo labai matoma figūra, nes „Žalgiris“ jam suteikdavo daug erdvės ir progų mesti bei veržtis į baudos aikštelę, kuriomis jis dažnai nepasinaudodavo.

2. Koncentracija į baudos aikštelę – panacėja nuo varžovų atkovotų kamuolių puolime

Sprendimas prieš „du prieš du“ situacijas gintis „hedžingu“ ir aukoti erdves kampuose ties perimetru į naudą išėjo ir dėl dar vieno svarbaus aspekto – atkovotų kamuolių. Eurolygos starte „Žalgiris“ turėjo rimtų problemų dėl varžovų atkovotų kamuolių puolime: Zeliona Guros „Stelmet“ po „Žalgirio“ krepšiais atkovojo 12 kamuolių, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ – 10. Tuo tarpu atletiškiausia iš šios komandų trijulės „Pinar Karsiyaka“ – 9.

Sukoncentravus gynybą į baudos aikštelę, po varžovų metimų, joje dėl kamuolio dažnai likdavo kovoti 4 žalgiriečiai. Jie neleido šeimininkų aukštaūgiams šeimininkauti ir kurti savo komandai antrųjų šansų užpulti. Vienintelis Justinas Carteris tapo rimta problema, nes jo tiesioginiai oponentai Renaldas Seibutis, Olivier Hanlanas ir Martynas Pocius šoklumu gerokai nusileidžia Dievo apdovanotam amerikiečiui.

J.Carteris atkovojo 5 kamuolius puolime, tačiau toks pasiekimas nublanko bendrame kontekste. „Žalgiriui“ pavyko susitvarkyti su varžovų aukštaūgių atletiškumu, viso „Pinar Karšiyaka“ leidus atakas kartoti 9 kartus.

3. „Pinar Karšiyaka“ emocijos priklausomos nuo sėkmingų greitų išpuolių

Jeigu stebėjote „Pinar Karšiyaka“ rungtynes Izmire su „Barcelona“, galėjote įsitikinti, kokį emocinį pakilimą ši komanda išgyvena po galingų dėjimų greitose atakose. „Žalgirio“ trenerių štabas žinojo, kad pergalę šiame susitikime galima iškovoti kontroliuojant mačo tempą.

Tempui kontroliuoti labai svarbūs keli aspektai: kova dėl kamuolių gynyboje, klaidos ir gynyba prieš kontraatakas. Su visais šiais trimis elementais „Žalgiriui“ daugiau mažiau pavyko susitvarkyti. Kaip jau kalbėjau anksčiau, „Žalgiris“ gana sėkmingai neleido varžovams kovoti dėl kamuolių puolime, taip pat suklydo „tik“ 11 kartų (nors su „Stelmet“ klaidų buvo 16, su „Lokomotiv-Kuban“ – 14, o su „Lietuvos rytu“ šalies pirmenybėse – 22). Galiausiai, „Žalgiris“ gerokai pristabdė uraganinį „Pinar Karšiyaka“ puolimą.

Tam, kad pristabdytų bėgti mėgstančius varžovus, „Žalgiris“ aukojo atkovotus kamuolius puolime. Atakuodami krepšį žalgiriečiai mintyse jau galvojo, kaip tučtuojau turės skuosti į gynybą. Dažniausiai dėl kamuolio puolime likdavo kovoti vienas aukštaūgis, kai kiti keturi krepšininkai skubėdavo grįžti į savo aikštelės pusę. „Žalgiris“ atkovojo tik 5 kamuolius puolime, tačiau ši auka pasiteisino, juolab, kad besąlygiškai grumtis dėl kamuolių su kur kas atletiškesniais varžovais būtų ganėtinai kvaila.

Situacijose, kai varžovai pasileisdavo į greitą ataką, „Žalgiris“ juos mėgindavo stabdyti pražangomis. Jų „Žalgirio“ krepšininkai susirinko 20.

Tiesa, šis planas nebuvo įgyvendintas idealiai. Keletą kartų „Pinar Karšiyaka“ žaidėjams vis dėlto pavyko pasinaudoti savo greičio pranašumu ir sėkmingai užbaigti atakas, tačiau tai labiau buvo išimtys nei taisyklė.

Kalnietis

Rezultatas ir rezervas

„Žalgiriui“ pavyko neutralizuoti pagrindinius „Pinar Karšiyaka“ ginklus ir įvelti šią komandą į žaidimą, kurio jį nemėgsta – klampų, lėtą ir nerezultatyvų. Kauniečiai sugebėjo iškovoti labai svarbią pergalę Izmire, varžovams leidę įmesti vos 66 taškus.

Jeigu sezono pradžioje daugelis buvo nusivylę kritusia „Žalgirio“ gynybos kokybe, lyginant su praėjusiu sezonu, tai šis mačas suteikia vilčių, kad Kauno komanda neprarado praėjusio sezono įdirbio ir pergales iškovoti gali ne tik dėka aibės galimybių puolime, tačiau ir solidžiai gindamasi.

Pergalę Izmire „Žalgiris“ iškovojo tik apgalvotos, tikslios ir efektyvios gynybos dėka. Pergalė pademonstravus kovotojų charakterį (68:66) yra saldi, tačiau dabar žalgiriečiams vertėtų atkreipti dėmesį į vieną žaidimo aspektą puolime, kuris turi pagrindo versti šiek tiek nerimauti.

Rungtynėse su „Pinar Karšiyaka“, „Žalgiris“ realizavo vos 4 tritaškius iš 18 bandymų. Eurolygoje per pirmuosius tris susitikimus Mantas Kalnietis tolimus metimus meta 18 proc. tikslumu, Paulius Jankūnas – 16 proc., o Renaldas Seibutis – 29 proc. Nors kauniečiai savo sudėtyje turi labai daug iš toli galinčių pataikyti krepšininkų, jie neturi nė vieno užtikrinto snaiperio.

Nenustebkime, jei ateityje „Žalgirio“ varžovai Eurolygoje mėgins pasinaudoti ginklu, kuriuo „Žalgiris“ pribaigė „Pinar Karšiyaka“. Tuomet minėtų žalgiriečių tikslių metimų iš toli labai prireiks.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net