Analizė: tarp Europos krepšininkų eksportuotojų Lietuva – ketvirta, nepralenkiamos – buvusios Jugoslavijos šalys

Net septyni iš 12 šį rudenį sidabro medalius Europos čempionate laimėjusios Lietuvos rinktinės žaidėjų 2015–2016 sezoną pradeda rungtyniaudami gimtinėje, Lietuvoje. Tai – pastaraisiais metais vykusio proceso atomazga, kai Lietuvoje mažėjo išskirtinio meistriškumo žaidėjų–žvaigždžių kiekis, didėjo vidutinio pajėgumo atletų skaičius, kurie tapo prieinami šiek tiek sustiprėjusios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandoms.

Nepaisant šių pokyčių, kaip jau rašiau praėjusį sezoną, Lietuva iki šio sezono trejus metus iš eilės turėjo daugiausiai žaidėjų pajėgiausiose lygose – Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir Eurolygoje. Lietuvai netekus antrosios vietos Eurolygoje, Martynui Pociui grįžus į „Žalgirį“, Linui Kleizai palikus Italiją, Lietuvos pozicijos šiame reitinge – stipriai prastės. Jei ši situacija užsitęs, ateityje Lietuvoje turėtų būti juntamos pasekmės – kai mažiau Lietuvos žaidėjų turi prieigą prie aukščiausios klasės krepšinio, kartu statistiškai mažėja galimybės išugdyti aukščiausios klasės žaidėją–žvaigždę.

Nepaisant daugiau nei dvigubai sumažėjusio lietuvių kiekio elitinėse lygose (skaičius kris nuo 26 iki greičiausiai 12–13), Lietuva vis dar išlieka tarp lyderių šalių, kurios į aukščiausias Europos lygas eksportuoja daugiausiai žaidėjų. Žinoma, kiekvienos šalies nacionalinis čempionatas – atskira istorija, tačiau užsienyje rungtyniaujančių tam tikros šalies pasą turinčių žaidėjų kiekio palyginimas yra įdomus, iš trijų faktorių – krepšinio mokyklos lygio, komandų finansinio pajėgumo ir lygos pajėgumo – susidedantis rodiklis.

Visų pirma, į tyrimą buvo įtrauktos visos 51 Europos šalis, tačiau nebuvo skaičiuojami žaidėjai, rungtyniaujantys neprofesionaliose lygose, tokiose kaip Airijos, Portugalijos, Norvegijos ar Islandijos. Be to, žaidėjai buvo priskiriami tam tikroms valstybėms pagal turimus pasus – tai reiškia, kad kelis pasus turintis žaidėjas galėjo būti priskirtas kelioms valstybėms. Taip pat svarbu paminėti, kad kiekvienos šalies užsienyje rungtyniaujančių žaidėjų kiekis yra su dviejų žaidėjų paklaida – pavyzdžiui, kai kuriose šalyse žaidėjai turi sutartis su aukščiausios lygos komandomis, tačiau gali rungtyniauti antroje lygoje, tad ne visada lengva nustatyti, kuriai ekipai priklauso tam tikras žaidėjas. Be aukščiausių profesionalių Europos lygų į tyrimą taip pat buvo įtrauktos Ispanijos „LEB Gold“ ir „LEB Silver“ lygos.

Serbija

Ištyrus 51-ą Europos valstybę dar kartą pasitvirtino faktas, kad Serbija išlieka masiškiausia ir įtakingiausia krepšinio mokykla Europoje. Šį sezoną ne Serbijoje rungtyniauja 193 serbai, o tai yra daugiau nei antroje ir trečioje vietoje likusių kitų buvusios Jugoslavijos šalių rodikliai kartu sudėjus. Kroatiją šį sezoną užsienyje reprezentuoja 86 žaidėjai, Bosniją ir Hercegoviną – 83. Dar viena buvusi Jugoslavijos narė, Slovėnija su 34 žaidėjais liko penkta.

Pažiūrėjus į užsienyje rungtyniaujančių Kroatijos pasą turinčių žaidėjų sąrašą, dar kartą pasidaro aišku, kodėl Kroatijos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė yra vienas didžiausių nusivylimų Europos krepšinyje. 11 žaidėjų Italijoje, po 7 Ispanijoje ir Vokietijoje, 6 – Turkijoje. Taip pat du žaidėjai, Bojanas Bogdanovičius ir Damjanas Rudežas, rungtyniauja NBA, o Kroatijos rinktinė paskutinį medalį iškovojo 1995 metais. Dar blogiau – nuo 1995 metų Kroatija vos kartą pateko tarp geriausių penkių turnyro (pasaulio taurės, Europos čempionato, olimpinių žaidynių) komandų.

Nors Bosnija ir Hercegovina turi panašų bendrą užsienyje rungtyniaujančių žaidėjų kiekį kaip ir Kroatija, jų akivaizdus lygių skirtumas matomas plika akimi. Apie du trečdalius į užsienį išvykusių bosnių rungtyniauja vidutinio arba žemesnio pajėgumo kaimyniniuose čempionatuose – Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Slovėnijoje ar Rumunijoje.

Kaukėnas, Lavrinovičius

Iškart po buvusios Jugoslavijos šalių rikiuojasi Lietuva su 51 žaidėju. Populiariausiu šiais metais tašku Europoje lietuviams tapo žemesnės Ispanijos lygos, „LEB Gold“ ir „LEB Silver“, kur šiuo metu žaidžia 12 lietuvių. Taip pat tarp populiariausių lygų patenka Ispanijos aukščiausia lyga, Rumunija, Italija, ir Latvija. Statistiškai, rezultatyviausias šiuo metu užsienyje žaidžiantis lietuvis yra Evaldas Žabas, tarpsezoniu persikėlęs į Estiją – gynėjas po pirmų dvejų rungtynių vidutiniškai renka po 22 taškus. Antroje Ispanijos lygoje besigrumiantis Tautvydas Šležas renka daugiausiai atkovotų kamuolių (12,5) ir atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų (6).

Šeštąją vietą Europoje užima Latvija, iš kurios 34 žaidėjai rungtyniauja užsienio klubuose. Devyni iš jų atstovauja Estijos komandoms. Trečiąją vietą Europos čempionate užėmę prancūzai su 14 žaidėjų yra 12-i, Europos čempionai ispanai su 10 žaidėjų yra 18-i. Po vieną ispaną rungtyniauja Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir Italijoje, po du – Vokietijoje ir Rusijoje bei trys, greičiausiai dėl kitų nei krepšinis priežasčių – Danijoje.

Priešingai nei Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, kurios turi santykinai stiprias krepšinio mokyklas, bet neturi pajėgių lygų ir pakankamai komandų, išlaikyti visus potencialius profesionalus, dalis krepšinyje turtingų šalių susiduria su aukšto lygio žaidėjų stygiumi. Anksčiau ekstremaliais pavyzdžiais būdavo Ispanija ir Rusija, kurios užsienyje turėdavo vos kelis žaidėjus, dabar tokia šalimi tapo Turkija.

Turkija

Antrą stipriausią vietinį čempionatą Europoje turinti Turkija pagal žaidėjų eksportą į kitas Europos šalis tarp visų Europos valstybių užima 32-ąją vietą. 2015–2016 metų sezoną užsienyje pradėjo vos keturi Turkijos pasą turintys žaidėjai, kurie rungtyniauja žemo pajėgumo čempionatuose. Kosove gimęs Ulugas Kacaniku žaidžia Balkanų lygoje, praėjusį sezoną Alytaus „Dzūkijai“ atstovavęs Ismetas Sejfičius grįžo į Bosniją ir Hercegoviną, Tomcho Sokolovas žaidžia Makedonijoje, o Baris Aktas jau daugybę metų rungtyniauja Rumunijoje.

Grįžtant prie pačioje pradžioje paminėto fakto apie septynis Lietuvos rinktinės narius, šį sezoną rungtyniaujančius Lietuvoje, būtina paminėti, kad tarp didžiausių Europos krepšininkų eksportuotojų tai – išskirtinis rezultatas. Pavyzdžiui, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos rinktines kartu sudėjus, iš 36 žaidėjų namų šalyje rungtyniauja vos du – Miro Bilanas žaidžia Zagrebo „Cedevita“, Daliboras Peršičius atstovauja Sarajevo „OKK Spars“. Pagal šį rodiklį su Lietuva iš lyderių dešimtuko gali lygintis tik septintoje vietoje esanti Ukraina su aštuoniais žaidėjais (iš viso 25 užsienyje rungtyniaujantys žaidėjai) ir devintoje vietoje esanti Lenkija (15), kuri savo sudėtyje turi šešis namie rungtyniaujančius žaidėjus.

Esminis skirtumas – Lenkija į stipriausiųjų penketą nėra patekusi nuo 1971 metų, Ukraine to nėra padariusi niekad, o Lietuvos rinktinė ant prizininkų pakilos lipo trijuose iš pastarųjų penkių žaistų čempionatų.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.