„Lietuvos rytui“ priklausantį G.Motoną treniruojantis A.Vilimas: jis intelektualus, geba valdyti ekipą ir turi daug privalumų

Praėjusio sezono pirmosios rungtynės Raseiniuose su Trakų „Trakais“ vietos komandai buvo NKL krikštas. Nors lygos naujokė sezoną pradėjo nesėkmėmis, o vėliau stengėsi išlaikyti pralaimėjimų ir pergalių balansą, trenerio Alberto Vilimo kariauna nužygiavo iki ketvirtfinalio, o ten gerokai padraskė akis būsimam vicečempionui Molėtų „Ežerūnui-Kariui“. Šiemet Raseinių strategas žada panašų scenarijų – kovoti ir džiuginti žiūrovus.

– Šis sezonas Raseinių komandai NKL čempionate jau antras, tačiau sudėtis skiriasi nuo pernykštės.

– Pats žaidimas rodo, kad didelio pasiruošimo kol kas nebuvo. Vietiniai žaidėjai pradėjo sportuoti laiku, nes buvo vietoje, bet kas atvyko, tai atvyko pavėluotai, bet dabar turime pasivyti. Tikimės, kad po pergalės prieš „Žalgirio“ dublerius bus dar lengviau, kadangi vyrai patikėjo, kad gali žaisti.

– Paskutinėse draugiškose rungtynėse nugalėjote praėjusių metų lygos čempionus Klaipėdos „Naftą-Uni-Akvaservį“. Galbūt tai buvo neprastas stimulas žaisti?

– Kai žaidėme su Jonavos komanda, tai aš pamačiau, kad esame komanda – mįslė. Tas charakterio buvimas, noras kovoti. Rimto taktinio braižo kaip ir nebuvo, bet dideliu noru laimėjome prieš Jonavą. Prieš praėjusių metų čempionus irgi atsilikome, bet pabaigoje laimėjome. Ta kantrybė šiemet mums gali labai padėti.

– Kalbant apie naujokus, kol kas ryškiausias – Augustinas Jankaitis.

– Tai LKL duonos ragavęs žaidėjas, praėjęs visas mokyklas. Jis turi žaisti, čia tam ir atėjo, kad parodytų, ką gali. Pernai Pasvalio komandoje daugiau sėdėdavo ant suolo, o čia jis turi galimybę parodyti, ką sugeba.

– Kokį įspūdį paliko Gabrielis Motonas?

– Jis yra tikrai intelektualus žaidėjas, jis sugeba valdyti komandą, jis pats gali pataikyti, mato aikštelę. Jis turi daug privalumų, yra geras įžaidėjas, aš galvoju, kad mūsų komandai jis labai tinka.

– Nors laimėjote prieš „Žalgirio“ dublerius, po rungtynių sakėte, kad blogai žaidėte.

– Aš džiaugiuosi vienu šių rungtynių momentu – atsilikinėjome 13 taškų ir į aikštelę įleidau Simuką, jauniausią mūsų žaidėją (Simoną Andraitį 16-os metų – aut. past.). Žaidėjai pamatė, kad treneris kaip ir drastiškai pasielgė, gal užgavau jų ambicijas – jie aktyviau pradėjo žaisti, gintis ir gavome tą rezultatą. Tokie momentai kartais padeda, bet kartais gali ir pražudyti. Džiaugiuosi, kad Simukas pirmus taškus pelnė. Jis labai gerai dirbo, buvo kandidatas į šešiolikmečių rinktinę. Jis čia turi gerą vietą, reikia tik treniruotis.

– Kaip manote, ko šiemet galima tikėtis iš šios komandos?

– Aš galvoju, kad mes čia esame tam, kad kovotume ir kad užimtume kuo aukštesnę vietą. Taip, kaip pernai. Daug kas mus nurašė, bet mes žinojome, ką darome – vyksta darbas, žmonės stengiasi, turi gabumų. Turime gerus rėmėjus, turime geras sąlygas – mes viską turime. Jeigu trūks žmonių, paprašysime, gal vadovybė dar pridurs. Mes tikimės, kad mes džiuginsime žiūrovus.

– Teko girdėti, kad Raseinių komanda jau nurašyta dar net neprasidėjus naujam sezonui.

– Tegul nurašinėja. Jie negalėjo nurašyti, nes jie mūsų dar ir nematė. Mes tik rugsėjo mėnesį pradėjome sportuoti.

– Pusę Raseinių komandos pakeitė nauji veidai. Jums vėl teks didelis darbas – iš pavienių žaidėjų sulipdyti kolektyvą.

– Čia ir yra trenerio darbas. Jeigu ta mozaika greitai susidėtų, tai būtų lengvas darbas: atėjai, sudėjai ir išėjai. Čia ir yra trenerio kūryba: kaip surasti žmones, kaip sudėlioti charakterius, nubrėžti taktinius variantus – kur kas geriau žaidžia. Čia yra vos ne didelis mokslas.

– Esate patenkintas dabartine komandos sudėtimi?

– Ne. Bet aišku, grįš Lukas – Gabrieliui bus poilsio. Prisijungė Giedrius Kurtinaitis, turėsime dar vieną metantį žmogų. Reikėtų dar priekinę liniją pastiprinti. Daugiau viskas normos ribose.