Krepsinis.net savaitės interviu: R.Milašius – apie neaiškią Eurolygos ateitį, sprendimą dėl „Nevėžio“ ir pokyčius tvarkaraštyje bei teisėjavimo sistemoje

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net, kartu su sporto televizija „Sport1“, pradeda naują rubriką – „Savaitės interviu“. Pirmasis rubrikos svečias – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius.

Šalies krepšinio pirmenybių vadovas atsakė į portalo Krepsinis.net skaitytojų klausimus.

R.Milašius papasakojo apie neaiškią Eurolygos ateitį bei galimybę Lietuvai įgyti antrąją vietą stipriausiame Senojo žemyno turnyre, būsimą sprendimą dėl Kėdainių „Nevėžio“, jei bus įrodyta, kad klubas dalyvavo nelegaliose lažybose bei atskleidė kito sezono planus keisti tvarkaraščio ir teisėjavimo sistemą.

„Buvo intriga. Iki pat paskutinės minutės nežinojome, kas iškris iš pirmenybių. Šiuo metu yra aišku, kad tai – „Mažeikiai“. Galbūt jie per vėlai sustiprino savo komandą. Turbūt esmė buvo biudžetas, kuris padidėti galėjo tik po Naujųjų metų. Komanda pradėjo žaisti savąjį žaidimą, tačiau atsilikimas buvo per didelis ir jie paprasčiau nebegalėjo pasivyti artimiausių varžovų. Tuo tarpu finalas parodė, kad Lietuvoje stipriausia yra „Žalgirio“ komanda“, – 2014–2015 metų LKL sezoną apibendrino R.Milašius.

– Sezono atidaryme sakėte, kad norėtumėte naujų čempionų. Tai galima sakyti, kad jūsų noras neišsipildė?

– Tai tebuvo toks man pasakymas. LKL žiūrimumo ir matomumo prasme reikia didesnės intrigos. Tačiau sveikinu „Žalgirį“ su čempionų titulu. Tai yra stipriausia mūsų lygos komanda.

– Šiemet opiausia problema buvo Eurolygos B licencija. Atrodo, LKL darė viską, kad įtiktų Eurolygos vadovams, tačiau ji vis tiek buvo atimta. Ar jums neapmaudu dėl to?

– Nereikia nusiminti. Šiuo metu niekas nežino, kas bus. Ar bus Eurolyga, ar bus FIBA čempionų taurė. Niekas šiuo metu negali atsakyti į šį klausimą.

Su ponu Romualdu Brazausku, mūsų lygos direktoriumi, viešėjome Ženevoje. Ten buvo atvykę visų lygų vadovai. Buvo pasakyta, kad dviejų savaičių laikotarpyje bus paskelbta apie naują turnyrą su naujomis taisyklėmis. Galbūt Lietuva ten turės daugiau vietų. Žinoma, jeigu tas turnyras iš viso egzistuos. Kas liečia Eurolygą, pakentėkime keletą dienų ir turėsime naujienų.

– Galbūt šioje situacijoje dalį kaltės galima būtų priskirti patiems klubams? Sakykime, „Lietuvos rytas“ žaidžia treniruočių salėje, kuri neužsipildo net finalo metu.

– Aš su jumis dalinai sutinku. Eurolyga žiūri, kaip klubas žaidžia visą sezoną, kokioje salėje žaidžia, koks yra lankomumas ir koks yra biudžetas. Galima į šią situaciją žiūrėti dviprasmiškai. Tačiau jūs nenusiminkite. Gali šioje situacijoje viskas išsispręsti ir taip, ir taip. „Lietuvos rytas“ turėjo finansinių problemų su „Siemens“ arena. Žinau, kad tie klausimai jau yra išspręsti.

Jeigu dar viena Lietuvos komanda gaus tą B licenciją, reikalavimai yra aiškūs: „Siemens“ arena, biudžetas – keturi milijonai eurų.

– „Lietuvos rytui“ įmanoma atitikti keliamus reikalavimus?

– Taip, tai yra įmanoma.

– Daugeliui skaitytojų kilo klausimas, kaip išsisprendė situacija su Kėdainių „Nevėžiu“? Ar jau yra kažkas apkaltintas?

– Lietuvos krepšinio lyga per visą savo gyvavimo istoriją tokių sprendimų nebuvo priėmusi. Niekada nebuvo nukeltos rungtynės dėl lažybų ar kitų problemų. Šį sezoną toks sprendimas buvo priimtas pirmą kartą. Kol kas aš apie tyrimo eigą nesu asmeniškai informuotas. Tyrimas vyksta. Kai jis bus baigtas, mes apie tai pranešime viešai.

– Jeigu bus įrodyta, kad klubas dalyvavo nelegaliose lažybose, kokį sprendimą priims lyga?

– Lygos sprendimas bus labai paprastas: komanda neturi dalyvauti jokiame čempionate. Lietuvos krepšinio lygoje – tai tikrai.

– Jeigu „Nevėžis“ būtų išmestas iš lygos, jo vietą užimtų „Mažeikiai“. Tačiau pagal naujus LKL įstatus klubai turi atitikti keliamus reikalavimus, kad įgytų licenciją. Jeigu tokios komandos kaip „Prienai“ nesugebėtų tų reikalavimų atitikti, kas tada būtų? Žaistų mažiau komandų ar ieškotumėte kažkokių alternatyvų?

– Jie visi turi tas vadinamas licencijas. Jie turi jas išsikovoję. Tačiau mes padarome dar vieną licenciją, kuri būtų tikra. Reikalavimai yra tokie: biudžetas – 300 tūkstančių eurų ir 1200 vietų salė. Jeigu šie punktai bus neįvykdyti, mes neleisime startuoti LKL čempionate.

Paskutinėmis žiniomis, „Prienų“ klubas baigia išsimokėti skolas ir jų biudžetas gali siekti 400–500 tūkstančių eurų. Kas liečia Kėdainius, pastarajame mūsų valdybos posėdyje „Nevėžio“ prezidentas pažadėjo artimiausiu metu išspręsti visus klausimus. Su kitais klubais mes didelių problemų neturime.

– Kalbant apie tvarkaraštį, ar realu jį sutvarkyti taip, kad rungtynės visada vyktų nustatytomis savaitės dienomis?

– Tą tvarką įvesti norėjome šį sezoną. Popieriuje viskas atrodo gražu. Didžiausias problemas turėjome su trimis klubais: „Šiauliais“, „Neptūnu“ ir dalinai „Lietkabeliu“. Šių komandų arenos po Europos krepšinio čempionato buvo perleistos valdyti privatiems asmenims, privačioms kompanijoms ar viešosioms įstaigoms. Šios kompanijos atsižvelgia į klubų rungtynių tvarkaraštį, tačiau jei tomis dienomis vyksta pelningesni renginiai, yra bandoma krepšinį perkelti į kitas dienas.

Dėl šių priežasčių sieksime kalbėtis su klubais ir raginti juos padaryti viską, kad rungtynės vyktų nustatytu tvarkaraščiu. Planas yra žaisti visas rungtynes šeštadieniais ir sekmadieniais.

– Labai didelė sirgalių, komandų trenerių ir žaidėjų dalis skundėsi teisėjų darbu. Ką planuojate taisyti šioje sferoje?

– Žinote, teisėjai yra atskira asociacija. Pagal sutartį, jie aptarnauja LKL čempionatą. Tai, žinoma, yra keistoka situacija. Klubai, kurie yra nepatenkinti, raštus rašo ir mums, ir teisėjų asociacijos prezidentui Kęstučiui Pilipauskui. Jis neturi jokio personalo ir jis nėra įsipareigojęs aptarti rungtynių. Kęstutis be jokio atlygio kartais padaro analizę ir išsiunčia klubų atstovams. Tai būna retai, nebent po svarbių rungtynių. Komandos dėl to yra labai nepatenkintos.

Tačiau šiais metais valdybos posėdyje buvo pristatytas naujas modelis, kuris veikia daugelyje Europos šalių. Administracijoje atsiranda pareigybė, kuri vadinasi teisėjų direktorius. Jis atliks tą darbą, apie kurį kalbėjau. Jis analizuos kiekvienas rungtynes, visą medžiagą išsiųs klubams. Bus išsakomi pastebėjimai, atsakoma į klubų atstovų priekaištus, kurie galbūt ne visada yra teisingi. Tuo pačiu teisėjai taip pat ne visada teisingai traktuoja tam tikrus dalykus. Taigi nuo kito sezono mėginsime šį dialogą vesti. Aš noriu, kad teisėjai su LKL čempionatu pasirašytų kontraktus tiesiogiai. Tada jie neš pilną atsakomybę. Sutartyje bus nurodytos jų teisės ir pareigos.

Mūsų teisėjai nėra patys blogiausi ir nėra patys geriausi. Nėra jų daug Eurolygoje. Tačiau mūsų tikslas nėra tik pasiimti teisėjus. Su arbitrais, kurių bus apie dvidešimt, turėsime mokymo programą, kuri bus vykdoma viso sezono metu. Žinoma, tai tam tikra prasme galima vadinti lobizmu, kad kuo daugiau mūsų teisėjų dirbtų Europoje, kad įgytų žinių.