Ilgai kovų laukęs ir spalį į ringą grįšiantis E.Stanionis: „Spėjau dar labiau pamilti boksą“ (9)
Eimantas Stanionis l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Savo kalendoriuje esu pasižymėjęs dvi datas – spalio 10 ir lapkričio 21 dienos, – sportas.lt pranešė profesionalų ringe pralaimėjimo dar nepatyręs 26-ų boksininkas Eimantas Stanionis. – Trumpas laiko tarpas tarp kovų? Viskas gerai, reikia padirbėti už tą laiką, kada kovų nebuvo“.
Paskutinį kartą E.Stanionis (10-0-0) į ringą žengė praeitų metų gruodį. Tuomet trečiajame raunde jis nokautavo Julio Cesarą Sanzhezą (11-2-0) iš Dominikos Respublikos.
Numatyta, kad abi lietuvio kovos rudenį vyks Jungtinių Amerikos Valstijų Konektikuto valstijoje. Pats boksininkas yra įsitikinęs, kad lapkričio data – tiksli, spalio mėnesio data dar gali pasislinkti savaite. Kol kas nėra tiksliai aiškūs ir varžovai, tačiau skelbiama, kad abi kovos – dešimties raundų.
„Na, o jeigu po šių dviejų kovų nebus jokių traumų, savaitę pailsėsiu ir vėl kibsiu į darbus“, – nusišypsojo E.Stanionis.
- Pasirengimą kovoms pradėjai Lietuvoje?
- Taip, norėčiau padėkoti vyriausiajam Lietuvos rinktinės treneriui Vidui Bružui, kuris sudarė man labai gerą pasirengimo planą. Viskas vyksta labai sklandžiai. Jaučiu, kad gerėja ištvermė, viską pavyksta suderinti su poilsiu. Galiu drąsiai pasakyti, kad anksčiau man trūko priežiūros – esu tasai, kuris sugeba persistengti sportuodamas, pavargstu, todėl ne taip gerai atrodau ringe, kaip galėčiau atrodyti. O dabar viskas yra puikiai – ir jaučiuosi gerai, ir sportuoti noriu. Anksčiau būdavo, kad tasai noras pradingdavo. Esu maksimalistas, bet jau mokausi, kada reikia save pristabdyti.
- Dešimt raundų, Eimantai?
- Ringe jau teko tris kartus kovoti po aštuonis raundus. Viskas buvo gerai. Žinoma, dešimt raundų yra ganėtinai sunku, bet viskas priklauso nuo tavo paties tempo. Jei kova bus labai rimta, lygi, tie dešimt raundų gali būti „Uf“.
- Pats mėgsti ganėtinai aukštą tempą nuo pirmųjų minučių.
- Jeigu jau su manimi išeini į ringą dešimčiai raundų – visus juos ir turėsi kentėti, daryti viską tolygiai su manimi kartu arba bus blogai.
- Nemažai laiko jau teko praleisti be tikrojo ringo.
- Galima sakyti, kad be normalios kovos esu jau pusantrų metų... Tai buvo kova su Samuliu Figueroa, po kurios man buvo atlikta rankos operacija (2019 m. kovo 9 d. po aštuonių raundų kovos E.Stanionis šventė pergalę prieš S.Figueroa, – aut.past.). O vėliau turėjau kovą „sugrįžimui“, kad vėl pajusčiau, kas yra ringas, kovos adrenalinas (Evincii Dixonas buvo nokautuotas pirmajame raunde, – aut.past.), o paskutinė kova turėjo būti su kitu varžovu. Ja nebuvau labai patenkintas. Vėliau buvo suplanuota kova su Justinu DeLoachu, bet turnyras buvo atšauktas dėl pandemijos. Manau, pergalė toje kovoje man būtų leidusi dėti didelį žingsnį pirmyn, bet... Dabar vėl grįžtu. Pažiūrėsime, su kuo turėsiu kovoti, pamatysime, ką man parinks vadybininkas. Kalbėjau su juo, sakiau, kad nenoriu lengvų kovų, nes stovyklos man kainuoja daug emocijų ir nervų.
- Kokios dabar emocijos plūsta pagalvojus apie artėjančią kovą?
- Esu ramus, bet ramybės neduoda faktas, kad arenoje nebus žiūrovų. Tuščia salė – nauja patirtis man. Bus keista. Bijau, kad pasijusiu tarsi treniruotėje, bijau, kad nebus didelio adrenalino – tai gali būti labai blogai. Bet, tiesą pasakius, nežinau, kaip bus. Moku puikiai susitvarkyti su adrenalinu – ar profesionalų ringas, ar olimpinės žaidynės, niekada „nedegdavau“, o dabar atrodo reikės mokytis šio to naujo, kauptis kovai reikės visiškai kitaip. Manau, bus keista.
- Eimantai, pats užsiminei, o ši tema tavęs nepalieka ramybėje – olimpinės žaidynės?
- Neatkimba (juokiasi). Su vadybininku kalbėjome, kad viskas priklausys nuo pandeminės situacijos, ar vyks turnyrai. O dėl olimpinių žaidynių niekas nieko nežino. Sklando įvairiausios kalbos, kalbama, kad jos gali ir neįvykti. Vyks? Dar daug laiko – visi metai. Lauksime naujienų, bet kol kas rengiuosi profesionalų kovoms. Žiūrėsime, kaip man seksis, kaip dėliosis olimpinės žaidynės, galų gale, žiūrėsime, kas vyks su pasauliu. Tikiu, kad visi jau išmoko gyventi su kaukėmis, laikytis atstumo – viskas bus gerai.
- Tasai laukimo periodas Lietuvoje – ko jis išmokė?
- Išmokau ramiai laukti – tiek kovų, tiek įvairiausių dalykų gyvenime. Atvirai? Dar labiau pamilau sportą, pradėjau į jį žiūrėti profesionaliau. Išmokau prižiūrėti jau gerai pažįstamą kūną. Dabar vėl jaučiu meilę sportui. Nėra paslaptis, kad kelis kartus buvau duobėje, kai nenorėdavau sportuoti. O dabar viskas atrodo puikiai, jaučiuosi gerai, myliu tai, ką darau.
- Ar galime pakalbėti apie traumą, kuri suvaidino ganėtinai svarbų vaidmenį tavo karjeroje?
- Tai buvo labai didelis stabdis mano karjerai. Daugiau nei metai praėjo. Atrodo, kad jau viskas gerai, bet daktarai sakė, kad taip, kaip buvo ir taip, kaip bus – tarsi diena ir naktis. Žinoma, toji ranka jau nėra tokia, kokia buvo, bet nesuku galvos. Esu pripratęs prie skausmų, moku su jais susidraugauti.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
