Pralaimėjimą UFC narve kaip svarbią pamoką priimanti J.Stoliarenko: „Žinojau, kad rizikuojame“ (14)
„Invicta FC: Phoenix Series 3“: Julija Stoliarenko prieš Lisą Verzosą (2020.03.06) | Organizatorių nuotr.
Užgrojus Vanessa Mae kūrinio „Storm“ pirmiesiems akordams transliacijos režisierius suskumba perjungti kamerą, sekančią ryžtingai nusiteikusią ir apie sugrįžimą į UFC narvą dvejus metus svajojusią Juliją Stoliarenko bei ją lydinčius Donatą Uktverį ir Tabathą Ricci. Šie audringi žingsniai – įrodymas, kad savo svajonių išduoti negalima.
Kol ekspertai ir šalies žiniasklaida dar prieš trejus metus spėliojo, kas taps pirmuoju lietuviu stipriausioje kovinio sporto organizacijoje „Ultimate Fighting Championship“, sportininkė su treneriu atsargiai ir užtikrintai dėliojo mažus žingsnelius.
Ir aukščiausias žingsnis buvo žengtas 2018-aisias, kuomet „Fighter House/Roger Gracie Academy Kaunas“ auklėtinė tapo UFC organizuojamo realybės šou „The Ultimate Fighter“ dalyve. Tuomet būtent J.Stoliarenko tapo pirmąja, padėjusia parašą ant sutarties su UFC. Tačiau sutartis bylojo apie vieną kovą, kuri turėjo nulemti tolimesnę kovotojos karjerą. Tačiau kova Leahai Letson buvo pralaimėta turnyre „The Ultimate Fighter: Heavy Hitters Finale“, kuris buvo transliuojamas visam pasauliui. Atrodė, kad svajonė pasirašyti „tikrą“ sutartį su UFC išgaravo.
Tačiau J.Stoliarenko ir D.Uktveris rankų nenuleido: triskart įspūdingai pasirodė KOK turnyruose, Lenkijoje iškovojo „Celtic Gladiator“ asociacijos čempionės titulą, o sulaukusi galimybės savo debiutinėje kovoje nugvelbė „Invicta FC“ čempionės diržą. Būtent šie rezultatai ir čempionės diržai tapo bilietu į UFC. Pasirengti kovai su ruse Jana Kunickaja lietuviai turėjo vos dešimt dienų.
Julija Stoliarenko su Donatu Uktveriu ir Tabatha Ricci | Youtube.com nuotr.
„Lithuanian armbar queen“, – taip UFC komentatoriai pakrikštijo J.Stoliarenko prieš kovą su dvejus metus su UFC narvu pažįstama ruse.
„Ji nori įsmeigti Lietuvos vėliavą mišriųjų kovos menų žemėlapyje. Ir, atrodo, ji yra tam pasirengusi“, – transliacijos metu apie lietuvę kalbėjo UFC žurnalistė Megan Olivi.
„Ir ji nusipelnė čia būti“, – pabrėžė komentatoriai Paulas Felderis ir Brendanas Fitzgeraldas.
Netrukus narve pasirodo ir lietuvės varžovė, netrukus teisėjas Markas Smithas paklaus merginų, ar jos pasiruošusios ir... Mes pradedame!
Pirmas apsikeitimas smūgiais ir klinčas: J.Kunickaja prispaudžia lietuvę prie tinklo ir pradeda ten darbuotis smūgiais keliais, pečiu. Dalis ekspertų prieš kovą prognozavo, kad rusė taip prie tinklo laikys J.Stoliarenko visas 15 minučių.
Po trijų raundų kovos M.Smithas į viršų iškėlė J.Kunickajos ranką, o tie patys ekspertai kandžiai J.Kunickajai siūlė į narvą išeiti su Kamaru Usmanu, kuris prieš tai apgynė čempiono diržą net penkis raundus į tinklą spausdamas Jorgę Masvidalį.
„Pralaimėti nemėgstu“
„Mes žinojome, kad rizikuojame, žinojome šios rizikos kainą, žinojome, ką galėjome gauti laimėjimo atveju, tačiau tai buvo kova, po kurios netgi pralaimėjusi nepraradau savo pozicijų, – jau kiek vėliau su sportas.lt kalbėjo J.Stoliarenko (9-4-2). – Aš gavau tai, ko siekiau dvejus metus. Žinoma, apmaudu, kad tai buvo paženklinta pralaimėjimu. Juk pralaimėti niekas nemėgsta, ypač aš“.
J.Stoliarenko prisipažino, kad apmaudžiausia ne dėl pralaimėjimo, o dėl to, kad nepavyko pademonstruoti „normalios“ kovos.
„Aš suprantu, kodėl Jana taip dirbo, žinojau, kad jai būtina pergalė – nesvarbu, kokiu būdu. O mes? Žengėme žingsnį į priekį. Gavome tai, ko norėjome. Pralaimėjimas po dvejų metų? Viskam savo laikas, – šyptelėjo J.Stoliarenko. – Tokios pamokos yra naudingos. Tikiu, kad ši pamoka – pačiu laiku. Tai nėra pirmas mano pralaimėjimas, todėl žinau, kaip su tuo susitaikyti psichologiškai. Fiziškai? Grįžau namo be mėlynių... Na, vos kelios ant pečių nuo tinklo. Nuo smūgių? Viena maža mėlynė. Nepamenu, kada man taip yra pavykę – net po kovos, kuri truko 24 sekundes, esu grįžusi su mėlyne, nes spėjau prasileisti vieną smūgį. O čia? Beveik nieko“.
Tačiau po kovos su lietuve J.Kunickaja (13-5) dėl traumų buvo suspenduota pusmečiui – patirtos kaklo ir rankos traumos.
„Gal kūnas neatlaikė krūvio, – spėjo J.Stoliarenko, kuri ne vieną kartą kovos metu buvo pakibusi ant varžovės visu savo kūno svoriu. – Juk aš ne vien vietoje stovėjau, o ir mano 70 kilogramų laikyti ant savo kaklo tris raundus – nelengvas darbas. Linkiu jai ko geriausio, dabar lauksime žinių dėl mano ateities. Man svarbiausia, kad aš likau be traumų ir galėsiu dirbti toliau“.
„Kopsime aukštyn“
Prabilusi apie psichologiją J.Stoliarenko teigė, kad kur kas sunkiau buvo susitaikyti su pralaimėjimu L.Letson prieš dvejus metus.
„Tada buvo prarasta tai, ko ilgai siekiau. Po to pralaimėjimo nepasirašiau ilgalaikės sutarties su UFC. Tikrai buvo sunku. Dabar? Man užteko vos kelioms dienoms atsiriboti nuo viso šurmulio. Po kelių dienų jau galėjau ramiai analizuoti kovą, kalbėtis su treneriu apie tolimesnius planus, – pasakojo J.Stoliarenko. – Viskas yra gerai. Taip, norėjau laimėti, nes žinojau, kad tai būtų skambus pareiškimas. Tačiau buvau pristabdyta, bet žingsnis po žingsnio kopsime aukštyn“.
J.Stoliarenko išsidavė, kad bus keičiami tam tikri treniruočių niuansai.
„Juk dabar esame UFC, todėl sekanti mano kova, žinoma, vyks šios organizacijos narve. Pažiūrėsime, ką jie bus man parengę šįkart, o mes pasietngsime padaryti viską kuo geriau“, – šypsojosi kovotoja.
„Neskaityk komentarų“
„Visa šeima ant manęs šaukė, kad to nedaryčiau po kovos, bet... Neiškenčiau, – juokėsi J.Stoliarenko. – Vieną perskaitau, antrą perskaitau – susinervinu ir išjungiu. Bet buvo ir malonių komentarų. Tikrai sulaukiau nemažai palaikymo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tai malonu. Daugelis mane prisimena iš „The Ultimate Fighter“, žmonės rašė, kad apsidžiaugė pamatę mane „card’e“.
J.Stoliarenko teigė suprantanti – kuo aukščiau kops, tuo komentatorių bus daugiau.
„Greičiausiai, sulauksime ir blogų komentarų. Teks pratintis juos ignoruoti, – kalbėjo sportininkė. – Jau ir šįkart labai daug sužinojau apie save, savo trenerį D.Uktverį. Komentatoriai surašė viską, ką turėčiau pakeisti savo pasirengime, buvo tokių, kurie surašė visą treniruočių planą. Sužinojau, kad esu kreiva, šleiva... Kol Donatas nervinosi, aš sėdėjau ir galvojau „Juk patys norėtumėte dabar būti mūsų vietoje, jūs norėtumėte būti UFC dalimi“. Taip, mums nėra pats geriausias laikotarpis, bet manau, daugelis norėtų būti mūsų vietoje. Manau, einame teisinga kryptimi, o sunkus darbas atsipirks. Žinote, aš laukiu nesulaukiu – jau pagaliau reikia laimėti UFC narve“.
Sulaukusi klausimo, ar Lietuvoje galima tinkamai pasirengti UFC kovoms, J.Stoliarenko net nesuabejojo: „Aišku, įmanoma“.
„Juk tą ir darome. Viena iš mano misijų ir yra įrodyti žmonėms, kad gyvenant Lietuvoje galima patekti į UFC ir ten sėkmingai kovoti, – kalbėjo kovotoja. – Šis sprendimas nebuvo „iš lempos“ – esu keliavusi, mačiau daug trenerių, mačiau, kaip treniruojasi didžiosios kovinio sporto žvaigždės. Pasirinkimas likti Lietuvoje buvo padarytas, nes čia mačiau perspektyvą. Matote, visi galvoja, kad nuvažiuos į Ameriką, nueis į kovos menų klubą ir visi aplink juos šokinės, pamatys jų talentą. Manote, ten jums parodys nuostabią techniką, kurios nesate matęs ir ji jums padės laimėti? Ne, tokių stebuklų nėra ir nebus. Atvirai? Aš nematau savęs dirbančios su kitu treneriu. Mano manymu, D.Uktveris yra vienas universaliausių trenerių, kurį esu sutikusi. Patikėkite, mačiau trenerių nemažai. Donatas yra labai plačiai mąstantis ir aš jo niekada nekeisčiau – gauti tiek dėmesio iš tokios aukštos klasės specialisto yra neįkainojama“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
