Jaunasis L.Sriubiškis apie revanšą su V.Karosu: „Nustebinsiu jį dar vienu nokdaunu“ (26)
Laurynas Sriubiškis | asmeninio archyvo nuotr.
„Tai nebuvo geriausia mano kova. Aš tai žinau, – prisiminęs kovą su Vitu Karosu „KOK Classic“ turnyre sakė „Sparta Fight Gym“ kovotojas Laurynas Sriubiškis. – Sekantys mano ilgametį kelią žino, kad esu turėjęs visapusiškai sudėtingesnių kovų, kuriose pasirodžiau kur kas geriau“.
Šeštadienio vakarą vykusi kova su „Fighter House/ Roger Gracie Academy Kaunas“ devyniolikmečiu kovotoju V.Karosu teisėjų sprendimu baigėsi lygiosiomis.
„Dabar jaučiuosi tarsi duobėje, pastaruoju metu nepavyksta parodyti to, ką iš tiesų sugebu – nesu savimi patenkintas, – sportas.lt sakė septyniolikmetis L.Sriubiškis. – Tačiau toks ir yra kovotojo kelias – su įvairiais nuopuoliais ir kilimu aukštyn, čia ne visada pavyksta pilnai įgyvendinti kovos planą. Todėl dabar ypatingą dėmesį skiriu ir psichologiniam pasirengimui“.
- V.Karosas po jūsų kovos ganėtinai aštriai pasisakė, – priminiau L.Sriubiškiui sportas.lt interviu su „Fighter House“ kovotoju.
- O aš nesu žmogus, kuris pultų, bandytų įrodinėti savo tiesą, aiškintųsi ir gintųsi. Man to nereikia...
- Tačiau, Laurynai, kas nutiko ringe per tas šešias minutes?
- Man brangūs žmonės bei treneris žinojo, kad turiu įsisenėjusią rankos traumą. Manau, tai aiškiai matėsi ir kovos metu. Po pirmojo raundo nebegalėjau pilnai ištiesti rankos. Tai sutrukdė baigti kovą taip, kaip ją pradėjau pirmajame raunde. Mokymasis ir augimas niekada nesibaigia, nepaisant to, kad turiu didžiulę patirtį ir daug kovų, visuomet yra, kur stiebtis. Stengiuosi analizuoti kiekvieną savo kovą, mokytis iš jos. Esu savikritiškas ir siekiu kuo geresnio rezultato, įdedu labai daug darbo pasirengimo metu. Šįsyk neįvyko viskas taip, kaip planavau, tačiau esu dėkingas už dar vieną pamoką, kurios dėka tapau dar stipresnis.
- Ar esi kada skaičiavęs, kiek kovų turi sąskaitoje?
- Apie 115 kovų mėgėjų ringe ir 5 profesionalios kovos.
- Pats metei iššūkį V.Karosui?
- O, taip... Skaičiau tą straipsnį, bet tikriausiai čia daugiau yra susireikšminimo negu tiesos. Visų pirmą, aš nesu kokia nors mega žvaigždė, kad pats rinkčiausi ir spręsčiau, su kuo man kovoti. Tai yra organizatorių darbas. Su kuo kovosiu, sužinojau beveik paskutinę minutę prieš kovą... Antra, jis nėra tas kovotojas, kurį stebėčiau ilgą laiką, juo domėčiausi ir žūtbūt norėčiau išmėginti savo jėgas. Labai norėjau dalyvauti „KOK Classic“ turnyre – būčiau sutikęs kovoti su bet kuriuo kitu stipriu kovotoju. Man nebuvo itin svarbu, su kuo susitikti ringe. Mano tikslas – pasisemti kuo dagiau patirties, mesti iššūkį sau pačiam, įrodyti sau, jog ilgametis darbas atsiperka. O kitas ringo kampas? Ar ten bus V.Karosas, ar kuris kitas stiprus varžovas – tai jau antraeiliai dalykai.
- Pirmajame raude V.Karosas suklupo, tačiau nokdaunas nebuvo skaičiuojamas...
- Bet tai buvo nokdaunas! Visi, kurie supranta šį sportą, puikiai tai matė.
- Bet, pasak V.Karoso, daugiau nieko kituose raunduose jam „nepasiūlei“.
- Kaip minėjau, turiu ilgalaikę rankos traumą. Ji nuolat atsinaujina. Antrajame bei trečiajame raunduose buvo be galo sunku tai ignoruoti, o kovoti viena ranka yra kiek sudėtinga. Nieko „nepasiūliau“? Manau, jis iš šios kovos su manimi pasisėmė be galo daug patirties, paaugo. Jam – tai puiki pradžia. Nesu kovotojas, kuris viešai maivytųsi, ar žemintų kitą – kad ir kaip ta kova pasibaigtų. Gerbiu kiekvieną savo varžovą, nes žinau, kad kiekvienas jų įdeda daug pastangų, mus visus sieja bendras tikslas. Šioje situacijoje, manau, reikėtų sakyti, kad būtent jis man nieko nesugebėjo „pasiūlyti“ – neparodė absoliučiai nieko naujo, žinant mūsų abiejų patirtis, kovų skaičių. Tačiau esu linkęs visas kalbas praleisti pro ausis, tylomis gydytis rankos traumą, ruoštis ir nustebinti jį tik dar vienu nokdaunu.
- Ar skaudūs buvusio boksininko smūgiai?
- Jaučiau smūgius, bet nepasakyčiau, jog tai buvo kas nors naujo ir ypatingo, turint omenyje, kad treniruojuosi su Sergejumi Maslobojevu, Henriku Vikšraičiu ir kitais geriausiais šalies kovotojais.
- Ar nustebino teisėjų spendimas šįkart?
- Taip, teisėjų sprendimas kiek nustebino. Juk pergalė yra mano. Apie kokią pergalę norėtų pasvajoti V.Karosas, pasiųstas į nokdauną, aš nežinau. Tai nėra labai mandagu. Mes esame skirtingi – jam reikia kalbėti viešai ir stengtis įrodinėti, o man svarbiausia, jog aš pats, treneris, artimieji ir visi šio sporto mėgėjai matome, kad tuščios kalbos šioje vietoje nereikalingos.
- Revanšas?
- Oi, aš tik „už“. V.Karosas interviu metu iškėlė klausimą, iš kur pas mane tiek drąsos. Tai skamba juokingai. Juk turiu daugiau patirties, nepaisant to, kad esu jaunesnis. Noriu pasakyti, kad drąsos man užtenka viskam, ypač dar vienai kovai su V.Karosu. Tikiuosi, ir jam jos nepritrūks ir susimatysime KOK ringe.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
