Visas gyvenimo pamokas ir dovanas priėmęs S.Maslobojevas: „Būsi akseleratorius ar stabdis – rinktis tau“ Motyvacinis video (5)
Sergejus Maslobojevas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Nereikia dairytis į tolimą praeitį, – nusišypsojo sportas.lt apie motyvaciją kalbintas „Glory“ organizacijos kovotojas Sergejus Maslobojevas. – Ir dabar kartais susiduriu su vidiniais iššūkiais“.
S.Maslobojevas teigė, kad jam visada patinka būti atviram ir sakyti, kas patinka, o kas erzina.
„Reikėjo laiko, bet aš išmokau aplinkiniams prisipažinti, kad jaučiuosi prastai, kad esu žmogus, su tokiomis pat problemomis, kaip ir visi kiti, – kalbėjo sportininkas. – Stengiuosi dirbti su savimi, kasdien augti, bet tai nereiškia, kad manęs neaplanko destruktyvios mintys, nepasitikėjimas, neviltis... Juk tai yra tikrasis gyvenimas“.
Pasak S.Maslobojevo, tobulų žmonių nėra. „Bet ar pasiduosime silpnybėms, ar kovosime su jomis, kol jas įveiksime ir galiausiai atsigręžę su šypsena veide pasakysime „Juk sakiau, kad tai padarysiu!“ Ką rinksitės jūs? Viskas gyvenime priklauso tik nuo mūsų. Kažkada ta demotyvacija ir mane buvo pričiupusi: mečiau darbą ir išvažiavau į užsienį dirbti dėl pinigų. Bet dabar galiu garsiai pasakyti „Ačiū“ savo gyvenimui ir likimui, kurie gražino mane į teisingą kelia. Geriau darysiu tai, ką myliu ir būsiu turtingas dvasiškai nei būsiu finansiškai turtingas, bet sugriuvęs dvasiškai“.
Ketvirtadienio vakarą sporto bare „O'Learys“ 33-ų kovotojas pristatė savo pirmąjį motyvacinį vaizdo klipą „Tu tikrai gali“.
- Sergejau, kaip kilo mintis sukurti specialų vaizdo klipą? – paklausiau po pristatymo.
- Šis noras buvo jau seniai, tik nerasdavau bendraminčio, kurio darbai man patiktų, kuris būtų toks pat idėjinis žmogus kaip aš. Besilaikant griežto režimo sunku rasti laiko sau bei kokybiško laiko šeimai, o ką jau kalbėti apie neatlygintinų idėjų įgyvendinimą. Mūsų sportas nėra olimpinis – nesvarbu, kad esu daugkartinis Pasaulio ir Europos čempionas – paramų ir stipendijų negaunu, tenka suktis tarsi bitutei, kad būtų, už ką valgyti man ir mano augančiai šeimai. Bet toks priverstiniai laisvi momentai, kuriuos mums „dovanojo“ karantinas, privertė susimąstyti ir skirti laiko susirinkti papildomus karmos taškus. Mane visada įkvėpdavo akimirkos, kuomet galėjau tarnauti kitiems, kai sugebėdavau įkvėpti, motyvuoti bei pakeisti kito žmogaus gyvenimą į gerąją pusę. Tad pradėjau ieškoti bendraminčių, kurie norėtų su manimi įgyvendinti seną svajonę kurti įkvėpiančius vaizdo siužetus lietuvių, rusų bei anglų kalba. Ir kai turi ketinimą tarnauti pasauliui, gyvenimas visada tau padės. Taip į mano gyvenimą netikėtai atėjo bendramintis Marius Dulka, pradedantysis kinematografijos talentas.
- Ką dar spėjai nuveikti per karantiną?
- Stengiausi prisitaikyti prie susidariusių sąlygų ir susitvarkiau namo kiemą: pasistačiau mini salę su pakankamai ploto, skersiniu, kriauše, gumomis bei keliais svarmenimis ir kantriai tęsiau savo tobulėjimo darbą. Be galo sunku judėti, kai nežinai, kada vėl galėsiu deramai ruoštis varžyboms bei kovoti aukščiausiame lygyje. Net prabėgus keliems mėnesiams nuo karantino pradžios ir net Lietuvoje paskelbus jo pabaigą didžiausios kovos menų organizacijos traukia pečiais, kuomet yra užduodamas klausimas, kada tęsis turnyrai. Santaupos ir motyvacija po truputį dingsta.
- Ar yra kokių nors žinių iš „Glory“ organizacijos?
- Deja, ne. Viskas tylu. Pats teiravausi, vienintelis atsakymas: „Mes labai susirūpinę dėl sporto varžybų Europoje ateities“. Kol kas – viena didelė nežinomybė.
- Galbūt, gerbėjai tave galėtų išvysti ir KOK ringe Lietuvoje?
- Šiame ringe aš užaugau kaip profesionalas. Niekada šios organizacijos neatsisakysiu. Tad, jeigu sulauksiu kvietimo dalyvauti, neabejotinai apsvarstysiu pasiūlymą.
- Su žmona Airine laukiatės trečio vaikelio. Ar kada įsivaizdavai save trijų vaikų tėvu?
- Tai buvo mano paauglystės svajonė, kuri dabar virsta realybe (šypsosi). Žinoma, keistas jausmas. Atrodo, kad sieloje pats esi jaunatviškas ir kupinas entuziazmo, bet tenka susilaikyti nuo daugelio dalykų, nes turi būti tinkamas bei solidus pavyzdys dviem šauniems vyrukams, kuriuos auginu ir be galo myliu. O mergaitė bus kaip vyšnaitė ant torto – suminkštins Kuvaldos širdį (juokiasi).
- Vyresnėlis Ramiras dar sunkiai ant kojų pastovėdamas jau buvo su tavimi salėje, dabar nuolat stebi tavo treniruotes ir pats noriai mokosi smūgiuoti. Norėtumei, kad jis taptų kovotoju?
- Norėčiau, kad sūnūs būtų sporte, nes noriu kuo ilgiau turėti su jais stiprų ryšį, bendrus interesus, trokštu kartu su jais augti ir tobulėti ne tik kaip tėvas, bet kaip komandos narys, treneris, įkvėpėjas bei lyderis. Vaikai yra puikūs mūsų mokytojai ir mūsų pačių atvaizdai. Tad visos mūsų klaidos labai greitai pasimato iš šono žvelgiant į juos. Aš nuoširdžiai myliu savo šeimą ir noriu kuo ilgiau išlikti su jais kaip vienas kumštis. Nepasirinks kovinio sporto? Stengsiuosi juos palaikyti, kuo tik galėsiu. Man svarbiausia, kad jie užaugtų geri ir pavyzdingi žmonės.
- Kaip dabar atrodo Kuvaldos laimė?
- Gyvenime nemažai iššūkių, sunkumų ir nusivylimų, bet stengiuosi viską priimti kaip pamoką ir dovaną. Tikrai esu laimingas: negyvenu monotoniško gyvenimo, augu kaip asmenybė, kaip atletas, turiu gražią šeimą, įkvėpiu daugelį žmonių tapti geriausiomis savo paties versijomis. Sukūriau #KuvaldaTeam bendruomenę, kur žmonės renkasi ne girtus savaitgalius, o asmeninį augimą, tobulėjimą. Čia žmonės nėra buki kaip paprasta metalinė kuvalda, bet ryžtingi, motyvuoti bei griaunantys visas sienas savo kelyje tarsi su kuvalda iš Ti3Au, kiečiausio pasaulyje metalo. Mes patys galime būti savo akseleratoriais bei patys galime tapti savo stabdžiais. Aš svajoju, kad žmonės aplink mane atleistų stabdį ir būtų ryžto kupini, įkvėpiantys pavyzdžiai.
- Ir pabaigai, kokia kita tatuiruotė jau planuose?
- Dar mintyse nematau jos tiksliai vizualizuotos, bet tikrai bus skirta mano antrajam sūnui Raonui. Turiu įsiamžinęs vizualą sūnui Ramirui bei žmonai Airinei su dukryte Raja, kurios jis taip norėjo. Kelios tatuiruotės yra skirtos mano mylimai Lietuvai ir savo mėgstamai veiklai bei gyvenimo būdui. Tikiuosi, po tatuiruotės Raonui nebekils daugiau idėjų...Nors niekada nespjaunu į tą pusę. Kiekviena mano tatuiruotė turi didelę asmeninę reikšmę. Jei ateityje atsiras kažkas dar svarbaus mano gyvenime, net neabejoju, kad atsiras ir tam dalykui vietos ant mano kūno.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
