Skaudžias pamokas išmokęs A.Baniulis: „Lietuvos boksas turės savo atstovą Tokijo olimpinėse žaidynėse“ (7)
Algirdas Baniulis | Asmeninio archyvo
Kinijos miestas Uhanas tapo vis dažniau linksniuojamas šių metų sausį, pradėjus plisti koronavirusui. Tačiau Lietuvos bokso rinktinės nariui Algirdui Baniuliui šis miestas tapo karjeros kelrode žvaigžde – Uhane buvo iškovotas kol kas svarbiausias jo laimėjimas.
Spalio mėnesį Kinijoje vykusiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse svorio kategorijoje virš 91 kilogramo lietuvis iškovojo bronzos medalį.
„Tai yra didžiausias mano pasiekimas karjeroje, todėl viską prisimenu tik iš gerosios pusės. Šis miestas man asocijuojasi su pačiomis geriausiomis karjeros emocijomis, – sportas.lt sakė 23-ų boksininkas. – Žinoma, spėjome apžiūrėti miestą, pamatėme pagrindinius objektus, turgavietes matėme… Net keista, kad būtent šis miestas tapo viruso židiniu. Tuomet niekas net negalėjo įtarti, kad taip gali nutikti“.
Į Uhaną boksininkas važiavo vedamas vieno tikslo – iškovoti medalį. Nors tai ir neatrodė lengva užduotis – tai buvo pirmosios varžybos, kuriose A.Baniulis varžėsi svorio kategorijoje virš 91 kilogramo.
Aštuntfinalyje lietuvis 3:2 įveikė Nyderlandų boksininką, ketvirtfinalyje 4:0 nugalėjo vokietį. Pusfinalyje A.Baniulis nusileido Rusijos čempionui Artiomui Suslenkovui.
Medalis – ant krūtinės, Uhane vykusios varžybos tapo sportinio užsispyrimo pavyzdžiu, o Tokijo olimpinės žaidynės A.Baniuliui virto siekiamybe.
Trūko koncentracijos
„Nauja svorio kategorija tapo išbandymu, tačiau savimi labai tikėjau, nes pasirengimas varžyboms buvo labai galingas, – kalbėjo A.Baniulis. – Gaila, kad nepavyko to padaryti su Europos atrankos į Tokijo olimpines žaidynes turnyru...“
Londone kovo mėnesį vykusiame turnyre A.Baniulis pirmoje kovoje nusileido triskart pasaulio Muay Thai čempionui iš Ukrainos Cotne Rogava, kuris pernai nusprendė pasukti olimpiniu keliu ir pradėjo mintį bokso kelią.
„Pasirengimas buvo labai stiprus – stovykla vijo stovyklą. Atrodo, kad porą mėnesių net namuose neteko būti, – nusijuokė A.Baniulis. – Tačiau man nepavyko susikoncentruoti į darbą, išsimušiau iš vėžių, jaučiau tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį. Išsekau. Pirma kova? Taip, ukrainietis pasitaikė geras, bet visi ten buvo įveikiami“.
Kiek vėliau A.Baniulis prisipažino: „Galėjau boksuotis, tačiau nebuvo nei motyvacijos, nei noro. Atrodo, į ringą ėjau tik tam, kad eičiau. Kaltinti dėl to dabar galiu tik pats save“.
„Bet yra sakoma, kad protingi iš klaidų mokosi. Pats mačiau, koks buvau kariškių žaidynėse, vėliau mačiau save Londone. Supratau, kad negaliu sau leisti prarasti koncentracijos. Pamoką išmokau, – sakė boksininkas. – Karjeroje visada bus kliūčių, kurios trukdys siekti tikslų, tačiau suprantu, kad visas jas reikia apeiti. Nepasisekė? Reikia stotis ir eiti toliau. Tereikia mažiau save apkrauti nereikalingais dalykais. Koncentruotis reikia į svarbiausius dalykus. Londone man nepavyko... Gavau pamoką. Manau, ne veltui. Kas įvyko, supratau tik po kelių savaičių. Buvo apmąstymų laikotarpis. Privalėjau susidėlioti galvoje, turėjau suprasti, ką privalau daryti, ko pats noriu sportiniame kelyje. Supratau, kad viskas čia priklauso tik nuo manęs, privalau dirbti ir nesidairyti į šalis“.
Pasak sportininko, sunkus darbas sporte yra privalomas, tačiau 85 proc. pergalių priklauso nuo psichologinio pasirengimo. „Įvardinkime tai psichologiniu stabilumu, – kalbėjo A.Baniulis. – Treniruotėse tu gali būti tikras žvėris, bet varžybose galėsi jas visas pamiršti, jei nesusitvarkysi psichologiškai – perdegsi ir nesugebėsi parodyti, ko esi vertas. Labai gaila, kad Lietuvoje neturime psichologų, kurie galėtų padėti. Pasižiūriu į užsienio atletus, kurie turi asmeninius psichologus, ir užlieja pavydas. Pas mus į tai yra numojama ranka. O aš manau, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų“.
Atrado kategoriją
Ketverius metus prieš kariškių žaidynes A.Baniulis boksavosi žemesnėje – iki 91 kilogramo – svorio kategorijoje.
„Tačiau pastebėjau, kad nusimetęs 7 kilogramus svorio nebūdavau savimi, todėl ir buvo priimtas sprendimas prieš pat varžybas Uhane – keičiame svorio kategoriją, – nusijuokė A.Baniulis. – Žinojau, kad nesversiu 110 kilogramų, tačiau būsiu lengvesnis ir greitesnis. Bokse greitis yra labai svarbu. Rizikavau, nes debiutas įvyko rimto kalibro varžybose. Atrodo, viskas pasiteisino – esu greitas, aštrus. Pabandžiau, užsikabinau medalį ir supratau, kad geriau būsiu pavalgęs negu nualinęs organizmą“.
Varžybų dienomis dabar A.Baniulis sveria apie 97-98 kilogramus.
„O dabar vyksta masės auginimas, tad sveriu apie 107 kilogramus, – pranešė boksininkas. – Noriu dar kiek paaugti, o vėliau nusimesti. Pagrindinis akcentas šiuo metu – jėga“.
Europos atrankos į olimpines žaidynes turnyras bus tęsiamas – daugelis kovotojų jau žino, prieš ką teks kovoti kitame etape.
„Bus įdomu, nes mėgėjų bokse niekada niekas neturėdavo laiko rengtis kovoti prieš žinomą varžovą. Pamatysime, kaip bus. Aš norėčiau, kad viską anuliuotų... Pats turėčiau dar vieną papildomą šansą, – nusišypsojo A.Baniulis. – Dabar teks laukti pasaulio atrankos turnyro“.
Beje, pasaulinės atrankos turnyras, kuriame būtų išdalinti paskutiniai kelialapiai į Tokijo olimpines žaidynes, turėjo prasidėti gegužės 13 dieną Paryžiuje. Kol kas nėra aiškios naujos turnyrų datos.
„Žinau, kad po karantino mano režimas bus labai griežtas – jokių naktinių pasiblaškymų, jokių žingsnių į šonus. Neslėpsiu, anksčiau juk būdavo, kad ir su draugais norėdavosi pabūti... To tikrai neslėpsiu. O dabar lauks griežta disciplina, nes žinau, ko noriu“, – šyptelėjo A.Baniulis.
Noras įrodyti
„23? Mažai... Bokse sportininkais piką pasiekia 27-ų, todėl save laikau labai jaunu boksininku. Viskas dar prieš akis, jei nenuleisiu rankų“, – pabrėžė A.Baniulis, netrukus prisiminęs ir pirmą kartą bokso salėje – Kur jau čia tokį dalyką pamirši. Visi pirmi kartai ilgai išlieka atmintyje“.
Į bokso salę dešimtmetį A.Baniulį atvedė tėtis.
„Akys buvo didelės – viskas juk nauja, nepažįstama... Bet, nežinau, ar dabar čia geriausias laikas, bet aš norėjau lankyti krepšinį, – nusijuokė jau tuomet ūgiu tarp bendraamžių išsiskyręs A.Baniulis. – Bet tėtis pasakė, kad eisiu į boksą. Po pirmosios treniruotės pasidarė visai įdomu. Atėjau į antrą ir strigau ilgam“.
Pirmose savo varžybose, kurios įvyko vos po mėnesio treniruočių, A.Baniulis tesvėrė 38 kilogramus.
„Žinoma, kad vaikystėje buvo įvairiausių pagundų, bet tėtis vertė eiti į treniruotes, o vėliau ir pats persilaužiau. Net nekildavo klausimas, kodėl reikia anksčiau keltis prieš pamokas ir eiti į lauką bėgti kroso. Džiaugiuosi, kad tas pats krepšinis ar kompiuteris viliojo tik pirmuosius treniruočių metus. Man pavyko sėkmingai pasinerti į boksą – nieko daugiau nenorėjau, – kalbėjo A.Baniulis. – Ir dabar neįsivaizduoju savęs kitur“.
O pagrindiniu varikliu, pasak A.Baniulio, visuomet buvo noras įrodyti, kad Lietuvos boksas gali sužibėti tarptautinėse arenose.
„Prieš olimpines atrankas taip pat buvo daug netikinčių, manau, jų yra nemažai ir dabar, tačiau mes galime įrodyti, kad visi skeptikai, žmonės, kurie iš anksto kalbėdami apie Tokijo olimpines žaidynes, mus nurašinėjo, klysta, – sakė boksininkas. – Nežibame? Taip, galbūt, to trūksta, bet aš žinau, kad Lietuvos boksas turės savo atstovą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Jeigu ne aš, tai kuris nors kitas, bet savęs aš nenurašau. Padarysiu viską, kas tik priklausys nuo manęs“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
