Tik 18-os sportuoti pradėjęs, bet jau K-1 čempionu tapęs būsimas S.Maslobojevo varžovas „Glory“ turnyre: „Šeštadienį turiu jį sunaikinti“ susipažinkite su būsimu lietuvio varžovu | VIDEO (10)

 Šiuo metu geriausias Lietuvos kikboksininkas 32-ejų metų Sergejus Maslobojevas (30-5, 19 nokautų) jau artėjantį šeštadienį Utrechte (Nyderlandai) antroje savo „Glory“ organizacijos kovoje susitiks su 26-erių metų Nyderlandų kovotoju Roeliu Mannaartu (25-2, 12 nokautų).

Kadangi šiame turnyre turėjęs dalyvauti marokietis Hamicha (38-2, 28 nokautai) patyrė traumą ir kova su Dmitriju Menšikovu buvo atšaukta, tai S.Maslobojevo ir R.Mannaarto dvikova šiame kovų vakare buvo perkelta į vėlesnį laiką ir dabar jie uždarys „Super Fight Series“ dalį.

GLORY has updated the GLORY 75 bout order on their website following Hamicha's injury:

-Belgaroui vs. Styben new co-main event
-Grigorian vs. Bates opens the main card
-Mannaart vs. Maslobojev closes the SFS Series
-Foschiani vs. Jin moved from prelims to SFS Series#GLORY75 pic.twitter.com/PIVuNH4GFz

— Kris Dekker (@KrisDekkerMMA) February 25, 2020

R.Mannaartas dirba kartu su savo tėvu-treneriu Andre Manaartu ir ši kova jam bus debiutinė pussunkio svorio kategorijoje (iki 95 kg).

Iki tol sunkiasvorių kategorijoje kovojusio R.Mannaarto biografijoje netrūksta skambių pergalių – jis 2018 metais Japonijoje K-1 organizacijoje įveikė iki tol čempionu buvusį kroatą Antionio Plazibatą, nors kikboksą treniruotis pradėjo vos prieš penkerius metus.

Įdomu tai, kad A.Plazibatas po šio pralaimėjimo praėjus šiek tiek mažiau nei dviem mėnesiams kovojo „ONE FC“ organizacijoje bei susitiko su S.Maslobojevu, kuriam taip pat pralaimėjo teisėjų sprendimu. A.Plazibatas 2019 metais debiutavo „Glory“ organizacijoje ir spėjo švęsti tris pergales, todėl tikėtina, kad ateityje gali vėl susidurti su S.Maslobojevu.

Tais pačiais 2018 metais R.Mannaartas debiutavo „Glory“ organizacijoje ir turnyruose savo gimtojoje šalyje nugalėjo čeką Danielį Skvorą (30-26 x 5) ir rusą Kirillą Kornilovą (29-28, 29-28, 30-27, 30-27, 30-27).

Pirmoje kovoje prieš D.Skvorą (103,6 kg), R.Mannaartas svėrė 103,1 kg, tuo tarpu prieš K.Kornilovą (117,2 kg) – 101,7 kg

Body shot from Mannaart drops Skvor! #GLORY59 pic.twitter.com/vCblgTVxmC

— GLORY Kickboxing (@GLORY_WS) September 29, 2018

2019 m. R.Mannaartas turėjo tik vieną kovą, kai lapkričio pabaigoje K-1 sunkiasvorių čempiono titulą apgynė prieš australą Chrisą Bradfordą, įveikdamas jį pirmame raunde nokautu.

Paskutinį pralaimėjimą R.Mannaartas yra patyręs 2017 metų lapkritį, kai K-1 sunkiasvorių turnyro pusfinalyje nusileido savo tautiečiui 27-erių metų Ibrahimui El Bouni, kuris pastaruoju metu savo jėgas bando „ONE FC“ organizacijoje.

„CombatPress“ sudarinėjamame kikbokso reitinge R.Mannaartas vasario mėnesį sunkiasvorių kategorijoje buvo 8-oje pozicijoje, tuo tarpu S.Maslobojevas pussunkio svorio kategorijos reitinge išlaikė 6-ą vietą.

Likus savaitei iki kovos su S.Maslobojevu, R.Mannaartas kalbėjosi su Nyderlandų žiniasklaida, kuriai patikino, kad jo tikslas yra tik pergalė bei papasakojo apie savo sunkų kelią į kikboksą.

Kadangi R.Mannaarto tėvas Andre Mannaartas buvo garsus Nyderlandų kikboksininkas, jo ateitis iš esmės buvo suplanuota dar jauname amžiuje, tačiau iki 18 metų jis labiau buvo „vakarėlių liūtas“. Nors jo kelias kikbokse buvo sunkus ir prasidėjo vėlai, tačiau dabar jis yra K-1 čempionas, gyvena virš savo tėvo įkurtos „Mejiro Gym“ sporto salės, kurioje dirba kiekvieną dieną.

– Kodėl jūs pradėjote sportuoti taip vėlai?

– Sportas man nepasidavė. Laimei tik beveik nepasidavė, nes būtent taip aš galų gale atėjau link savęs. Kovos mane visada vargino, nors slapčia žinojau, kad kada nors kovosiu. Tereikėjo kartą pajusti, kas tai yra.

– Kaip jus įsitraukėte į šį sportą?

– Tai graži istorija. Buvo penkios valandos ryto, kai man paskambino kovų organizatorius. Žinojau, kad tai vyksta per mano tėvą. Jis paklausė, ar man ne laikas kovoti. Būdamas girta galva pasakiau, kad taip. Tuomet rimtai pradėjau treniruotis ir iškarto pajaučiau tą skonį.

– O tada viskas klostėsi greitai?

– Iš pradžių aš vis dar dirbau prie fasadų atnaujinimo ir gyvenau su mama Leusdene. Kiekvieną dieną keldavausi pusę penkių, skubėdavau į darbą, po kurio traukiniu vykdavau į Amsterdamą ir ten treniruodavausi. Įprastai kiekvieną dieną negrįždavau namo iki pusę vienuolikos vakaro. Savo darbe užsibūdavau ilgai, dirbau sunkiau, o mokėjo mažai. Kai mano vadovas paklausė manęs, ko aš išties noriu, po pokalbio su tėvu aš nusprendžiau visiškai pilnai atsiduoti kikboksui. Mano tėvas galėjo mane mokyti sporto salėje, kurioje galėjau treniruotis dieną ir naktį, todėl žengiau greitus žingsnius į priekį.

– Kadangi pradėjote vėlai, tai dar turite daug vietos tobulėjimui?

– Teisingai. Mano akimis svarbiausia yra patirtis. Kuo daugiau tu kovoji, tuo ramesnis esi ringe. Aš visada stengiuosi būti toje akimirkoje, kad neturėčiau laiko galvoti, koks esu pavargęs. Kartais aš turėčiau parodyti daugiau „kiaušų“. Kartais aš per daug skaičiuoju, o tada ne viskas gaunasi taip, kaip turėtų. Jau nemažai laiko kovoju be pralaimėjimų, o tai yra papildomas spaudimas. Pastaruoju metu stengiuosi, kad kova būtų graži ir tai veikia.

– Ko siekiate save karjeroje?

– Tiksliai nežinau ir nesu iš tų, kurie savo galvoje žino, ko jie nori po penkerių metų. Pasaulio čempiono titulas yra gražus, bet ne pats svarbiausias dalykas. Net jeigu tu ir laimėsi, vis tiek kitą dieną grįši į savo gyvenimą, kuris bus toks pats, kaip ir dieną prieš tai. Jeigu tu nugalėsi save, tu būsi stipresnis, tačiau tai yra sudėtinga. Iš principo, tu daugiau kovoji prieš save, nei prieš savo varžovą. Ruošiantis kovai tu stovi prieš save, o tada privalai parodyti sau, kad patobulėjai. Man patinka treniruotis todėl, kad galiu tapti geresne savo versija.

Šeštadienį turiu sunaikinti S.Maslobojevą. Laikyti rankas aukštai, smakrą žemai ir stipriai kąsti“.