„Cage Warriors“ čempiono diržą apgynęs M.Bukauskas: „Esu pasirengęs būti geriausias kovotojas pasaulyje“ (2)
Modestas Bukauskas | asmeninio archyvo nuotr.
„Savo kambaryje turiu baltą lentą užrašams – prieš turnyrą buvau joje surašęs kelis būsimos kovos scenarijus. Visi jie vadinosi „Modestas Wins“ – sportas.lt prisipažino penktadienio vakarą „Cage Warriors“ čempiono diržą Londone apgynęs mišriųjų kovos menų atstovas Modestas Bukauskas.
Vienas iš užrašytų scenarijų – „pergalė pirmajame raunde“.
„Taip pat buvo užrašyta, kad laimėsiu po kojos smūgio į galvą. Labai to norėjau, tačiau šįkart to įgyvendinti nepavyko“, – nusijuokė Lietuvoje gimęs, tačiau Didžiojoje Britanijoje augęs 25-erių kovotojas.
Iki pirmojo raundo pabaigos buvo likę pusantros minutės, kai teisėjas turėjo sustabdyti kovą – smūgiais alkūnėmis M.Bukauskas nokautavo italą Riccardo Nosiglia.
Sunkiau apginti titulą
„Žinojau, kad viskas pasibaigs pirmajame raunde. Tokia buvo mano vizija, – šypsojosi M.Bukauskas. – Pasirengimo kovai metu daug dėmesio skyriau gynybai nuo pargriovimų. Žinoma, nepamiršau ir smūginės technikos... Tačiau sunkiausia buvo ne tai – likus trims savaitėms iki kovos patyriau kairiojo kelio traumą“.
Pasak kovotojo, buvo nedidelė tikimybė, kad kova dėl traumos gali būti atšaukta. „Tačiau man padėjo fizinio rengimo treneriai, todėl spėjau tinkamai pasirengti kovai, – sportas.lt pasakojo M.Bukauskas. – Šiek tiek išgyvenau dėl traumos ir kovos dieną, tačiau tik žengus į ringą viską pamiršau – suveikė adrenalinas. Net nespėjau pagalvoti „Modestai, atsargiai, tavo kelis traumuotas“, tiesiog ėjau ir dariau savo darbą“.
„Cage Warriors“ čempiono diržą M.Bukauskas iškovojo birželio mėnesį, kuomet įveikė norvegą Marthiną Hamletą. Tačiau pats kovotojas pripažįsta, kad tikru čempionu pasijautė tik dabar, sugebėjęs titulą apginti.
„Manau, kad nesi tikras čempionas, kol neapgini savo titulo, – kalbėjo M.Bukauskas. – Galima iškovoti čempiono diržą, bet išsaugoti jį – visai kitas lygis. Jaučiau šiokį tokį spaudimą. Be to, žinojau, kad mano varžovas yra kur kas pavojingesnis už buvusį priešininką. Mane kiek neramino, kad R.Nosiglia yra „kietas“ imtynininkas, sugebantis stipriai smūgiuoti. Jis yra kur kas „kietesnis“ už M.Nielseną. Jaudinausi prieš kovą...“
„UFC? Būsiu pasirengęs“
Bet, kovotojo teigimu, viskas pasikeitė persirengimo kambaryje apšilinėjant prieš kovą.
„Tiesą pasakius, tai buvo keistas jausmas – apšilinėju, apsidairau ir man pasirodo, kad visa tai aš jau mačiau, esu čia buvęs. Šis jausmas man padėjo atsipalaiduoti. Atrodė, kad visa tai jau esu išgyvenęs, supratau, kad viskas bus taip, kaip buvau viską susidėliojęs savo galvoje dar prieš kovą. O mano sukurtoje kovos vizijoje nebuvo nė minties, kad galiu pralaimėti. Tasai jausmas persirengimo kambaryje man suteikė pasitikėjimo, jis mane nuramino, pajaučiau pasitenkinimo, plūstančio per kūną, bangą“.
M.Bukauskas prisipažino visada norėjęs kovoti pačiuose svarbiausiuose turnyruose stebint tūkstantinei miniai. „Tiesiog noriu, kad mano įgūdžius pamatytų kuo daugiau žmonių, noriu būti pamatytas visame pasaulyje, – kalbėjo kovotojas. – Ir suprantu, kad turiu pratintis prie spaudimo ir jaudulio, privalau išmokti jį pažaboti. Šįkart aš susidorojau, todėl savimi didžiuojuosi“.
Po kovos su R.Nosiglia trumpame interviu M.Bukauskas paskelbė norintis kautis UFC ringe. Numatoma, kad kitų metų kovo 21 dieną UFC surengs turnyrą Londone.
„Manau, UFC žino apie mano norus, – sportas.lt sakė kovotojas. – Tikiu, kad esu tam pasirengęs. Mano treneriai tuo tiki, žinau, kad tuo tiki ir kiti UFC kovotojai. Esu pasirengęs didžiajai scenai. Tačiau, jeigu reikės, aš galiu dar kartą apginti „Cage Warriors“ čempiono diržą. Darysiu tai, ką privalau daryti. Nebijau iššūkių, tačiau jaučiu esantis pasirengęs UFC. Manau, būtų teisinga, jei pasirodyčiau UFC turnyre Londone. Žinoma, tai priklausys nuo vadybininkų. O aš žinau, kad būsiu pasirengęs“.
Pirmadienį – į treniruotę
„Čempionas? Taip! Bet keisčiausia buvo tai, kad po kovos norėjau grįžti į narvą. Norėjau dar kovoti. Tiesiog jaučiau, kad turiu dar kažką įrodyti, – kalbėjo M.Bukauskas. – Čempiono titulas man suteikė dar daugiau motyvacijos. Kiekviena pergalė reiškia, kad privalau treniruotis dar sunkiau ir atkakliau. Kiekviena pergalė mane motyvuoja, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Leiskite man kovoti dar aukštesniame lygyje, suteikite man dar daugiau motyvacijos. Noriu žengti dar vieną žingsnį į priekį“.
M.Bukauskas teigė, kad jau pirmadienį keliaus į treniruočių salę – jokio poilsio.
„Nes manęs laukia nauji iššūkiai, kuriems turiu būti pasirengęs“, – nusišypsojo kovotojas.
„Kiekvienas sėkmingas žmogus privalo svajoti apie didžius dalykus. Žinote, kai svajoju apie UFC, nenusiteikiu, kad tai yra tikslas. Aš treniruojuosi beprotiškai sunkiai, nes žinau, kad noriu daugiau negu tiesiog patekti į UFC. Aš žinau, kad būsiu ten. Sugebėjimas svajoti drąsiai man gali padėti iškovoti UFC čempiono diržą. Tereikia įveikti visus sunkumus ir džiaugtis kiekvienu gražiu savo karjeros momentu ir patirtimi. Juk kiekvienas mūsų stengiamės būti geriausiais, ar ne? Norėdamas būti geriausias žmogus privalės įveikti visus iššūkius. Todėl manau, kad priimdamas visus iššūkius, siekdamas savo svajonės, aš suprantu, dėl ko gyvenu. Kiekvieną dieną iššūkių dėka aš tobulėju ir artėju savo svajonės link. Ir aš žinau, kad esu pasirengęs pasiekti patį aukščiausią lygį ir būti geriausias kovotojas pasaulyje“.
Krepšininko įgūdžiai narve
Po pergalingos kovos M.Bukauskas apsigaubė Lietuvos vėliava. Kovotojas prisipažino, jam yra svarbu pasaulį supažindinti su savo gimtine.
„Gal kažkam gali pasirodyti keista – kalbu „švaria“ britų kalba, aš negaliu nuslėpti britiško akcento, mano lietuvių kalba yra ganėtinai kukli, bet aš gimiau Lietuvoje, augau Britanijoje. Man svarbios abi šios šalys, bet noriu pagerbti šalį, kurioje gimiau, kurioje augo mano tėvai. Iškelti Lietuvos vėliavą UFC? Tai yra dar viena mano svajonė, padėsianti įrašyti mano pavardę į istorijos vadovėlius. Noriu parodyti, ko mes, lietuviai, esame verti“.
Tuoj pat M.Bukauskas priminė, kad pasaulyje Lietuvą puikiai reprezentuoja krepšininkai.
„Tačiau atėjo laikais mums, kovotojams, parodyti savo galią. Tikiu, kad galima įkvėpti kitus siekti tarptautinės karjeros, – kalbėjo kovotojas. – Žinau, kad Lietuvoje yra labai daug talentingų kovotojų. Tikiu, kad mano kelias į didžiausias pasaulio arenas gali atverti kitiems lietuviams duris. Ir mes galėsime įrodyti, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ne tik krepšinio aikštėse“.
Paauglystėje pats žaidęs krepšinį M.Bukauskas tik nusijuokė, sulaukęs klausimo, ar džiaugiasi, kad nepavyko krepšininko karjera.
„Taip, norėjau tapti krepšininku. Nepavyko, bet tikiu, kad viskas, ką veikiau gyvenime man padėjo tapti tuo, kuo esu dabar. Krepšinį žaidžiau JAV, man pavyko pasiekti visai neblogą lygį... Bet aš žaisti pradėjau dvylikos, o Lietuvoje vaikinai žaidžia nuo penkerių. Man buvo sunku progresuoti. Pamenu vieną treniruotę Lietuvoje, kai man teko žaisti su dvejais metais jaunesniais vaikinais. Pamačiau, ką jie gali, ir supratau, kad man bus sunku... Tačiau dėl nieko nesigailiu. Krepšinis formavo mano kūną, mano judesius. Tikiu, kad krepšinis man padėjo formuoti save kaip sportininką. Visus savo įgūdžius perkėliau į narvą. Be to, kovos menais užsiiminėjau dar prieš susižavėdamas krepšiniu, todėl gavosi, kad sugrįžau ten, kur jaučiausi geriau“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
