Lietuvoje niekam nereikalingas pasijutęs O.Varanauskas: „Supratau, kad kenčiantiems – dangus“ (2)
Ovidijus Varanauskas | asmeninio archyvo nuotr.
„Ėjau tuo sunkesniu keliu – per užsienį. Lietuvos komandoms manęs niekada nereikėjo, aš jų nedominau ir nedominu. Tačiau krepšinis yra žaidžiamas ir už Lietuvos sienų“, – sportas.lt atvirai sakė Limožo CSP gynėjas Ovidijus Varanauskas.
Šiandien Europos taurėje CSP ekipa priims svečius iš Vilniaus – „Ryto“ krepšininkus. Debiutinėse rungtynėse Europos taurėje lietuvis aikštėje praleido septynias minutes.
„Be abejo bus smagu pamatyti pažįstamus veidus, šnektelėti lietuviškai, – apie susitikimą su „Rytu“ kalbėjo O.Varanauskas. – Tačiau viskas pasimiršta, kai žengi į aikštę. Galbūt, daugiau emocijų bus, kai žaisime Vilniuje. Juk tai yra mano gimtasis miestas, o grįžimas į Lietuvą visada būną smagus“.
Džiaugiasi savo keliu
Vilniaus „Sakaluose“ savo krepšininko karjerą pradėjęs krepšininkas ilgai ieškojo savo vietos: tiek Lietuvos klubuose, tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, tiek Italijoje bei Prancūzijoje.
„Krepšinis yra žaidžiamas visur, – priminė O.Varanauskas. – Galbūt vieni tavyje nieko neįžvelgia, o kiti mato gerą žaidėją. Keista, Lietuvoje niekam manęs nereikėjo, o dabar esu klubo, rungtyniaujančio Europos taurėje, dalis. Džiaugiuosi, kad mane vertina užsienyje. Tik labai apmaudu, kad kažkas Lietuvoje yra suformavęs apie mane nuomonę, kuri paskui mane velkasi visą mano karjerą“.
O.Varanauskas teigia suprantantis, jog negali kontroliuoti, ką apie jį kalbą kiti. „Todėl per daug dėl to nesijaudinu, – sakė 28-erių krepšininkas – Užsidaręs tyliai dirbu ir siekiu savo tikslų, nors teko iššvaistyti trejus metus, kol vėl grįžau į aukštą lygį, kuriame esu dabar“.
Krepšininkas priminė, kad kelias iš Italijos aukščiausios lygos į Prancūzijos trečiąją ir kopimas atgal tikrai nebuvo lengvas. „Tačiau tikrai nesiskundžiu ir neverkiu, kiekvienas turime savo kelią. Savuoju aš džiaugiuosi“, – pabrėžė jis.
Išsipildžiusi svajonė
Kalbėdamas apie Limožo CSP komandą O.Varanauskas priminė, kad tai yra legendinis klubas, turintis pačius geriausius sirgalius Prancūzijoje.
„Visas miestas gyvena krepšiniu, gatvėje krepšininkai atpažįstami – ateini gerti kavos kitą dieną po rungtynių, o žmonės aptarinėja rungtynes, žaidėjus. Tai yra malonu, tačiau nuolat juntamas spaudimas. Namų arenoje žmonės supranta tik pergales. Tikslai yra visada patys aukščiausi, tačiau ir sąlygos krepšininkams yra suteikiamos pačios geriausios“.
Pasak O.Varanausko, vyriausiasis komandos treneris katalonas Alfredas Julbe’as nuolat atkreipia dėmesį į smulkias detales ir reikalauja itin greito krepšinio bei agresyvios gynybos. „Jis iš mūsų reikalauja aukščiausio intensyvumo abejose aikštės pusėse, – pabrėžė O.Varanauskas. – Didelis dėmesys yra skiriamas gerai atmosferai komandoje sukurti“.
Gynėjo teigimu, jam prireikė dešimties sezonų pasiekti lygį, kuriame yra dabar. „Visada galvodavau, jog žaisti Europos taurėje būtų svajonės išsipildymas, – sakė O.Varanauskas. – Buvau realistas, tad realiai ir svajojau. Man tai yra įvertinimas už mano dešimties metų darbą. Kiekvieną vasaros dieną keldavausi šeštą valandą ryto ir eidavau sportuoti. Staiga viskas atsipirko. Supratau, kad kenčiantiems – dangus“.
Niekas nenustebintų
O.Varanauskas prisipažino žinojęs, kur važiuoja ir koks vaidmuo jam yra numatomas Limožo komandoje.
„Žinojau, kad nebūsiu pagrindinis žaidėjas, supratau, kad turėsiu laukti savo šanso. Tačiau su viskuo sutikau, – kalbėjo krepšininkas. – Kai paskambina iš Limožo, tu gali atsakyti tik „Taip“. Sezonas laukia ilgas, būna traumų, būna visko, dirbu savo darbą ir laukiu savo šanso. Už kiekvieną minutę aikštėje esu dėkingas ir tikrai jomis pasinaudosiu. Turiu būti visada pasirengęs“.
Pasak O.Varanausko, krepšininko karjeroje sunkiausia yra atsidurti laiku tinkamoje vietoje.
„Kiekvienu karjeros laikotarpiu atsiranda vis kitokių sunkumų, – sakė gynėjas. – Kartais atrodo sunku susidoroti su spaudimu dėl pergalių, gerų rezultatų, baime būti atleistu. Būna dienų, kai sunku susitaikyti su savo vaidmeniu komandoje, jei ji yra maža. Dar kitomis dienomis yra sunku būti toli nuo šeimos ir draugų“.
Sunkiausia, krepšininko teigimu, būna vasaromis, kai ilgai tenka laukti dėmesio iš klubų. „Tačiau tai tėra krepšininko karjeros dalis. Ji pas mane nėra rožėmis klota, tačiau kuo vyresnis tampu, tuo viskas atrodo lengviau – visus sunkumus priimu kaip įprastą dalyką. Tiesą pasakius, dabar net nežinau, kas mane galėtų nustebinti. Mačiau jau visko“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
