Stalo teniso dvynėms trenerė linki ją pralenkti VIDEO

 Emilijai ir Kornelijai Riliškytėms merginų varžybose partnerių ieškoti nereikia, o esant reikalui, jos galėtų pakeisti viena kitą tiek per svarbias varžybas, tiek per svarbius egzaminus ar testus, ir niekas nepastebėtų.  Tačiau dvynės seserys savo panašumais nesinaudoja. Žinomos olimpietės Jolantos Prūsienės treniruojamos moksleivės sunkiai dirba ir po truputį siekia svajonės – ateityje dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Vilniaus Kristoforo gimnazijos devintokės – vienos perspektyviausių šalies jaunųjų stalo tenisininkių. Kornelija neseniai tapo Lietuvos suaugusiųjų čempione, Emilija pateko tarp prizininkių. Seserys nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose, ten pretenduoja į aukštas vietas. Spalį Kornelija iš pasaulio jaunučių čempionato mišrių duetų varžybų parsivežė bronzos medalį. Merginas treniruojanti praeityje žinoma stalo teniso meistrė, daugkartinė šalies čempionė, Europos čempionatų prizininkė, olimpinių žaidynių dalyvė J. Prūsienė teigia laukianti tos dienos, kai auklėtinių pasiekimai bus geresni už jos.

Jolanta Prūsienė | Organizatorių nuotr.

„Kornelijos ir Emilijos motyvuoti nereikia. Jos iš tų sportininkių kurios nuo vaikystės yra labai motyvuotos per saviraišką, tikslo siekimą siekti pačio aukščiausio rezultato. Tai žinoma, yra olimpinės žaidynės. Mes sistemingai einame link to tikslo, - teigė J. Prūsienė - Mano ir merginų svajonė ta, kad auklėtiniai turi aplenkti trenerį. Aš dalyvavau olimpinėse žaidynėse, o dabar labai norėčiau, kad mano auklėtinės tose olimpinėse žaidynėse ir kažką laimėtų.“ Apie stalo tenisą, dvynių gyvenimo ypatumus, mokslus ir kita Kornelija ir Emilija papasakojo TV laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“.

- Kaip pradėjote žaisti stalo tenisą? Kiek laiko žaidžiate?

- Emilija: Mes visada namie neturėjome kur išleisti energijos. Darželyje išleisdavome, bet ne tiek. Mama paklausė bendradarbių, kur galima nuvesti vaikus. Pasiūlė stalo tenisą. Mes iš karto čia ir pabandėm. Mums iškart labai patiko.

- Kornelija: Šie metai bus dešimti stalo tenise. Žaidžiame nuo 6,5 metų.

- Stalo tenisas – Jūsų pirmoji sporto šaka?

- Kornelija: Bandėme žaisti ir lankyti šachmatus. Bet suderinti dvi sporto šakas, jei vieną sportuoji profesionaliai, yra sunku.

Emilija Riliškytė | Organizatorių nuotr.

- Kuo Jums įdomus stalo tenisas, kuo jis sužavėjo?

- E.: Man patinka, kad labai reikia judėti. Tikslas - kuo daugiau pataikyti ant stalo. Bent jau taip buvo, kai buvau maža. Labai lavina loginį mąstymą, koncentraciją, kojų judėjimą. Čia viena iš tų sporto šakų, kuri viską lavina. - Kaip jus atskiria trenerė, tėvai, draugai? Nes esate visiškai vienodos.

- K.: Trenerei mes visiškai skirtingos. Trenerė mus pažįsta kaip nuluptas… Viską, viską žino. Jei ateini iš namų, ar iš mokyklos ir kažkas ne taip, iš karto trenerė klausia: "Kas vyksta?" Pažįsta mus visiškai.

- Kas labiau motyvuoja - pergalės ar pralaimėjimai? Kas priverčia tobulėti ir eiti į priekį?

- E.: Pergalės, bet žiūrint po kokių pergalių. Laimėti ir kaip laimėti stalo tenise - du skirtingi dalykai.

- K.: Bet ir pralaimėti gali skirtingai. Gali pralaimėti, kaip mūsų trenerė sako, „pilnomis kelnėmis“, kai tu bijai atmušti kamuolį. Tai vienoks pralaimėjimas. Bet jei pralaimi visa jėga žaisdamas, tai tavo vidinis laimėjimas. Nes tu sužaidei tą žaidimą.

- Kiek kartų treniruojatės? Ar užtenka tik mušinėti kamuoliuką? Kiek svarbus bendras fizinis pasiruošimas?

- E.: Treniruojamės 5-6 kartus per savaitę, jei per atostogas - 2 kartus į dieną.

- K.: Žaisti vien prie stalo neužtenka, reikia bėgioti krosus, stiprinti pilvo presą. Neužtenka vieno dalyko. Pavyzdžiui, jei kojos silpnos, judėjimas irgi bus silpnesnis. Jei presas silpnas, gali būti nugaros traumos.

- E. Svarbu daryti apšilimą, tempimą po varžybų. Kitaip turėsi traumų.

Kornelija Riliškytė | Organizatorių nuotr.

- Žaidžiate ir asmeninėse, ir komandinėse varžybose. Kur smagiau?

- E.: Komandinėse mums pasisekė, nes mes dvynės. Su sese visą laiką esame komandoje. Kai žaidžiu merginų dvejetus, niekada nereikia galvoti su kuo žaisti, nes turiu sesę. Kiti ieško poros, jiems reikia susižaisti. Mes esam susižaidusios, todėl mums labai pasisekė. Žinai sesės žaidimo stilių, žinai jos veiksmus. Žinai stipriąsias ir silpnąsias vietas. Žinai žmogų kaip save. - Viena kitą suprantate iš pusės žodžio? Ar netgi iš pusės žvilgsnio?

- K.: Taip, mes labai dažnai viena kitos sakinius papildome

- Ar esate iškrėtę kokį nors pokštą, susijusį su tuo, kad esate dvynės?

- E.: Kartą skridome lėktuvu iš Turkijos, ir buvo pasų kontrolė Lietuvoje. Mes apsikeitėme pasais. Tiesiog mūsų net neatpažino.

- K.: Net nesureagavo.

- Nežadate taip eiti ir į egzaminus?

- E.: Daug kas taip siūlo daryti, bet mes nebandome. Čia blogai darai sau pačiam. Ne kitiems.

- K.: Taip apgaudinėji save. Vis tiek paskui jei neišmoksi to... Pakenkčiau sesei, jei nueisiu už ją.

- E: Padarytum meškos paslaugą.

seserys Riliškytės | Organizatorių nuotr.

- Kaip galima įgyvendinti svajonę – patekti į olimpines žaidynes?

- K.: Dirbti su trenere.

- E.: Treniruotis. Tiesiog siekti savo užsibrėžto tikslo. Didžiausio, kurio nori, ir eiti link jo.

- K.: Turėti didelę motyvaciją ir dirbti. Visur dirbti, nes jeigu dirbsi vien prie stalo, tai nenuvyksi į olimpiadą. Reikia dirbti ir viduje. Tai yra sunkus darbas.

- Ar užtenka tik talento, ar reikia ir daug daug juodo darbo?

- E.: Reikia daug juodo darbo.

- K.: Kaip mano mokytoja sakė: Gali būti 1 procentas talento, bet 99 proc. darbo, gali būti 99 proc. talento ir su 1 proc. darbo tu nieko nepasieksi.

- E.: Kartais talentingi žmonės patingi.

- Kaip pavyksta suderinti mokslus ir sportą?

- E.: Labai lengvai, nes mokomės tiesiog intarpais. Pavyzdžiui, skrydžio metu, arba stovyklų metu per pertraukas arba vakare.

- K.: Jei nori - viską padarai. Ypač jeigu leidi laiką ne prie telefono ar prie žaidimų konsolės. Tada yra lengva. Bet jei, pavyzdžiui, užeina tinginys, tada ir praleidi, automatiškai atsilieki. Taip ir nesportuojant gali nepasivyti mokslų.

seserys Riliškytės | Organizatorių nuotr.

- Kaip mokykloje reaguoja mokytojai į tai, kad dažnai būnate išvykusios?

- E: Pas mus mokykloje daug jaunų mokytojų. Jie labai mus palaiko.

- K.: Pati mokykla ir visi labai padeda mokytis. Suteikia tokias sąlygas, kad, pavyzdžiui po kelionės galima atsiskaityti sutartu laiku.

- E.: Jei nesupratai ir nori pasivyti, gali nueiti į konsultacijas.

- K: Visos sąlygos yra, tiesiog reikia noro.

- Kiek laiko praleidžiate per dieną prie kompiuterio, telefono, knygos?

- E.: Vienai išvyka - viena knyga.

- K.: Arba daugiau. Būna ir dvi su pusę knygos per išvyką.

- E.: Skaityti visada reikia. Dažniausiai skaitome. Tik jei patingime, tada žaidžiame kompiuterinius žaidimus.

- Esate tikrai nemažai pakeliavusios. Jei ne sportas, ar kelionės būtų įvykusios Jūsų gyvenime? Ar vis dėlto tai būtų kur kas sunkiau?

- E.: Kur kas sunkiau. Nes būtų tik vieną kartą per metus su tėvais atostogos.

- K.: Kaip sakoma, kelius dildintume kieme ant asfalto.

- Būna dienų, kai nesinori žaisti teniso, norisi pasėdėti su draugais kavinėje?

- E.: Nelabai einame į kavines. Dažniausiai laisvą laiką praleidžiame su šeima.

- K.: Kadangi dažnai išvažiuoji, tiesiog norisi daugiau pabūti su tėvais.

- Kuo yra naudingas sportas jaunam žmogui?

- K.: Galiu pasakyti iš savo patirties, kad prieš lankant tenisą mano regėjimas buvo gana prastas. Bet palankius būrelį du metus pastebėjau, kad regėjimas pagerėjo.

- Ką galite pasakyti vaikams, jaunimui, paaugliams kurie tingi sportuoti?

- K.: Gali atsirasti, pavyzdžiui, viršsvoris. Jei dabar nesportuosite, tos problemos atsiskleis vėliau. Tai nebus labai gerai. Nėra sunku į lauką išeiti pažaisti kokį nors futbolą ar tą patį stalo tenisą. Stalo tenisas - sporto šaka, kur daugiau pliusų ir mažiau minusų. Žymiai daugiau pliusų.

- E.: Jei viską darai teisingai, stalo teniso tikrai išvengsi traumų. Jei stiprinsi rankas, stiprinsi kojas, darysi tuos privalomus apšilimo, tempimo pratimus.