Namo sugrįžęs A.Juknevičius: „Turime atsispirti ir grįžti stipresni“ fotogalerija
Lietuvių sugrįžimas iš Dakaro ralio Vidmanto Balkūno / BNS foto nuotr.
Vilniaus oro uosto pagrindinėje atvykimo salėje skrydžio iš Paryžiaus laukia šimtai žmonių. Lietuvos vėliavomis, palaikymo plakatais ir dovanomis apsirūpinusi minia primena šalies sportininkus iš olimpinių žaidynių ar krepšinio čempionato pasitinkančius, tačiau ant dėmesio centre esančių lietuvių kaklų – ne aukso medaliai, o dykumų beduino atvaizdu pažymėti jų valios įrodymai. Šiandien į Lietuvą iš Pietų Amerikos sugrįžo Dakaro ralyje finišą pasiekę lietuviai pasitikti kaip laimėtojai.
Lietuvių komandos, kurių tarpe ir didžiausius išbandymus šiose pragaro varžybose įveikę „CRAFT bearings“ lenktynininkai Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis ilgai atsakinėjo į žiniasklaidos klausimus. 10-ame savo Dakaro ralyje startavęs ir legendos statusą prieš varžybas iš organizatorių gavęs A. Juknevičius pasakojo, jog stogas, buvo vienintelė automobilio kėbulo dalis, kurios atsarginės į Dakarą neėmė, ir juokavo, kad galbūt taip jam Dakaras suteikė dar vieną pamoką.
„Mes neturėjome nei atsarginio stogo, nei papildomų šviesų – tikrai nesitikėjome tokio Dakaro, kurį teko išgyventi ir įveikti. Šios varžybos kasmet tau duoda pamokų, šiemet mums jos buvo skaudesnes nei praėjusiais kartais, bet tai – tik į naudą, ¬– teigė Antanas Juknevičius. – Dabar vėl turime atsispirti, sugerti viską ir kitais metais grįžti kur kas stipresni ir vėl stumti tą kartelę aukštyn – kito kelio nėra.“
41-asis Dakaro ralis vyko vienintelėje šalyje – Peru. Sportininkai įveikė daugiau nei 3000 km greičio ruožų, o pagal iš lenktynių pasitraukusių dalyvių skaičių šių metų varžybos buvo vienos sunkiausių – beveik visose klasėse Dakaro nebaigė 50 proc. ar daugiau lenktynininkų.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
