Beviltiškas turas Tautų lygoje: skambūs Lietuvos rinktinės tikslai subliuško, o tuščias stadionas ruošiasi žemiausiam divizionui Apžvalga (10)
Lietuvių ir juodkalniečių rungtynės | Petro Lozdos nuotr.
Dar vienas vakaras Tautų lygoje, dar vienas Lietuvos rinktinės pralaimėjimas. Prieš turnyro pradžią kėlę tikslą išsilaikyti C divizione, dabar lietuviai jau gali sugrįžti į realybę bei ruoštis batalijoms žemiausiame lygyje.
Sekmadienį vakare daugelis lietuvių mieliau rinkosi jaukų vakarą namuose, su puodeliu arbatos ar kitokio gėrimo stebėti kokį nors muzikinį šou. O ir ne veltui. Edgaro Jankausko treniruojami lietuviai ir toliau užtikrintai žygiuoja pralaimėjimų takeliu. Šį kartą jie beviltiškai nusileido Juodkalnijai rezultatu 1 – 4. Ir taip, tai buvo paguodos įvartis, kai varžovai jau buvo išnaudoję savo šovinius ir tingiai mąstė, ką užsisakyti vakarienei.
Tad ką galima išskirti iš šių rungtynių?
E.Jankauskui laikas trauktis
Šis meilės romanas su rinktine jau išsisėmė ir jam laikas pasibaigti. Visi džiaugėmės, kai iš rinktinės pats kontraktui pasibaigus „pasitraukė“ Igoris Pankratjevas, tačiau net ir jam vadovaujant rinktinė skynė daugiau pergalių nei E.Jankausko komanda.
Iškalbingas faktas: paskutinį kartą E.Jankausko komanda pergalės skonį oficialiame turnyre ar jo atrankoje juto prieš daugiau ne du metus, kai 2016 metų spalio 11 dieną rezultatu 2 – 0 buvo nugalėta Malta.
Atrankoje į pasaulio čempionatą rinktinė demonstravo labai prastus rezultatus, eilę rungtynių nesugebėjo padaryti pagrindinio dalyko, ko yra reikalaujama futbole – pelnyti įvarčio. Tautų lygoje keturi bandymai pasispardyti taip pat pasibaigė pralaimėjimais.
Galima ilgai ir nuobodžiai postringauti apie tai, kad E.Jankausko komanda bando žaisti akiai patrauklų futbolą, ne vien tik gintis, tačiau nuoga tiesa yra labai nepatogi: Lietuvos rinktinė nesugeba to padaryti. Iš dalies dėl to kalti patys futbolininkai, kurie „netraukia“ kitų rinktinių lygio, iš kitos pusės treneris nieko nepadaro, kad komanda tikrai kovotų dėl nors kiek geresnių rezultatų, o ne tik apsimestų kovojanti.
Pokyčių reikia, jų reikia jau senokai.
Lietuvos rinktinė žiūrovams tiek pat įdomi, kiek ir Lietuvos A lyga
Šią savaitę Lietuvoje buvo šventė: Vilniuje buvo žaidžiamos dvi tarptautinės rungtynės iš eilės, į mūsų šalį atvyko dvi pajėgios rinktinės, bobų vasara maloniai šildo, tad LFF stadione lietuviaičiai nusprendė pasižiūrėti futbolo… Na gerai, taip nebuvo.
Dauguma vilniečių ir kitų miestų gyventojų nusprendė, kad neverta gaišti laiko ir keliauti į stadioną bei dar kartą pamatyti, kaip mūsų šalies rinktinė pralaimi. Antrose rungtynėse LFF stadioną ir vėl buvo sunku pavadinti bent puspilniu. Šį kartą jis buvo toks tuščias, kad vargu ar reikėjo apsaugos darbuotojų, kurie budėjo prie varžovų rinktinės sirgalių vienišoje kraštinėje tribūnėlėje.
Tai yra didelė problema. Kad ir kokie blogi rezultatai lydėjo rinktinę pasaulio čempionato atrankoje, LFF stadionas vis tiek prisipildydavo žiūrovais. Dabar jų vargiai susirenka du tūkstančiai. Vaizdas beveik toks pat, kaip ir Lietuvos A lygoje, o joje situacija yra tikrai labai prasta.
Tam yra du faktoriai. Pirmas ir pats rimčiausias – rinktinės rezultatai, kurie yra blogi. Čia, visgi, iškyla dar opesnis klausimas: o tai ką darysime iškritę į D divizioną, kuriame žaisime su tokiomis rinktinėmis, kaip San Marinas, Malta, Farerų salos, Gibraltatas ir t.t.? Antras faktorius – vėlyva rungtynių pradžia. Retas kuris net ir futbolą mylintis sirgalius bus pasiryžęs sekmadienį iki vidurnakčio sėdėti stadione, tuomet praleisti apie pusvalandį ar greičiausiai daugiau grįžimui iki namų ir kitą rytą keliauti į darbą/mokyklą/bet kokia kitą vietą. Rungtynėms yra ir kitas, daug patrauklesnis pasirinkimas – 19 valanda. Galbūt padėtų pritraukti daugiau žiūrovų?
Vienam futbolininkui galima parašyti teigiamą pažymį
Kad ir kiek daug galima postringauti apie blogą rinktinės žaidimą, bent jau šiose rungtynėse galima pagirti Vilniaus „Žalgirio“ krašto gynėją R.Baravyką. Kai Ernestas Šetkus sunkiai suvokiamu būdu pamušė kamuolį už savęs ir jis riedėjo į tuščius vartus, būtent R.Baravykas suskubo numušti jį nuo vartų linijos. Vėliau jis pelnė paguodos įvartį ir dar kokį. Lietuviams netipiniu būdu jis smūgiavo per save ir pelnė turbūt gražiausią šio turo įvartį. Tai tiek.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
