Rekordą pasiekęs T.Kaukėnas: „Buvau visiškai ramus ir mėgavausi varžybomis“ (2)
Vytautas Strolia ir Tomas Kaukėnas | Vytauto Dranginio nuotr.
Skaičius trylika dažnai vadinamas nelaimingu ar velnio tuzinu, tačiau Tomui Kaukėnui ir visam Lietuvos biatlonui jis dabar yra laimingiausias.
Tryliktoji vieta, kurią pirmadienį Pjongčango olimpinių žaidynių 12,5 km persekiojimo lenktynėse užėmė T.Kaukėnas, yra aukščiausia olimpinė pozicija nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje.
Istorinis buvo ir vakar 10 km sprinte T.Kaukėno pasiektas rezultatas – 17-oji vieta.
„Visas emocijas patyriau vakar. O šiandien buvau visiškai ramus ir mėgavausi varžybomis. Vakar buvo labai daug džiaugsmo. Todėl, nors vieta šiandien ir aukštesnė, tokios didelės euforijos nėra“, - prisipažino per keturias pozicijas persekiojimo lenktynėse palypėjęs 27 metų biatlonininkas. Jis ne vieną kilometrą buvo tarp dešimties greičiausiųjų, bet du netaiklūs šūviai ir nuovargis nesileido išsilaikyti dešimtuke.
Sėkmingas pasirodymas pirmose dvejose rungtyse jau beveik užtikrino lietuviui galimybę startuoti 15 km bendro starto lenktynėse, kuriose dalyvaus 30 stipriausių planetos biatlonininkų.
Net per šešias pozicijas – iš 49-osios į 43-iąją – persekiojimo lenktynėse pakilo ir dar vienas Lietuvos olimpietis 25 metų Vytautas Strolia.
Olimpinio čempiono auksą iškovojo sprinte tik aštuntąją vietą užėmęs pastarųjų metų biatlono karalius prancūzas Martinas Fourcade‘as. Vos sykį prašovęs atletas šiandien distanciją įveikė per 32 min. 51,7 sek. Sidabrą iškovojo taip pat vieną baudos ratą sukęs švedas Sebastianas Samuelssonas (atsiliko 12 sek.), bronzą – irgi sykį nepataikęs vokietis Benediktas Dollis (atsiliko 15,1 sek.).
Du kartus stovėdamas prašovęs T.Kaukėnas čempionui pralaimėjo 1 min. 40,1 sek. V.Strolios ranka sudrebėjo net keturis kartus, tačiau tai nesutrukdė pagerinti pozicijos. Jis nuo lyderio atsiliko 4 min. 55,6 sek.
Sprinto lenktynių čempionas Arndas Peifferis liko aštuntas (atsiliko 1 min. 14,1 sek.; 3 baudos ratai).
T.Kaukėnas ir V.Strolia dar varžysis ir 20km individualiose lenktynėse. Be to, kartu su Diana Rasimovičiūte ir Natalija Kočergina Lietuvos rinktinė kovos mišrioje estafetėje.
Tomai, kaip klostėsi persekiojimo lenktynės?
Pasisekė, kad iš starto išvažiavau su kitais sportininkais, šliuožiau už jų nugaros, ilsėjausi. Nes buvo vėjuota ir vienam prieš vėją būtų sunku važiuoti. Du ratus pravažiavau su Emiliu Hegle Svendsenu, trečiame turėjau šliuožti vienas, prieš vėją, tai buvo šiek tiek sunkiau. Ketvirtame rate vėl neblogai su kažkuo pasisekė pravažiuoti, O pabaigoje jau ne visai užteko jėgų, galėjau aplenkti ir latvį Andrejų Rastorgujevą, bet nepavyko.
Mano taktika buvo prieš šaudymą važiuoti lėčiau, kad nenuvargčiau ir gerai šaudyčiau. Ir man pavyko, šaudymas buvo tikrai neblogas tokiomis oro sąlygomis.
Sau kartojau, kad viską lems šaudymas, todėl visą dėmesį jam skyriau. Šaudykloje tiesiog mėgavausi kiekvienu šūviu ir tikrai buvo labai geras jausmas stebėti, kaip užsiverčia taikiniai.
Ar tokiu proveržiu olimpinėse žaidynėse išjudinsite biatloną Lietuvoje?
Tryliktoji vieta nėra labai įspūdingas rezultatas, reikia būti pirmame trejete, jei norime užvesti Lietuvą ir kažką įkvėptume rinktis žiemos sportą. Tryliktoji vieta – gera, bet ne visiems ji bus svarbi. Sporto žmonėms, kurie supranta esmę, tai yra didelis rezultatas. O kitiems, pavyzdžiui, politikams, tai nėra kažkas įspūdingo.
Kaip vakar ir prognozavote, pavyko pagerinti rezultatą. Tad tikriausiai esi patenkintas?, - paklusėme V.Strolios
Labiau džiaugiuosi ne savo, o Tomo pasirodymu. Žinoma, gerai, kad pavyko pakilti, bet gaila dėl tų netaiklių šūvių. Bet galima pasidžiaugti, nes pavyko pakilti, nors savijauta ir nebuvo pati geriausia.
Kokią taktiką buvote pasirinkęs šioms lenktynėms?
Tiesiog važiuoti savo tempu, o ne kabintis už kažko, nežiūrėti, nesiblaškyti. Daryti ką reikia ir kuo mažiau klysti.
Kuri iš likusių rungčių bus svarbesnė – individualios 20 km lenktynės ar mišri estafetė?
Abi svarbios. Reikia ir ten, ir ten gerai sustartuoti. Norisi padaryti viską kuo geriau ir būti kuo aukščiau.
Iš arti matote, kaip Tomas Kaukėnas treniruojasi, ruošiasi varžyboms. Ir vakar prisipažinote, jog jus nustebino toks jo pasirodymas. Gal randate atsakymų, ką jis pastaruoju metu padarė, kad olimpiadoje pasiekė tokius rezultatus?
Kažko išskirti negaliu. Bet galima padėkoti Tomui, kad ir aš esu čia. Nes labai daug iš jo išmokau ir jo dėka subrendau kaip sportininkas. Jis man labai padeda. Mūsų treniravimo metodikos yra skirtingos, bet jis man labai padeda psichologiškai.
