Lygiosios Krokuvoje: pasiaukojantis Lietuvos rinktinės žaidimas ir sugrįžtantis tautos pasitikėjimas (3)
Fedoras Černychas | Sauliaus Čirbos/LFF.lt nuotr.
Trečias kartas – nemelavo. Kaip Baltijos taurėje, taip ir Krokuvoje vykusiose kontrolinėse rungtynėse su Europos futbolo čempionato dalyve Lenkija charakterį parodžiusi Lietuvos rinktinė kyla aukštyn. Nors lietuviai Lenkijoje įvarčio neįmušė ir su varžovais sužaidė nulinėmis lygiosiomis, šis rezultatas šalies futbolo bendruomenę pradžiugino kur kas labiau nei pergalė prieš Estiją – tauta vėl pradėjo tikėti.
Kovo mėnesį po nesėkmių prieš Rumuniją ir Rusiją gyvybės ženklai komandos žaidime matėsi, bet jais tikėjo ne visi. Viskas apsivertė aukštyn kojomis per pastarąsias dvi savaites, kai Lietuva turėjo realią galimybę įveikti ne tik estus, bet ir latvius bei lenkus. Paskutinės rungtynės Krokuvoje visiems priminė, kad apie knygą spręsti iš jos viršelio negalima.
Gynyba – raktas į sėkmę
Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas savo debiutinėse rungtynėse su Rumunija patyrė nesėkmę 0-1, bet jo komandos pademonstruotas žaidimas gynyboje nenuvylė. Tąkart susitikimą startinėje sudėtyje pradėję Egidijus Vaitkūnas, Georgas Freidgeimas, Edvinas Girdvainis ir Vytautas Andriuškevičius ypač gerai žaidė savo baudos aikštelėje, tad varžovai buvo priversti didžiąją dalį atakų užbaigti tolimais smūgiais. Įvartis taip pat krito po tolimo smūgio.
Baltijos taurėje lietuviai vertėsi be G.Freidgeimo. Futbolininkas į rinktinės stovyklą atvyko vėliau, todėl treneris E.Jankauskas Krokuvoje išrikiavo panašią gynybos grandį kaip ir susitikime su rumunais. Lenkijoje trūko tik V.Andriuškevičiaus, kuris prie rinktinės stovyklos neprisijungė. Jo vietą aikštėje užėmė jaunasis Klaipėdos „Atlanto“ gynėjas Rolandas Baravykas.
Apskritai, lyginant rungtynes su rumunais ir lenkais, pirmadienį Lietuvos rinktinės startinėje sudėtyje buvo vos trys pasikeitimai: vietoje Deimanto Petravičiaus, Vytauto Lukšos ir V.Andriuškevičiaus aikštėje žaidė Mantas Kuklys, Arvydas Novikovas ir R.Baravykas. Prieš susitikimą su lenkais prie Lietuvos rinktinės gretų prisijungė Artūras Žulpa, kuris taip pat mačą pradėjo startinėje sudėtyje.
Trečiose rungtynėse iš eilės lietuviai stebino varžovus. Tiek estai, tiek latviai, tiek lenkai mobiliam priešininkų spaudimui buvo nepasiruošę. Visos komandos be išimties dėl aukšto Lietuvos rinktinės žaidimo turėjo vargo išeiti į atakas, nes ekipos buvo priverstos atlikti ne vieną ir ne du perdavimus savo aikštės pusėje. Tik iš dalies su trenerio E.Jankausko auklėtinių spaudimu susitvarkė lenkai, kurie per likusį rungtynių pusvalandį visiškai perėmė iniciatyvą ir labai dažnai svečiavosi priešininkų aikštės pusėje.
Be šio žaidimo komponento lietuviai sėkmingai gynėsi ir atsitraukus. Ypač svarbios buvo dvikovos savoje baudos aikštelėje. Krokuvoje tiek žaidžiant ore, tiek ant žemės dominavo G.Freidgeimas ir E.Girdvainis. Jiedu Lietuvos rinktinėje laimėjo daugiausiai dvikovų, atitinkamai 21 ir 19. Tačiau jos buvo laimėtos ne tik baudos aikštelėje, bet ir už jos ribų. Futbolininkams daug atakų pavyko nutraukti kamuolius perimant.
Liaupsių nusipelnė ir gynybos kraštuose žaidę E.Vaitkūnas bei R.Baravykas. Futbolininkams ne kartą iškilo sunkumų stabdant Kamilą Grosickį ir Jakubą Blaszczykowskį, bet didelė dalis varžovų atakų visgi buvo sustabdytos. Visą susitikimą žaidęs Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas laimėjo 14 dvikovų, o valandą aikštėje praleidęs „Atlanto“ atstovas – 9.
Būtina paminėti ir vartininką E.Zubą, kuris visuose epizoduose sužaidė patikimai ir klaidų nedarė. Lietuvis ne kartą laiku paliko vartus ir taip nutraukė varžovų atakas. Daug kamuolių buvo numušta toliau nuo savų vartų, o bene daugiausiai darbo Lietuvos rinktinės narys turėjo antrajame kėlinyje, kai atrėmė pavojingą Arkadiušo Miliko baudos smūgį.
Labiausiai Lietuvos rinktinę galima pagirti už komandinę gynybą, kurioje daug juodo darbo atlieka ne tik gynybos linijos, bet ir kuriantys bei atakuojantys žaidėjai. Surėmę pečius iki rungtynių pabaigos kovojantys lietuviai palengva atranda sėkmės receptą.
Sėkmė ginantis, nesėkmė – puolant
Rungtynėse su estais lietuviams itin didelės sėkmės ginantis neprireikė. Latvijoje sėkmės reikėjo, bet jos nesulaukė. O štai Lenkijoje mūsų šalies futbolininkams sėkmė liejosi per kraštus. Jeigu ne ji, veikiausiai visas Lietuvos rinktinės triūsas gynyboje būtų nuėjęs perniek.
Pirmojo kėlinio pabaigoje arbitras Filipas Glova baudos aikštelėje E.Vaitkūnui neužfiksavo žaidimo į kamuolį ranka, kuomet neleistinai buvo sustabdytas pavojingas K.Grosickio perdavimas iš krašto.
42 minutę šeimininkai surengė greitą kontrataką, kuomet trise išbėgo prieš du lietuvius. O štai paskutinėmis kėlinio sekundėmis nesėkmingai galva kamuolį iš savo baudos aikštelės prieigų vartininkui E.Zubui perdavęs M.Kuklys suteikė puikią galimybę varžovams pelnyti įvartį. Laimei, K.Grosickis nesėkmingai bandė perkelti kamuolį per vartų sargą.
Antrajame kėlinyje lietuvius nuo potencialaus J.Blaszczykowskio įvarčio gelbėjo vartų virpstas. Rungtynių pabaigoje lenkams visgi pavyko išsiveržti į priekį, bet tik keletui sekundžių – teisėjas iš Slovakijos užfiksavo Slawomiro Peszko pražangą prieš E.Vaitkūną.
Patiems lietuviams puolime taip pat pritrūko sėkmės. Jau pirmomis rungtynių sekundėmis vienas prieš vartininką Lukašą Fabianskį atsidūręs Arvydas Novikovas įvarčio neįmušė, smūgiuodamas kamuolį tiesiai į lenką.
Po to šeimininkai blokavo pavojingą Vykinto Slivkos smūgį baudos aikštelėje. Lenkijos rinktinė išvengė pasekmių po pavojingos svečių kontratakos, kurią sustabdė vartininkas L.Fabianskis. Lenkas susitvarkė su V.Slivkos perdavimu, po kurio įvartį iš arti būtų galėjęs pelnyti A.Novikovas.
Lietuviai pasiekti lygiąsias Lenkijoje sugebėjo atlikdami dvigubai mažiau tikslių perdavimų nei varžovai (491 prieš 187). Šeimininkai taip pat daugiau kartų perdavė kamuolį į baudos aikštelę (49 prieš 20).
Jauna startinė sudėtis
Lietuvos rinktinės žaidimas vis gerėja, o komandos branduolį sudaro jauni žaidėjai. Rungtynėse su Lenkija mūsų šalies komandos startinės vienuolikės amžiaus vidurkis buvo 24,4 metai. Bendras ekipos amžiaus vidurkis – 25 metai.
Trečiose rungtynėse iš eilės trenerio pasitikėjimo sulaukęs 23-ejų E.Girdvainis demonstruoja brandų futbolą, perimdamas daug kamuolių ir laimėdamas daug dvikovų. Prieš ketverius metus Panevėžio „Ekrane“ debiutavęs futbolininkas dabar rungtyniauja trečiame pagal pajėgumą Ispanijos futbolo čempionate, kuriame gina „Marbella“ komandos garbę. Puikiai Lietuvos rinktinės kontrolinėse rungtynėse pasirodęs klaipėdietis neabejotinai pakėlė savo vertę rinkoje, tad jau šią vasarą galime tikėtis gynėjo kilimo karjeros laiptais.
Kitas kertinis rinktinės futbolininkas – Lukas Spalvis. 21-erių puolėjas įvarčio neįmuša septintose rungtynėse iš eilės, bet jo atliekamas darbas aikštėje nelieka nepastebimas. Geriausias praėjusių metų Lietuvos žaidėjas puikiai kovoja antrajame aukšte ir gerai valdo kamuolį ant žemės. Iš jo varžovams atimti kamuolį yra labai sunku, nes gerai atsitveria. Rezultatyviausias Danijos čempionato žaidėjas gerai skirsto kamuolius į kraštus, kur jo komandos draugai turi galimybę pratęsti atakas perdavimais į baudos aikštelę.
Turino „Juventus“ klubui priklausantis, bet praėjusį sezoną Olandijos „Den Bosch“ komandoje rungtyniavęs V.Slivka buvo pastebimas tiek rungtynėse su Latvija, tiek su Lenkija. Saugas galėjo įmušti įvartį į latvių vartus, bet pataikė į skersinį. Susitikime su lenkais 21-erų futbolininko smūgiai ir perdavimai buvo sėkmingai stabdomi varžovų.
Per pastarąsias trejas rinktinės rungtynes tvirtus pamatus ateičiai pasistatė 23-ejų Dovydas Norvilas ir 20-metis R.Baravykas. „Atlanto“ atstovai nacionalinėje komandoje pasinaudojo jiems suteikta galimybe. Abu demonstravo norą kovoti, o tai atspindėjo jų užsidirbtos geltonos kortelės rungtynėse su Lenkija. Gynėjas buvo įspėtas po kietos pražangos prieš Krzysztofą Maczynski, o saugas – iš nugaros nuskynęs Grzegorzą Krychowiaką. Po šio epizodo lenkas pratrūko ir kibo lietuviui į atlapus, bet pastarasis nesutriko.
Rinktinės lyderiais puolime išlieka 25-erių A.Novikovas ir Fedoras Černychas. Visuose susitikimuose futbolininkai buvo komandos variklis. Pirmasis Vokietijos „Bochum“ klube daug pasireikšti negauna, bet nacionalinėje komandoje vis tiek sugeba demonstruoti puikų žaidimą, kurdamas progas draugams ir sau. O štai kapitonas Baltijos taurėje įmušė du įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą. Nedaug trūko, kad jo perdavimas pavirstų rezultatyviu ir rungtynėse su Lenkija, kai iš arti įvarčio neįmušė A.Novikovas.
Geras trenerių štabo darbas
Portugalijos „Porto“ klube su Jose Mourinho dirbęs ir 2004 metais UEFA Čempionų lygą laimėjęs E.Jankauskas įrodinėja, kad geras gali būti ir vyriausiojo trenerio kėdėje.
Užvedančios stratego kalbos prieš rungtynes ir puikūs pasisakymai po jų leido Lietuvos futbolininkams vėl patikėti, jog gali žaisti su visais. Ypač diskusijų netrūko prieš akistatą su Lenkija, kuri ruošiasi Europos futbolo čempionato kovoms. Prieš susitikimą buvo akcentuojama, jog varžovai žaidžia stipresniuose klubuose ir čempionatuose. Tačiau mūsų šalies vyrai nusiteikė taip, jog futbolo žvaigždės liko nieko nepešusios ir į Prancūziją išvyko sugadintomis nuotaikomis.
„Mums nereikia savęs nuvertinti. Tai vyrams akcentavau prieš rungtynes. Turime savyje pakeisti mąstymą. Jeigu žaidėjas jaučia, kad juo tiki, jis turi galimybių atsiskleisti“. Taip E.Jankauskas kalbėjo po lygiųjų Krokuvoje. O štai ką sakė futbolininkai: „Tikėjome, kad galime prieš juos laimėti. Mes tokie patys žmonės kaip ir jie. Be pasitikėjimo nebus nieko. Po truputį į priekį juda visa rinktinė. Visi žaidėjai šaunuoliai.“
Pozityvo rinktinėje netrūksta, o jo dar daugiau prideda geri komandos pasirodymai. Tačiau nereikia pamiršti ir kitų trenerių štabo narių. Asistentai Igoris Morinas ir Rokas Garastas per rungtynes savo bosui nevengia duoti patarimų, kuriais jis ir futbolininkai naudojasi.
Kol kas trenerių štabui puikiai pavyksta išanalizuotų varžovų stipriąsias bei silpnąsias žaidimo puses. Tai įrodo pastarosios trejos rungtynės, kuriose buvo demonstruojamas geras žaidimas gynyboje, kuriamos progos ir mušami įvarčiai.
Be abejo, treneriams būtų sunku reikalauti iš futbolininkų visiško atsidavimo, jei ne likęs rinktinės personalas. Ekipos medikai daro viską, jog žaidėjai per trumpą laiką spėtų atgauti jėgas. Per pusantros savaitės lietuviams teko sužaisti trejas rungtynes, tad atlaikyti tokį krūvį komandai nebuvo paprasta.
Ateitis – šviesi
Tai, ką trenerio E.Jankausko auklėtiniai pademonstravo per paskutines penkerias rungtynes, sužavėjo net pačius didžiausius rinktinės skeptikus. Dabar komanda sugeba ne tik drausmingai žaisti gynyboje, bet ir sėkmingai atakuoti varžovų vartus.
Kol kas didžiausias rinktinės ginklas – vienybė. Pasiaukojantis žaidimas ir didelis noras padėti komandos draugui toliau verčia žavėtis. Būtent to anksčiau rinktinės žaidime trūko labiausiai, dėl ko ji šįmet pasiekė neregėtą dugną – 139-ą vietą FIFA reitinge.
Po sėkmingo pasirodymo Baltijos taurėje Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pakilo į 127-ą vietą. Nors ji pirmąją birželio dieną nusileido Latvijai rezultatu 1-2 (104 reitingas), nulinės lygiosios su 27-ą vietą reitinge užimančiais lenkais neabejotinai leis mūsų šalies komandai savo poziciją pagerinti dar labiau.
Lietuvos rinktinės sąskaita po lygiųjų su lenkais turėtų pasipildyti maždaug 34 taškais, tad tokiu atveju ekipa dar labiau priartėtų prie pirmojo šimtuko. Jame mūsų šalies komanda paskutinį kartą buvo 2014-ais metais.
Neseniai Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas „Žinių radijui“ pateikė savo prognozę, spėdamas, jog mūsų šalies nacionalinė ekipa Europos čempionato finalinius etapus pasieks 2024 arba 2028 metais. O galbūt tiek laukti nereikės ir treneriui E.Jankauskui su auklėtiniais pavyks visus nustebinti jau artėjančioje pasaulio čempionato atrankoje?
Rungtynės:
Lenkija 0 – 0 Lietuva
Mindaugas Drąsutis, Ivartis.net
