Eurolygos vadovas: apie lygos plėtrą, potencialias frančizes, Ispanijos grandų situaciją, Motiejūno investicijas „Joventut“ ir Izraelio komandų padėtį

 Eurolygos generalinis direktorius Chusas Bueno interviu naujienų agentūrai „EFE“ išsamiai pristatė stipriausio Senojo žemyno krepšinio turnyro ateities viziją. Vadovas aptarė lygos plėtrą, potencialias franšizes, Ispanijos grandų situaciją bei buvusio Eurolygos vadovo Pauliaus Motiejūno investicijas Badalonos „Joventut“ klube.

Ch. Bueno pabrėžė, kad Valensijos „Valencia“ organizacija turi viską, ko reikia norint tapti ilgalaike Eurolygos franšize. Jo teigimu, klubas gali pasigirti viena moderniausių arenų visame žemyne, ilgamete patirtimi turnyre bei tvirtu finansiniu užnugariu.

„Valensijos klubas turi vieną iš dviejų ar trijų geriausių arenų turnyre, jei apskritai ne pačią geriausią. Ši komanda kartu su mumis praleido 12 ar 13 sezonų ir labai prisidėjo prie Eurolygos augimo, – teigė Ch. Bueno. – Praėjusiais metais jie rungtyniavo finalo ketverte, puikiai tvarkosi su infrastruktūra, o savininko Juano Roigo užnugaris yra pakankamai tvirtas, kad suteiktų mums finansinę ramybę.“

Nors galutinį sprendimą dėl būsimų franšizių priims 13 klubų savininkų, lygos vadovas Valensijos ekipą pavadino tikru pavyzdžiu. Pasak jo, tai yra „pavyzdinis klubas su fantastiškais sirgaliais, kurie kiekvienose rungtynėse užpildo areną“. Ch. Bueno pridūrė, kad šiai organizacijai „sunku rasti silpnąją vietą“, nes „šiuo metu ji yra potencialo etalonas“.

Vadovas patvirtino, kad jau nuo kito sezono Eurolyga išsiplės iki 24 komandų ir pereis prie dviejų konferencijų modelio, nors tikslus ekipų paskirstymas kol kas nėra atskleistas. Per artimiausius vieną ar du mėnesius turnyro akcininkai apsispręs, kurie pretendentai kartu žengs į franšizių statusą.

„Gali būti, kad šią vasarą aštuonios naujos franšizės dar neatsiras. Norime įsitvirtinti rinkose ir komandose, bet ne bet kokia kaina. Ieškome tinkamos infrastruktūros, patikimų savininkų, pajėgios sudėties ir atitinkamo biudžeto. Produktas privalo būti kokybiškas. Jei pretendentai šių reikalavimų neatitinka, galime suteikti jiems vardinius kvietimus, kol jie pasirengs žengti kitą žingsnį“, – paaiškino Ch. Bueno.

Kalbėdamas apie prioritetines plėtros kryptis, Eurolygos vadovas išskyrė Paryžių, Romą, Londoną bei Neapolį. Dėmesio sulaukia ir Artimieji Rytai, kur ambicijų neslepia Dubajus, siekiantis tapti lygos franšize bei padėti turnyrui pritraukti didžiulę šio regiono auditoriją.

„Yra labai įdomių rinkų. Turime Dubajų, kuris nori tapti franšize, todėl ieškome būdų, kaip augti Artimuosiuose Rytuose. Komandos turėjimas ten gali labai padėti pritraukti to regiono auditoriją“, – pabrėžė ispanas.

Didelis susidomėjimas juntamas ir iš Abu Dabio investuotojų. Šiame mieste jau vyko Supertaurės rungtynės, be to, pasiektas susitarimas dėl dviejų Eurolygos finalo ketvertų organizavimo.

„Tai yra didžiulis mūsų partneris. Galiu įsivaizduoti, kad ateityje tai bus naujas Dubajus, bet kol kas dar per anksti. Mes labai norėtume, kad Abu Dabis suburtų komandą ir taptų Eurolygos dalimi. Galbūt ne dabar, bet 2030 metais jie galėtų tapti franšize“, – atskleidė Ch. Bueno.

Vertindamas Ispanijos grandų situaciją, lygos vadovas palietė Barselonos „Barcelona“ arenos statybų klausimą. Jis pripažino, kad katalonų klubas galėtų pasinaudoti nauju Eurolygos įrankiu „Venue&co“, padedančiu modernizuoti infrastruktūrą bei didinti pajamas.

„Barcelona“ yra vienas iš klubų, kurie būtų labai tuo suinteresuoti. Kalbėjomės su jų vadovybe ir pasiūlėme šį įrankį. Jie turi didžiulį arenos projektą“, – kalbėjo vadovas.

Nors lyga su nekantrumu laukia statybų pabaigos, griežto galutinio termino nėra.

„Visi norime naujos arenos Barselonoje, kurioje žaistų ši komanda. Žinome, kad jie žengia žingsnius, pristatė projektą miesto tarybai, esame informuoti apie visą reikšmingą pažangą, tačiau tokie dalykai šiame sektoriuje užtrunka. Mes tiesiog norėjome, kad procesas judėtų į priekį, ir jei teks palaukti dar vienus metus, mes palauksime“, – aiškino Ch. Bueno.

Madrido „Real“ įsipareigojimu Eurolygai vadovas neabejoja. Klubas yra pasirašęs dešimties metų sutartį, aktyviai teikia idėjas ir padeda spartinti turnyro pažangą.

„Tai ambicingas klubas, norintis tobulėti ir visada padedantis paspartinti procesus. Susitikome ir jie pateikė savo idėjas šiuo klausimu. Mums labai svarbu, kad toks prekės ženklas kaip Madrido „Real“ būtų su Eurolyga“, – teigė Ch. Bueno.

Jis taip pat atidavė duoklę Vitorijos „Baskonia“ klubui, pavadindamas jį vienu iš lygos įkūrėjų ir puikiai veikiančiu mažo miesto modeliu, kurį privalu saugoti lygiai taip pat, kaip ir Kauno „Žalgirio“.

Ch. Bueno pakomentavo ir situaciją, susijusią su Badalonos „Joventut“ akcijų įsigijimu. Klubą perėmė investuotojų grupė, kuriai vadovauja buvęs Eurolygos vadovas P. Motiejūnas. Šiuo klausimu „Marca“ žurnalistas užsiminė apie „tam tikras problemos“, kai tose pačiose varžybose dalyvauja dvi komandos, susijusios su tais pačiais savininkais. Pati lygos vadovybė į investiciją žiūri pozityviai.

„Visgi Badalonos klubui yra gera žinia turėti investuotoją ir valdytoją, kuris yra krepšinio ekspertas. „Joventut“ yra itin svarbus vardas tiek Ispanijos, tiek visos Europos krepšinyje“, – pabrėžė Ch. Bueno.

Galiausiai Eurolygos vadovas palietė geopolitines temas – Maskvos CSKA suspendavimą bei Izraelio klubų padėtį. Dėl karo Rusijos klubui taikomos tarptautinės sankcijos, kurias diktuoja Europos šalių vyriausybės.

„Mes labai atidžiai stebime situaciją. Tikimės, kad ji išsispręs, grįšime į normalų gyvenimą, visiems viskas bus gerai ir sankcijos išnyks. Šis konfliktas trunka jau ketverius metus ir turi savo pasekmių, o vėliau teks atkurti tiltus jų sugrįžimui. Man dėl to gaila, nes tai klubas, žaidęs ir laimėjęs daugiausiai finalo ketvertų, bet situacija yra tokia, kokia yra, sankcijos lieka sankcijomis ir mes to nepakeisime“, – konstatavo Ch. Bueno.

Komentuodamas dėl saugumo svetur namų rungtynes žaidžiančių Izraelio komandų padėtį, lygos vadovas neslėpė nusivylimo.

„Tai klausimai, kuriuos peržiūrime beveik kas savaitę. Praėjusiais metais buvome ten sugrįžę žaisti, bet teko vėl išvykti, nes konfliktas paaštrėjo. Gaila, kad sportas tam tikra prasme yra veikiamas geopolitikos. Norėčiau, kad mes būtume tik sportas, tačiau tai yra situacijos, su kuriomis privalome susitaikyti, nes gyvename ten, kur gyvename“, – apibendrino jis.