Vienas stipriausių mušėjų Europoje: Pauliukevičiaus brolis atskleidė, ko žmonės nežino apie kovotoją

 Spalio 24 dieną Vilniaus arenoje vyksiančio turnyro „UTMA 20“ pagrindinėje vakaro kovoje susitiks svorio kategorijos iki 95 kg reitingo lyderis Ignas Pauliukevičius (7-1, 5 nokautai) ir į šią kategoriją kylantis Naglis Kanišauskas (4-1, 3 nokautai).

Prieš artėjančią kovą I. Pauliukevičius prisiminė laikotarpį, kai dar neužsiėmė koviniu sportu, o jo stiprybė atsiskleidė beisbolo aikštėje.

„Anksčiau žaisdavau beisbolą. Belekokį smūgį turėjau. Buvau vienas stipriausių mušėjų Europoje. Buvo tokia stovykla, kur matavo jėgą. Tai aš ten buvau stipriausias“, – pasakojo kovotojas.

Apie sportininko vaikystę ir charakterį papasakojo jo brolis Domas, kuris iki šiol žaidžia beisbolą. Anot jo, Ignas nuo mažens išsiskyrė fizinėmis savybėmis, o vaikystėje tarp brolių netrūko ir konfliktų.

„Ramus vaikas buvo, geras, kol nepradėdavom peštis. Dėl ko susimušdavom? Rasdavom priežasčių. Šiaip susipykdavom, žaisdami krepšinį ar futbolą susipykdavom. Taip būdavo. Dabar nebesimušam – aš taip nerizikuoju“, – šypsodamasis prisiminė Domas.

Jis teigė, kad Ignas visada buvo talentingesnis sporte – stipriau mesdavo, mušdavo ir pasižymėjo didesniu greičiu. Vis dėlto brolis pabrėžė, kad už ringe matomo kieto charakterio slypi visai kitoks žmogus.

„Žmonės apie jį gal nežino to, kad jis nėra toks, kokį mato per kameras. Nėra jis toks piktas. Jis apskritai geras žmogus. Pavyzdžiui, po kiekvienos kovos jis man vis siūlo nupirkti batus, nors aš jo net neprašau ir pats turiu tų batų, bet jis vis tiek man jų paima. Jis ir mama pasirūpina, ir manimi. Iš tikrųjų daug jis daro“, – pasakojo Domas.

Tuo tarpu apie N. Kanišausko charakterį kalbėjo jo mama Laura. Ji prisiminė, kad vaikystėje sūnus buvo itin aktyvus, tačiau kartu gebėjo gerai mokytis.

„Jis buvo labai aktyvus iš tikrųjų, lipo sienom. Nežinau, ar galvojom, kad jis tiek toli nueis.

Koks pas mus yra požiūris? Kad jei sportininkas, tai tada galvoj nieko nėra. Jis tikrai turėjo tai paneigti, mokėjo mokytis. Nereikėjo jam ilgai sėdėti prie pamokų, tiesiog viskas ėjo gerai“, – sakė Laura.

Ji taip pat pabrėžė, kad sūnaus elgesys nepriklauso nuo to, ar aplink yra kameros.

„Jis yra teigiamas žmogus ir tada, kai kameros išjungtos. Tik tada jis būna dar didesnis pokštininkas“, – pridūrė kovotojo mama.