ESPN: „Man City“ sukčiavo, nes kitaip laimėti „Premier“ lygos buvo neįmanoma

 Anglijos „Premier“ lyga šiandien generuoja beveik 10 mlrd. dolerių (apie 9,2 mlrd. eurų) per metus ir susiduria su didžiausiu finansiniu skandalu, kai „Manchester City“ kaltinamas dirbtinai išpūtęs pajamas daugiau nei 1 mlrd. dolerių (apie 920 mln. eurų). Tačiau ESPN žurnalisto Ryano O'Hanlono teigimu, Europos futbolo struktūra ir finansinės taisyklės iš prigimties lemia nelygybę, apsaugodamos tik pačius turtingiausius klubus.

Kaip gimė futbolo lygos koncepcija

1887 m. Anglijoje nebuvo jokios „Premier“ lygos – klubai varžėsi tik Birmingamo, Stafordšyro, Lankašyro, Anglijos, Velso, FA ir kitose taurėse. Turnyrai vyko atkrintamųjų varžybų principu, todėl anksti iškritusios komandos neturėdavo kur žaisti, o toli FA taurėje nužygiavę klubai turėdavo atšaukti kitas rungtynes, nes trūko tvarkaraščio stabilumo.

Sirgaliai taip pat buvo nusivylę tokia tvarka. Pasak vėliau lygą įkūrusio Williamo McGregoro, aistruoliai „tiesiog pasibjaurėjo jiems siūlomu nepastoviu reginiu“.

Škotijoje gimęs W. McGregoras apie 1870 m. persikėlė į Birmingamą, kur valdė nedidelę audinių parduotuvę ir ilgainiui tapo Birmingamo „Aston Villa“ klubo vadovu. J.A.H. Cattono 1926 m. knygoje „The Story of Association Football“ pateikiami lygos pradininko atsiminimai.

„Labai daug žmonių matė sunkumus, su kuriais susidūrė futbolas ir futbolininkai. Man pasisekė, kad būtent tuo metu buvau tas vienintelis žmogus, kuris pamatė išeitį, – prisiminė W. McGregoras. – Man pasirodė, kad nustatyta namų ir išvykos rungtynių tarp stipriausių šalies klubų programa sukurtų įdomesnio pobūdžio futbolą nei vidutinės rungtynės, kurias matėme.“

1888 m. kovo mėnesį jis pasiūlė penkiems kitiems lyderiaujantiems Anglijos klubams sukurti 12 komandų turnyrą su fiksuotu tvarkaraščiu. Jau tų pačių metų rugsėjį Futbolo lyga sužaidė pirmąsias rungtynes.

Nors istorikai anksčiau manė, kad lygos idėja kilo iš kriketo, knygos „National Pastime: How Americans Play Baseball and the Rest of the World Plays Soccer“ autoriai Andrew Zimbalistas ir Stefanas Szymanskis teigia, kad W. McGregorą greičiausiai įkvėpė sėkminga JAV beisbolo Nacionalinė lyga.

Vis dėlto abiejų sporto šakų panašumai baigėsi ties tvarkaraščiu. JAV lyga buvo uždara sistema, sukurta pelnui maksimizuoti, o Anglijos futbolo lyga tapo Futbolo asociacijos (FA) dalimi. Nuo pat pirmos dienos galiojo taisyklė, kad prasčiausias komandas keičia geriausios iš žemesnės lygos, o klubų direktoriams buvo uždrausta gauti atlyginimus už savo darbą.

W. McGregoras įsivaizdavo organizaciją, paremtą bendrais asmeninio intereso ir abipusės naudos principais. Jis siūlė, kad pajamos iš bilietų pardavimo būtų dalijamos šeimininkams ir svečiams po lygiai.

Tačiau 10 iš 12 klubų šį W. McGregoro pasiūlymą atmetė. Pasak ESPN, tai galiausiai atvedė prie dabartinės situacijos, kai trilijono dolerių (apie 920 mlrd. eurų) vertės Artimųjų Rytų valstybinio turto fondo valdomas „Manchester City“ klubas susiduria su galimu pašalinimu iš lygos, nes, norėdamas konkuruoti su senaisiais grandais, pažeidė finansines taisykles.

Amerikietiškas uždarumas prieš europietišką atvirumą

Sistemų skirtumai lemia ir nevienodą konkurencijos sampratą. JAV sporto lygose egzistuoja algų kepurės bei prabangos mokesčiai, o prasčiausios komandos naujokų biržose gauna geriausius jaunuosius žaidėjus. Per pastaruosius 10 metų NFL čempionatą laimėjo šešios, NBA – devynios, o beisbolo „Pasaulio seriją“ – septynios skirtingos komandos. Naujos ekipos į šias lygas gali prisijungti tik kitiems savininkams leidus ir sumokėjus milijardinius mokesčius.

Ekonomistų požiūriu, JAV lygos veikia kaip monopolijos ar karteliai, kuriuose komandos iš esmės apdovanojamos už pralaimėjimus. Europos sistema yra atvira – klubai iškrenta į žemesnę lygą arba kyla aukštyn. Dėl uždaros JAV struktūros mažiau nei pusė Amerikos valstijų turi NFL komandą, kai vien Londone veikia 17 profesionalių futbolo klubų. „Premier“ lygos ekipos žaidėjų algoms vidutiniškai skiria 66 proc. savo pajamų, kai JAV sporto komandos išleidžia tik apie 50 proc.

Finansinio sąžiningumo taisyklės ir nelygybė

Klubų direktoriams atlyginimus leista mokėti tik nuo 1982 m. Didysis finansinis bumas prasidėjo 1990-ųjų pradžioje, kai išsiplėtė UEFA Čempionų lyga, ištobulėjo transliacijų technologijos, o „Premier“ lyga atsiskyrė nuo Futbolo lygos.

Nors atvira sistema generavo milžiniškas pajamas iš televizijos transliacijų, Europos klubai ėmė masiškai klimpti į skolas. Skirtingai nei JAV, kur išlaidos vertinamos kaip franšizių kaštai, Europos futbolo klubų kaupiamos skolos formaliai buvo lėšos, kurias komandos liko skolingos savo turtingiems savininkams. 2011 m. visi žemyno aukščiausiųjų divizionų klubai bendrai patyrė net 1,67 mlrd. eurų nuostolių.

Reaguodama į tai, UEFA įvedė Finansinio sąžiningumo (FFP) taisykles, apribojusias leistinus nuostolius. 2017 m. aukščiausiojo diviziono klubai jau fiksavo daugiau nei 1 mlrd. eurų pelną, o po COVID-19 pandemijos nulemto nuosmukio rodikliai vėl išsilygino. Nors atlikta metaanalizė atskleidė, kad FFP pagerino klubų pelningumą, naujos taisyklės neturėjo įtakos realiam komandų įsiskolinimui dėl perėjimų mokesčių amortizacijos ypatumų. Tyrimai taip pat rodo, kad prie finansinio pagerėjimo ne mažiau prisidėjo ir sparčiai augusios televizijos transliacijų teisės.

Šefildo Hallamo universiteto atliktas 24 Europos pirmųjų divizionų tyrimas parodė neigiamas FFP taisyklių pasekmes konkurencijai per 20 metų laikotarpį po jų įvedimo.

„Septyniose iš 24 tirtų lygų po FFP įvedimo užfiksuotas statistiškai reikšmingas lygos koncentracijos pablogėjimas, 14 lygų sumažėjo stipriausiųjų ketverte finišavusių komandų skaičius, o 13 – skirtingų čempionų skaičius. Įrodymų visuma rodo, kad FFP neigiamai paveikė konkurencinį balansą keliose Europos futbolo lygose“, – konstatuojama tyrimo išvadose.

R. O'Hanlono teigimu, apribojus klubų išlaidas pagal jų sugeneruojamas pajamas, taisyklės faktiškai užrakino didžiausius ir turtingiausius klubus viršūnėje. Nėra atsitiktinumas, kad iš penkių komandų, kurios „Premier“ lygą laimėjo kelis kartus, keturios niekada nebuvo iškritusios į žemesnį divizioną. Penktoji komanda – vienintelė kada nors iškritusi ir vėliau iškovojusi daugiau nei vieną titulą – „Manchester City“.

„Manchester City“ skandalas ir taisyklės turtingiesiems

Prieš įvedant FFP taisykles, Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius investavo milijardus į Londono „Chelsea“. Abu Dabio „United Group“ 2008 m. įsigijo „Manchester City“, o 2011 m. Kataro „Sports Investments“ – Paryžiaus „Saint-Germain“. Jei toks neribotas išlaidavimas būtų tęsęsis, atėję nauji naftos fondai ar technologijų milijardieriai būtų privertę „Arsenal“, „Liverpool“ ir „Manchester United“ savininkus kišti vis didesnes asmenines lėšas, kad atlaikytų konkurenciją.

Vietoj to FFP taisyklės tapo tikru skydu seniesiems grandams: kadangi taisyklės leido išleisti tik tiek, kiek klubas sugeneruoja pajamų, dešimtmečiais kauptas pasaulines auditorijas turintys „Arsenal“ ar „Liverpool“ galėjo leisti mažiau asmeninių pinigų ir neberizikuoti savo vieta viršūnėje, nes visiems mažesniems varžovams buvo įstatymiškai uždrausta juos pasivyti pagal išlaidas.

Londono „Chelsea“ didžiąją dalį pinigų išleido dar iki įsigaliojant ribojimams. 2022 m. gegužę, po Rusijos invazijos į Ukrainą, R. Abramovičių privertus parduoti komandą, naujieji savininkai patys pranešė apie atrastus pažeidimus ir atsipirko tik bauda.

Tuo metu „Manchester City“, jau galiojant griežtoms taisyklėms, išleido apie 1 mlrd. dolerių (apie 920 mln. eurų) daugiau nei buvo leista. ESPN žurnalistas pažymi, kad klubas iš esmės neturėjo kito kelio laimėti „Premier“ lygą, kaip tik griebtis apgaulės. Komanda nusižengė taisyklėms net 114 kartų, melavo lygai, trukdė tyrimui ir sukūrė sunkiai suvokiamo masto fiktyvią apskaitą. O taisyklėms paklusę klubai, kaip „Newcastle“ ar Birmingamo „Aston Villa“, norėdami išvengti sankcijų, buvo priversti išardyti savo pajėgias sudėtis.

Pasak autoriaus, net ir griežtai nubaudus „Manchester City“, sportas išliks nesąžiningas. Šis skandalas tik apnuogina sistemą: „Arsenal“, „Liverpool“ ar „Manchester United“ čempionatus laimi ne todėl, kad dirba protingiau ar turi aistringesnius sirgalius, o todėl, kad finansinės taisyklės jiems legaliai leidžia išleisti gerokai daugiau pinigų nei visiems kitiems.

Parengta pagal ESPN žurnalisto Ryano O'Hanlono straipsnį.