Aktyviai sportuojantiems pataria nelaukti: traumų riziką galima pastebėti dar iki pirmųjų simptomų

 Daugelis sportuojančių žmonių savo fizinę būklę vertina paprastai – jei nieko neskauda, vadinasi, viskas gerai. Tačiau „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gaivilė Kurtinaitytė-Juškė sako, kad organizmas apie didėjantį traumų pavojų dažnai įspėja gerokai anksčiau – tik šiuos signalus ne visada jaučiame ar pastebime. Juos atskleisti gali fizinės būklės testai, kurie padeda įvertinti, kaip organizmas prisitaiko prie krūvio, ir leidžia pastebėti pokyčius dar prieš atsirandant skausmui ar traumai.

„Net jei du žmonės sportuoja vienodai dažnai ar treniruojasi pagal tą pačią programą, jų organizmas į fizinį krūvį gali reaguoti visiškai skirtingai. Vienam jis bus optimalus, kitam – jau per didelis. Todėl vien bendrų rekomendacijų nepakanka. Fizinės būklės testai leidžia objektyviai įvertinti, kaip organizmas prisitaiko prie treniruočių, ir padeda suprasti, kuriose srityse verta skirti daugiau dėmesio“, – sako G. Kurtinaitytė-Juškė.

Pokyčiai atsiranda dar prieš traumą

Kaip pastebi „Hila“ kineziterapeutė, aktyviai sportuojančio žmogaus organizmas nuolat prisitaiko prie fizinio krūvio. Nesvarbu, ar tai profesionalus sportas, ar reguliarūs apsilankymai sporto salėje, ilgi bėgimai ar pasiruošimas mėgėjiškoms varžyboms – raumenys, sąnariai ir sausgyslės nuolat patiria apkrovą.

Kartais nedideli raumenų jėgos, ištvermės ar judesio kontrolės pokyčiai gali paveikti viso judesio atlikimą. Kūnas prisitaiko keisdamas judesio strategiją ir apkrovos paskirstymą, tad kurį laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų, nors judesio mechanika jau būna pasikeitusi.

„Ypač svarbu stebėti vietą, kuri anksčiau jau buvo traumuota. Vien tai, kad skausmas išnyko, dar nereiškia, jog funkcija visiškai atsikūrė. Reikėtų įvertinti, ar neliko jėgos skirtumų tarp pažeistos ir sveikos pusės, kaip žmogus sugeria apkrovą, kaip nusileidžia po šuolio ar atlieka kitus sportui būdingus judesius. Būtent šie dalykai dažnai parodo, ar organizmas iš tiesų pasirengęs grįžti prie įprasto krūvio“, – aiškina kineziterapeutė.

Vieno rodiklio neužtenka

Pasak G. Kurtinaitytės-Juškės, fizinės būklės ištyrimas nėra vienas konkretus testas. Vertinama visa organizmo visuma – raumenų jėga, judesių kontrolė, mobilumas, stabilumas ir organizmo reakcija į fizinį krūvį.

Skirtingoms sporto šakoms svarbūs skirtingi rodikliai. Krepšininkams daugiau dėmesio skiriama šuoliui, nusileidimui ir krypties keitimui, bėgikams – apatinių galūnių jėgai, raumenų ištvermei bei dubens stabilumui, o metimo sporto šakų atstovams – peties funkcijai.

„Tokių testų metu yra naudojami įvairūs vertinimo metodai – raumenų jėgos matavimai, jėgos plokščių ir trimatės judesių analizės. Jie padeda pamatyti, kaip žmogus paskirsto apkrovą, kaip atsispiria, nusileidžia ar išlaiko pusiausvyrą. Atskirai kiekvienas rodiklis pasako nedaug, tačiau visuma leidžia gana tiksliai įvertinti organizmo būklę“, – pasakoja G. Kurtinaitytė-Juškė.

Reabilitacijos ir sporto medicinos centre „Hila“ atliekama 3D judesio analizė leidžia detaliai įvertinti žmogaus judesių biomechaniką. Ji padeda nustatyti, kaip judesio metu apkraunami sąnariai, ar nėra kompensacinių judesių, raumenų disbalanso ar kitų pokyčių, kurie gali turėti įtakos traumų rizikai ar sportiniams rezultatams.

Kineziterapeutė pabrėžia, kad testai neleidžia tiksliai nuspėti būsimos traumos, tačiau padeda pastebėti rizikos veiksnius, kuriuos galima koreguoti. Pavyzdžiui, viena koja gali dirbti silpniau nei kita, nors pats sportuojantis žmogus to nejaučia. Arba po šuolio nuolat daugiau apkraunama viena galūnė. Tokie skirtumai ilgainiui gali didinti traumų riziką, todėl juos verta pastebėti kuo anksčiau.

Testavimas profesionaliame sporte – įprasta pasirengimo dalis

Profesionaliame sporte objektyvus fizinės būklės vertinimas jau seniai yra tapęs įprasta pasirengimo proceso dalimi. Šiuos principus „Hila“ specialistai taikė ir NBA krepšininko Kasparo Jakučionio krepšinio stovykloje „Make A Play“, kur vertino jaunųjų žaidėjų fizinį pajėgumą, stebėjo organizmo reakciją į intensyvų treniruočių krūvį ir prireikus teikė rekomendacijas.

Pasak G. Kurtinaitytės-Juškės, ypač svarbu reguliariai stebėti jaunų sportininkų fizinę būklę, nes augant organizmui keičiasi kūno proporcijos, raumenų jėga ir judesių koordinacija, o treniruočių krūvis dažnai didėja greičiau, nei kūnas spėja prie jo prisitaikyti. Dėl to jaunas sportininkas gali nė nepastebėti, kad viena kūno pusė dirba silpniau ar tam tikrus judesius atlieka ne visai taisyklingai, nors būtent tokius pokyčius objektyvūs testai leidžia nustatyti dar ankstyvoje stadijoje.

„Šuolių testai parodo ne tik tai, kaip aukštai žmogus pašoka. Yra vertinama atsispyrimo jėga, kontakto su žeme trukmė, nusileidimo simetrija ir kiti rodikliai. Pagal juos galime koreguoti treniruočių programą ir padėti jaunam sportininkui efektyviau paskirstyti krūvį“, – sako ji.

Tuo metu NBA lygoje rungtyniaujantis krepšininkas K. Jakučionis atkreipia dėmesį, kad profesionaliame sporte objektyvūs duomenys leidžia į savo fizinę būklę pažvelgti kur kas plačiau nei vien pagal savijautą.

„Gali atlikti šuolį ar pratimą ir jaustis gerai, tačiau duomenys parodo, ar abi kojos dirba vienodai, kaip nusileidi ir ar neperkeli didesnio krūvio į vieną pusę. Sezono metu tokie skirtumai gali atsirasti dėl nuovargio ar pasikeitusio krūvio, todėl naudinga juos pastebėti anksčiau, o ne tada, kai jau tenka praleisti treniruotes“, – sako K. Jakučionis.

Krepšininkas pastebi, kad krepšinyje naudojami judesiai kelia didelį krūvį čiurnoms, keliams, klubams ir aplink juos esančioms raumenų grupėms.

„Krepšinyje daug judesių atliekame dideliu greičiu, dažnai jau būdami pavargę. Tada ir pasimato, ar kūnas pasirengęs, ar stabiliai nusileidi po šuolio, ar gali greitai pakeisti kryptį, ar nepradedi saugoti kažkurios kojos. Tai turi tiesioginės įtakos ir žaidimui, ir tam, kaip jautiesi po treniruotės“, – sako K. Jakučionis.

Testai naudingi ne tik profesionalams

Kaip dažnai reikėtų atlikti fizinės būklės ištyrimą, anot G. Kurtinaitytės-Juškės, priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo, sporto šakos, treniruočių intensyvumo ir traumų istorijos. Profesionaliame sporte išsamesni testai dažniausiai atliekami prieš sezoną ir kartojami jo metu, tačiau aktyviai sportuojantiems mėgėjams jie taip pat gali būti naudingi, ypač padidinus treniruočių krūvį, ruošiantis varžyboms ar grįžtant po traumos. „Fizinės būklės testai gali būti naudingi ir tiems, kurie sportuoja savo malonumui. Jei reguliariai bėgiojate, lankotės sporto salėje ar ruošiatės varžyboms, verta įvertinti savo fizinį pasirengimą ir išsiaiškinti, į ką reikėtų atkreipti daugiau dėmesio treniruotėse. Kartais testai parodo dalykus, kurių pats žmogus dar nejaučia, todėl treniruotes galima pakoreguoti anksčiau, nei atsiranda rimtesnių problemų“, – sako kineziterapeutė.