Djokovičius įvertino idėją moterims žaisti penkių setų mačus: „Visiškai kito lygio iššūkis“

 Netylant diskusijoms dėl galimybės moterims „Didžiojo kirčio“ turnyruose žaisti penkių setų mačus, 24 kartus šios serijos varžybose triumfavęs Novakas Djokovičius (ATP-3) pripažįsta, kad tai yra visiškai kito lygio iššūkis nei įprastos trijų setų dvikovos.

Idėją, jog moterys nuo ketvirtfinalio etapo pagrindiniuose turnyruose galėtų žaisti iki trijų laimėtų setų, iškėlęs buvęs „Australian Open“ turnyro direktorius Craigas Tiley sulaukė dvejopų reakcijų. Tokiam siūlymui nepritariančios Iga Swiatek ir Elena Rybakina išsakė savo abejones, tuo tarpu pirmoji pasaulio raketė Aryna Sabalenka tiki, kad yra pasirengusi šiam iššūkiui.

Per savo įspūdingą karjerą beveik 500 penkių setų mačų sužaidęs N. Djokovičius puikiai žino, kokią psichologinę ir fizinę kainą tenka sumokėti už šias ilgas dvikovas. Ilgiausią savo karjeros penkių setų mačą 2012 metų „Australian Open“ finale sužaidęs serbas su Rafaeliu Nadaliu kovojo net 5 valandas ir 53 minutes, kol galiausiai iškovojo pergalę.

Šių metų sezoną atidariusiame „Didžiojo kirčio“ turnyre Melburne paskutinį tokį maratoną patyręs buvęs geriausias pasaulio tenisininkas pusfinalyje per 4 val. ir 9 min. nugalėjo Janniką Sinnerį.

Paklaustas apie idėją moterims žaisti ilgesnius mačus, N. Djokovičius šypsodamasis atsakė: „Aš to nerekomenduoju.“

Paprašytas plačiau papasakoti apie kylančius iššūkius, tenisininkas paaiškino: „Atrodo, kad kai ruošiesi „Didžiojo kirčio“ turnyrui, kur mes žaidžiame iki trijų laimėtų setų, jautiesi taip, lyg ruoštumeisi kažkam visiškai kitokiam. Tai visiškai kitoks turas, reikalaujantis kitokio fizinio ir psichologinio pasirengimo.

Taip yra todėl, kad kai kurie mačai gali trukti tris, keturias, penkias ar net šešias valandas. Aš žaidžiau ilgiausiame „Didžiojo kirčio“ finale istorijoje. Buvau to dalimi kartu su R. Nadaliu 2012 metais, kai Australijoje kovojome beveik šešias valandas.

Tai tiesiog sekinanti patirtis. Turiu omenyje, neįtikėtinai alinanti ir reikalaujanti daug jėgų. Neseniai žaidžiau su J. Sinneriu, net nežinau, kiek tiksliai laiko tai truko, bet Australijoje praleidome beveik keturias su puse ar net penkias valandas.

Tiesą sakant, dar 2012 metais po tokių ilgų maratonų mano kūnas atsistatydavo kur kas greičiau nei dabar. Taip, „Didžiojo kirčio“ turnyruose tarp mačų turime laisvą dieną, tačiau kai žaidi tokią dvikovą, kuri trunka keturias, penkias ar daugiau valandų, tai labai smarkiai atsiliepia tavo fizinei būklei. Labai sunku atsigauti.

Kitame mače gali žaisti gerai, bet kuo toliau žengi turnyre, tuo labiau esi fiziškai išsekęs. Tai yra svarbiausias dalykas. Žinoma, psichologiškai taip pat. Bet kalbant apie fiziką, „Didžiojo kirčio“ turnyruose susiduri su visiškai kito lygio iššūkiu, palyginti su bet kuo kitu, ką turime įprastai“, – sakė N. Djokovičius.