Tarptautinė žmonių su negalia diena – kai sportas tampa pokyčio pradžia
Eva Pavia Gomez/LPAK nuotr. | Organizatorių nuotr.
Gruodžio 3 d. minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Ji primena apie lygybę, būtinybę išgirsti skirtingas patirtis ir matyti kiekvieną žmogų be ribų. Šiandien paraatletai pasakoja savo istorijas, kaip sportas jiems tapo keliu į drąsą, savarankiškumą ir naujas galimybes. Lietuvos paralimpinis komitetas ragina visus žmones su negalia išgrįsti ir išbandyti sportą.
Pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Indijoje spalį bronzos medalį iškovojusi neregė Oksana Dobrovolskaja apkabina savo vedlį šunį Rubį ir šypsodamasi sako, jog negalia tikrai nėra kažkokios ribos ar problemos.
„Tai yra kitokios galimybės. Ypač, kai šalia žingsniuoja toks ištikimas draugas, o širdis dega meile sportui“, – teigia disko metikė.
Vežimėlių tenisininkė Agneška Toločko pripažįsta, jog buvimas profesionaliame sporte jai suteikė galimybę kiekvieną dieną tobulėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai: „Man tai leidžia užsibrėžti ir siekti naujų tikslų, keliauti bei pažinti daugybę nuostabių žmonių.“
Pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionato rutulio stūmimo rungtyje penktąją vietą užėmęs Andrius Skuja atvirauja, jog anksčiau negalia kėlė diskomfortą, tačiau atradęs sportą jis suprato, kad jei negali daryti to, ko nori, tai turi daryti tai, ką gali.
„Sportas man atvėrė naujus horizontus, padėjo pažinti pasaulį ir save. Taip pat jis man padeda ir tobulėti. Dabar sportas yra mano gyvenimo variklis – juo gyvenu ir kvėpuoju“, – sako lengvaatletis.
„Turiu judėjimo negalią, vaikštau su dešinės kojos protezu. Sportas man suteikė galimybę judėti, stiprinti savo kūną ir įprasminti gyvenimą. Juk žmogaus kūnas ir sutvertas judėjimui, tad judėkime kartu“, – teigia lengvaatletis Ramūnas Rojus.
Maratonininkė, silpnaregė Aušra Garunkšnytė prisimena, jog sportuoti pradėjo paauglystėje ir tai jai leido integruotis, dalyvauti varžybose kartu su gerai reginčiais sportininkais: „Tai suteikė drąsos ir pasitikėjimo savimi. Taip pat tai leido nebijoti būti tokiai, kokia esu.“
Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė Raimeda Bučinskytė sportą irgi vadina savo gyvenimo varikliu, kuris ją augina kaip asmenybę. „Kiekvienos dienos treniruotės ugdo discipliną, valią, kuri paskui padeda ir kasdieniame gyvenime. Žinoma, labai svarbi yra ir bendruomenė, asmenys, su kuriais treniruojiesi. Su jais gali dalintis savo patirtimi, pasiekimais. Tai ugdo tavo pasitikėjimą savimi. Manau, kiekvienas turėtų sportuoti. Sportas tai ne tik apie raumenis ar medalius. Čia svarbesnis yra charakteris, kova su savimi, savo baimėmis, tinginyste. Sportas – tai disciplina, kasdienės treniruotės. Juk kartais būna, jog reikia anksti keltis, atlikti daug darbų, nors to visiškai nesinori. Tačiau sportas grūdina ne tik kūną, bet ir valią. Sportas yra charakterio ugdymas“, – sako R. Bučinskytė.
„Sportas man leidžia save realizuoti ir pilnavertiškai įsitraukti į visuomenę. Jis mane išmokė disciplinos, pasitikėjimo savimi ir kitų savybių, kurios padeda gyvenime. Sportas taip pat man davė naujų pažinčių, žmonių, kurie tapo mano palaikymo komanda ir kurių dėka galiu siekti savo svajonių“, – pasakoja neregys plaukikas Simonas Žvirblis.
Kita Lietuvos plaukikė – Gabrielė Čepavičiūtė – dalindamasi mintimis apie Tarptautinę žmonių su negalia dieną, pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į žodį „žmonių“. Pasak jos, dažnai, kalbant apie negalią, pamirštamas pats žmogus.
„Matome tik tai, ko jis negali padaryti, tačiau, jei aplinka tinkamai pritaikyta, negalia tikrai nėra kliūtis. Aš gimiau su negalia, su ja gyvenu visą savo gyvenimą. Galiu būti dėkinga negaliai, nes būtent dėl jos gydytojai tėvams rekomendavo atvesti mane į baseiną, kur ir prasidėjo mano sportinė kelionė. Sportas padėjo man užaugti kaip asmenybei, išmokau suprasti save, kitus, išmokau disciplinos, išsikelti tikslus. Taip pat išmokau priimti pergales ir nesėkmes. Šios visos patirtys paskatino siekti daugiau ir tobulėti. Visa tai mane lydi ir už baseino ribų“, – teigia paralimpietė.
Plaukikė priduria, jog per pastaruosius metus ji dar aiškiau suprato, kad negalia nėra silpnybė.
„Tai tiesiog dar viena mano kasdienybės dalis, kuri, deja, atskleidė ir daug sisteminių barjerų. Juos matome ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Taigi tokios dienos minėjimas yra labai svarbi iniciatyva. Tačiau taip pat svarbu nepamiršti, kad žmonės su negalia egzistuoja ne tik šiandien, jie buvo, yra ir bus. Dėl šios priežasties sveikinu visus žmones su negalia šios dienos proga, o visiems kitiems norėčiau priminti, kad mums gailesčio nereikia, tiesiog norime supratingumo ir pagarba grįstų sprendimų. Nebijokime būti atviri pokyčiams ir pokalbiui“, – paaiškina G. Čepavičiūtė.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, gerai, jog yra tokia diena, nes ji padeda žmonėms su negalia būti labiau matomiems.
„Tarptautinė žmonių su negalia diena primena, kad yra žmonių, kurie turi įvairių negalių. Manau, ši diena mūsų šalyje minima pakankamai plačiai. Ką man davė sportas? Fizinis aktyvumas suformavo mano gyvenimo būdą. Mane supa fiziškai aktyvūs žmonės. Fiziškai aktyvūs žmonės su negalia labiau įsitraukia į visuomenę, darbo rinką. Fizinis aktyvumas skatina laisvę judėti. Tai žmogui suteikia daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi. Fiziškai aktyvūs žmonės yra laimingesni. Sportas nėra susijęs tik su rezultatais, jis padeda būti tvirtesniam emociškai ir psichologiškai“, – sako paralimpinis čempionas M. Bilius.
Visą informaciją apie galimybes būti aktyviems, jaustis geriau, o galbūt net siekti aukštumų paralimpiniame sporte, rasite čia: https://parateam.lt/sportuok/
