Laurynas Urbonavičius nebuvo patenkintas pergale „Brave CF“ ir UTMA turnyre: „Kadangi seniai kovojau, raumenys sustingo“

  Šeštadienį Vilniuje įvyko „Brave CF“ ir UTMA organizacijų mišrių kovos menų turnyras, kuriame itin sunkią pergalę iškovojo Laurynas Urbonavičius (15-2), teisėjų sprendimu įveikdamas Maroko-Prancūzijos kovotoją Salimą El Ouassaidi (10-4).

L. Urbonavičius nuo pat pradžių perėmė iniciatyvą, pradėjo spausti varžovą prie narvo krašto ir praėjus 2 minutėms nuo raundo pradžios iš už nugaros ieškojo skausmingo veiksmo. Nors lietuviui nepavyko jo surasti ir S. El Ouassaidi išsivadavo, tačiau L. Urbonavičius vėl bandė atlikti smaugimo veiksmą. S. El Ouassaidi sugebėjo vėl išsivaduoti ir net atsistoti, bet raundo pabaigoje L. Urbonavičius ir vėl smūgiavo į varžovą iš už nugaros, tačiau šį kartą buvo įspėtas dėl smūgių į pakaušį.

Antrajame raunde kovotojai ilgą laiką užsiėmė imtynių veiksmais, kol galiausiai perėjo į artimą kovą smūgiais, kurioje abu kovotojai buvo ganėtinai išsekę. Nors raundo pabaigoje L. Urbonavičius buvo dominuojančioje pozicijoje, tačiau daug žalos varžovui nepadarė ir sunkiai gaudė kvapą.

Trečią raundą S. El Ouassaidi pradėjo aktyviai ir bandė spausti L. Urbonavičių, tačiau greitai kova vėl perėjo į ant žemės, kur abu kovotojai turėjo savo momentų. Likus maždaug 2 minutėms iki raundo pabaigos kovotojai buvo atskirti ir pratęsė dvikovą į stovėseną, tačiau joje ilgai neišbuvo ir vėl perėjo į graplingo kovą, kurioje nei vienas didesnio pranašumo neturėjo.

„Pasipuošęs atėjau, – su šypsena veide po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje sakė L. Urbonavičius. – Ką galiu pasakyti – nesu labai patenkintas savo pergale, nes neįgyvendinau savo plano. Mano priešininkas labiau įgyvendino savo planą. Žinoma, jam nepavyko laimėti, o šįkart pavyko man. Kadangi aš gana retai kovoju, ta kova vis tiek kelia stresą. Norėjau pirmajame raunde daugiau pastovėti stovėsenoje, šiek tiek apsikeisti smūgiais, kad priprasti prie narvo ir prie kovos ritmo. Bet Salimas iš karto keliais smūgiais sumažino atstumą ir pradėjo mane spausti. Tada mes jau įsivėlėme į „tango“. Jis manęs neatakavo, bet man pavyko kontratakuoti ir perimti iniciatyvą. Parverčiau, turėjau geresnę poziciją, mušiau, todėl galvojau, kad nesistosiu ir dirbsiu ten.

Bet Salimas yra geras kovotojas – jo rekordas geras, o jo stilius toks, kad varžovai iš pradžių atrodo laimintys, tačiau jis juos išvargina ir tada perima iniciatyvą. Čia ir matosi skirtumas tarp aukštesnio ir žemesnio lygio. Žemesniame lygyje priešininkai dažniau guli apačioje ir bando tave laužti, bet juos lengviau kontroliuoti – tiesiog laikai ir muši. O Salimas visą laiką juda, stengiasi pabėgti iš situacijos. Taip ir gavosi, kad jį reikėjo nuolat laikyti, dirbti ties kontrole. Kadangi seniai kovojau, raumenys sustingo. Pirmas raundas praėjo taip, o antrame jis pamatė, kad esu apsikaustęs, užsipumpavęs, vėl pradėjo spausti, ir vėl viskas panašiai. Trečiame raunde jau buvau taip užsikaustęs, kad buvo sunku gintis stovėsenoje nuo smūgių. Jis bandė mane pribaigti, bet vis tiek sugebėjau jį pasigauti, parversti ir taip galynėjomės visus tris raundus. Tai buvo tikra charakterio kova.“

– Kaip manai, kas lėmė tavo pergalę? Smūgių nebuvo daug, buvo daug imtyniavimo, daug kontrolės.

– Taip, turbūt lėmė tai, jog diddesnę laiko dalį jį kontroliavau ir kažkiek smūgių padariau. Bet žinant jo plieninę galvą, kai smūgiuoji, tuo metu mažiau kontroliuoji, o jis tuo pasinaudoja ir stojasi. Todėl negali daug smūgių mesti – turi padaryti keletą smūgių ir vėl grįžti prie kontrolės. Dėl to kova gal atrodė mažiau įdomi tiems, kurie mažiau supranta MMA ar imtynių žaidimą, bet kas supranta imtynes – jiems ji buvo įdomi iš kitos pusės.

– Tau jau 37 metai, o ir sakai, kad nekovoji dažnai. Ar nori tą kovų dažnumą padidinti dabar? Ką galvoji apie tai?

– Reikia atsigauti pilnai, o tada žiūrėsime, ką pasiūlys. Nuo to viskas ir priklausys.

– Kyla abejonių dėl karjeros tęstinumo? Po kovos minėjai, kad nori pailsėti, bet tiesaus atsakymo nedavei.

– Taip. Mano karjera vis tiek jau artėja prie pabaigos. 37 metai – savo piko neturėjau dėl įvairių aplinkybių: kas vyko pasaulyje, paskui dėl asmeninės„ sėkmės“. Keturios ar penkios kovos buvo atšauktos, todėl savo piką pramiegojau, buvau neaktyvus. Dabar daug kas priklausys nuo savijautos, kaip atsigausiu, kokia bus nuotaika ir ką man pasiūlys. Nuo to viskas ir spręsis.