Kėdainiuose žibantis Tony Perkinsas: apie kovą dėl MVP titulo, bičiulio baudų metimus ir Kasparą Jakučionį

 Buvome įpratę, kad keletą pastarųjų metų Kėdainių „Nevėžyje-Paskolų klube“ vis atsiskleidžia vienas ar kitas legionierius. Tokiu šį sezoną jau tampa Tony Perkinsas.

Profesionalo kelią Lietuvoje pradėjęs 23 metų 189 cm ūgio gynėjas greitai pritapo prie naujo krepšinio ir šiuo metu LKL fiksuoja 17,8 taško, 3 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvių perdavimų bei 16,6 naudingumo balo statistiką per 23 minutes.

„Turėti trenerio pasitikėjimą – labai svarbu. Jaučiuosi vis labiau pasitikintis savimi, bet sakau sau: kokį metimą bemestum, visada nusiteik, kad jis įkris“, – pasitikėjimą savimi rodo legionierius.

Tiesa, kol kas jo pastangos neatneša norėtų rezultatų Kėdainių ekipai. LKL per penkis turus iškovota viena pergalė. Dabar kėdainiečių kelyje – „Šiauliai“. Su pastaraisiais jau teko susitikti Citadele KMT, kur pergalę 95:92 pasiekė Dariaus Songailos kariauna.

Rungtynių pradžia – sekmadienį, 19.10 val., jas stebėkite „Telia Play“.

Prieš tai LKL.lt – pokalbis su T.Perkinsu apie stringančią Kėdainių ekipą, prisitaikymą prie Europos krepšinio, akistatą su Kasparu Jakučioniu, komandos draugo baudų metimus ir Cameroną Reddishą.

– Šis sezonas jums – pirmas profesionalus ir pirmas Europoje. Kaip kol kas jis einasi?

– Gerai. Tai visiškai kitaip nei žaidžiant JAV universitete: skiriasi komandų žaidimas, skautingas, tikslai, bet einasi viskas gerai. Esu toli nuo namų, nuo šeimos, bet tai esu priėmęs. Lyga sunki, turiu iššūkių, jie kitokie, nei buvau įpratęs žaisti, čia kovoju su vyrais, kartais man tikrai nelengva, tačiau prie to greitai prisitaikiau.

– Kokią informaciją apie Lietuvos krepšinio lygą turėjote prieš čia atvykstant?

– Nežinojau labai daug, mane supažindino apie esminius dalykus, kiek gerų žaidėjų, NBA žaidėjų čia rungtyniavo. Girdėjau, kad tai gera lyga.

– Prisimenant jūsų paskutinį sezoną NCAA, kiek sudėtinga jaunuoliui yra priimti sprendimą ir išsirinkti, kur pradėti profesionalo kelią?

– Tikrai sunku, ypač sunku buvo man, nes esu artimas su šeima. Turėjau nuspręsti, ar likti su šeima, ar keliauti į kitą žemyną. Pajaučiau, kad man naudingiau vykti ir tai padariau. Taip esu čia, Lietuvoje.

– Ar turite didelę šeimą? Galbūt ji dar ir artimai susijus su krepšiniu?

– Taip, esame tikrai artimi: mama, brolis, pusbroliai, tetos ir dėdės... Ir taip, krepšinis labai svarbus mūsų šeimoje. Krepšinį žaidžia du mano jaunesni broliai, mano dėdė žaidė NCAA, teta taip pat rungtyniavo – krepšinis mano kraujyje.

– Ir kokia yra jūsų labiausiai palaikoma NBA komanda?

– Los Andželo „Lakers“.

– Ar anksčiau buvote tas amerikietis vaikas, kuris svajojo vieną dieną būti pašauktas naujokų biržoje?

– Taip, vis dar turiu svajonę pabandyti siekti vietos NBA, bet dabar mano fokusas į tai, kur esu.

– Visai neseniai ant NCAA parketo esate susidūręs su Kasparu Jakučioniu, ar kažką pamenate apie lietuvį, kuris dabar siekia įsitvirtinti NBA?

– Pamenu jį, jis talentingas žaidėjas, gali pataikyti, gali įkrauti. Kai sužinojau, kad jis iš Lietuvos, pagalvojau: o, tai reiškia, kad ir lyga čia, veikiausiai, gera. Pagarba jam.

– Kaip apibūdintumėte save kaip žmogų, kokie yra jūsų hobiai, kaip leidžiate laisvą laiką Kėdainiuose?

– Esu socialus vaikinas, mėgstu pajuokauti, mėgstu pakalbėti, esu atviras ir svetingas, ko išmokau iš šeimos. Mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus, apsipirkinėti ir vėliau gaminti – paprasti dalykai.

– Galbūt šį sezoną „Nevėžio-Paskolų klubo“ komandos laukia ir jūsų paruošta vakarienė?

– Nežinau, ar jie mane pakankamai vertina bei pasitiki mano kulinariniais sugebėjimais (Juokiasi). Kol kas niekas nesakė, kad norėtų mano maisto, reikės pasistengti juos įtikinti.

– 17,8 taško – tokie kol kas jūsų vidurkiai LKL. Esate trečias rezultatyviausias lygos žaidėjas. Kas leido jums prisitaikyti taip greitai?

– NCAA žaidžiau vis tiek pusiau suaugusių krepšinį. Ten išsigryninau kelius, kaip tapti geru žaidėju, tai man padeda ir dabar.

– Kokį pasitikėjimą ir atsakomybę jaučiate iš trenerio Laimono Eglinsko?

– Žinau, kad visada turiu būti 100 proc. nusiteikęs, padėti savo komandos draugams, kartu ir pats būti pozicijose, kur būsiu išnaudojamas labiausiai. Turėti trenerio pasitikėjimą – labai svarbu. Jaučiuosi vis labiau pasitikintis savimi, bet sakau sau: kokį metimą bemestum, visada nusiteik, kad jis įkris.

– Kol kas turėjote tik vienas blankesnes rungtynes – prieš Panevėžio „Lietkabelį“. Kaip reaguojate į situacijas, kuomet ne viskas einasi pagal norus ir planą?

– Stengiuosi nereaguoti, prisitaikyti, peržiūrėti vaizdo medžiagą, suprasti, koks esu ir ką mato mane skautinantys. Tada grįžtu į salę ir toliau dirbu.

– Kaip manote, ar būsite vienas pretendentų į LKL MVP titulą?

– Taip, manau.

– Kol kas „Nevėžis-Paskolų klubas“ turi vieną pergalę per penkis turus LKL. Kokias to priežastis matote?

– Esame nauja komanda su daug naujų žaidėjų, reikia prisitaikyti. Tiek man, tiek kitiems. Turime suprasti, kaip tapti geresniais žaidėjais, geresniais komandos draugais. Taip, turime vieną pergalę, bet su tiek tikrai nefinišuosime. Kuo daugiau žaisime, mokysimės, tuo labiau tai pasikeis.

– Būnant šioje situacijoje – turnyro lentelės gale – kaip neprarasti tikėjimo savimi bei sistema?

– Tiesiog gilintis, ką reikia pataisyti. Reikia juos peržiūrėti. Bus geresnių rungtynių, bus blogesnių, bet turime išlaikyti energiją nuo pradžios iki galo, to kartais trūko, dėl to galbūt ir pralaimėjome porą mačų. Man yra tekę pradėti sezonus pralaimėjimais, dėl to pernelyg nerimo nėra, nes progresą tikrai matau.

– Kaip komanda reagavo, kuomet klubą paliko sporto vadovas Artūras Milaknis?

– Buvome nustebę. Artūras visad dalyvavo treniruotėse, palaikė mus, leido būti savimi ir suprato, kaip jaučiamės. Buvo keista, kad jis išvyksta. Linkiu jam sėkmės ir dėkoju už visus patarimus, kuriuos skyrė man ir komandai. Jis buvo vertinga mūsų komandos dalis.

– Ar kaip vienas geriausių Lietuvos snaiperių jis padalindavo patarimų ir komandos žaidėjams?

– Buvo situacijų, kai jis patardavo vaikinams. Mes su juo pajuokaudavome, pasilažindavome iš kelių atsispaudimų dėl metimų.

– Kalbant apie metimus, kaip reagavote pirmąsyk pamatęs J.D.Muilos baudų metimų techniką?

– Buvau sutrikęs, bet žaidžiau su keliais vaikinais, kurie metė taip pat įdomesne technika. J.D. puikus vyrutis, stengiuosi jam padėti pagerinti metimą. Tai tikrai nėra blogiausia technika, kurią esu matęs, mačiau gerokai blogesnių metimų (Juokiasi).

– Laukia rungtynės su „Šiaulių“ ekipa. Kiek emociškai svarbu jums būtų pasiimti šią pergalę?

– Tikrai svarbu, gilinomės į klaidas, kurias darėme prieš tai, tikiuosi, išlaikysime intensyvumą ir padarysime viską, kad laimėtume.

– Kaip jaučiatės, kuomet vienoje aikštėje tenka susitikti su buvusiu NBA žaidėju Cameronu Reddishu?

– Gerai, nors ir kažkiek keista, nes vis dar manau, kad jis NBA lygio žaidėjas. Kaip sakiau, svajojau apie NBA, o dabar esu šalia NBA kalibro žaidėjo čia. Kova su juo, gynyba prieš jį leidžia man tapti geresniu. Matau iš arti, kaip aikštėje ir už jos ribų atrodo NBA krepšininkas. Manau, tai leidžia tapti geresniems ir jo varžovams, ir komandos draugams.