„Gargždų“ vairininkas: „Tikslas – tapti stabilia ir konkurencinga organizacija“

Naujajame sezone prabėgus porai savaičių, Lietuvoje liko vos dvi ekipos, kol kas nepatyrusios pergalės skonio, įskaitant tiek LKL tiek Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) kovas.

Tai yra „Jonava Hipocredit“ ir „Gargždai“ – šie klubai suklupo visus tris kartus. Vis dėlto kažkuri ekipa neišvengiamai sezono pergalių sąskaitą atsidarys šeštadienio vakarą, kadangi pajūryje laukia intriguojanti šių komandų tarpusavio akistata.

Rungtynių išvakarėse portalas LKL.lt kalbėjo su lygos debiutantų gargždiškių vyr. treneriu Tomu Rinkevičiumi.

47-erių specialistui tai jau antrasis mėginimas vadovauti LKL klubui. Pirmąsyk jis nepilną sezoną darbavosi prie Klaipėdos „Neptūno“ vairo. Vėliau sekė stratego etapai Rumunijoje, Lietuvos vyrų ir moterų rinktinėse, po kurių T. Rinkevičius sulaukė pasiūlymo užimti esminį postą nuo nulio susikūrusiame „Gargždų“ klube.

Kol kas T. Rinkevičiaus auklėtiniams dar neteko aikštelės palikti iškeltomis galvomis, bet iki to jau itin nedaug trūko Citadele KMT dvikovoje su Utenos „Juventus“. Iki pat lemiamo ketvirčio vidurio pirmavę ir vienu metu 15 taškų persvarą turėję gargždiškiai galiausiai paleido mačo kontrolę ir turėjo sugerti dar vieną nesėkmę.

Bet įsivažiuoti naujai surinktam kolektyvui trukdo ir kitos aplinkybės, o tiksliau – sveikatos problemos, kurios nuolat kamuoja bent kelis krepšininkus. Vienas jų – Paulius Petrilevičius, per savo karjerą jau įrodęs, kad gali tapti svarbiu ramsčiu LKL, kurią remia Betsson, komandose.

Plačiau apie iššūkius, su kuriais tvarkosi Gargžduose T. Rinkevičius kalbėjo interviu su portalu LKL.lt.

– Sugrįžote į LKL, kurią remia Betsson, po darbo „Neptūne“, rinktinėse ir Rumunijoje. Kiek ir kuo šiandien esate kitoks treneris nei per paskutinį jūsų etapą Lietuvoje?

– Kaip pats minėjote, nuo mano darbo Lietuvoje praėjo nemažai laiko, bet nuo Lietuvos krepšinio nebuvau atitrūkęs. Daug stebėjau rungtynių, dirbau Lietuvos rinktinės štabe, tad nuolat buvau arti lietuvių krepšinio. Po ketverių metų Sibiu mieste, Rumunijos čempionate, malonu grįžti į Lietuvą, juolab – į savo regioną. Esu Klaipėdos rajono gyventojas, tad džiaugiuosi galėdamas treniruoti savo krašto komandą.

LKL, kurią remia Betsson, juda į priekį. Nors komandų skaičius nėra didelis, lygis aukštas, organizacijos profesionalios. Tai įdomu tiek man asmeniškai, tiek naudinga visam Lietuvos krepšiniui.

– Ar po patirties Rumunijoje ir Lietuvos rinktinėje pasikeitė jūsų trenerio filosofija? Ką iš ten perkėlėte į „Gargždų“ žaidimo modelį?

– Kiekvieni metai, ypač dirbant užsienyje, praplečia akiratį: mokaisi prisitaikyti prie lygos specifikos, kitokio žmonių mentaliteto. Darbas su aukščiausio lygio žaidėjais ir treneriais Lietuvos rinktinėje taip pat labai praturtino. Kiekvienos rungtynės meta monetą į patirties taupyklę – imi matyti krepšinį kitu kampu, grūdiniesi kaip specialistas ir tampi geresnis įvairiose situacijose.

– Šiame LKL, kurią remia Betsson, sezone daugumai komandų vadovauja lietuvių treneriai. Kiek smagus šis faktas ir kiek pasikeitė lygos trenerių ratas jūsų akimis?

– Smagu matyti, kad Lietuvos komandoms vadovauja lietuvių specialistai. Esame krepšinio šalis, užauginusi daug garsių žaidėjų ir trenerių, tad natūralu ir sveikintina, kad aukščiausioje lygoje dirba tiek daug lietuvių – ko gero, vienas didžiausių procentų pastaraisiais metais. Nuo to bendrąja prasme laimi visas Lietuvos krepšinis. Norėtųsi, kad ir žaidėjų lietuvių būtų daugiau, nors rinka diktuoja savas sąlygas. Kuo daugiau lietuviško atspalvio mūsų lygoje, tuo geriau.

– Turint omenyje jūsų pavyzdį Rumunijoje, kai su ribotu biudžetu buvo iškovota bronza, kokia būtų realistiška, bet ambicinga „Gargždų“ klubo vizija šiame sezone?

– Esame nauja organizacija. Mane džiugina vadovybės užsispyrimas ir noras sukurti stabilią, konkurencingą struktūrą. Tam reikia laiko ir didelio noro. Sprendimai dėl komandos buvo priimti vėlai, praktiškai antroje vasaros pusėje, todėl komandą – žaidėjus, trenerius, medicinos personalą ir visus darbuotojus – teko kurti nuo nulio. Padarėme didelį darbą.

Pagrindinis tikslas – tapti stabilia ir konkurencinga organizacija lygos šeimoje. Apie vietas turnyro lentelėje kol kas anksti kalbėti. Einame nuo rungtynių prie rungtynių, mokomės iš klaidų ir augame kaip organizacija. Tikiu, kad vieną dieną „Gargždai“ taps stipria organizacija, geru pavyzdžiu mažesniems klubams, mažų miestų klubams.

– Naujam klubui tenka suklijuoti nuo nulio suburtą komandą. Ar taikote ypatingų metodų komandos chemijai kurti, ar tai – neišvengiami augimo skausmai, kurių dirbtinai nesušvelninsi?

– Tai natūralu, kiekvienam procesui reikia laiko. Bus ir skaudesnių kluptelėjimų ir augimo skausmų. Tai parodys klubo stiprybę: kaip sugebame įveikti sunkesnius momentus ir augti vieningai. To neišvengiamai bus. Matydamas, kiek žmonių įdeda širdį – įskaitant rajono savivaldybės vadovus – tikiu projektu. „Gargždai“ bus ilgalaikis, stabilus ir geras projektas Lietuvos krepšinyje.

– Kaip sekasi prisijaukinti naują areną? Ar jau jaučiatės jos šeimininkai?

– Esame nauja organizacija su nauja sirgalių bendruomene, kuri tik formuojasi. Vadovai dirba, kad aplink komandą kurtųsi didelė Gargždų krepšinio šeima – ne tik komanda, bet ir fanų bazė, žiūrovai. Tam reikia laiko. Arenoje sportuojame jau kurį laiką. Nors ne nuo pirmos dienos galėjome naudotis savo arena, bet turime puikų sporto kompleksą. Kiekvienoje treniruotėje stengiamės prisijaukinti sienas ir lankus, ir judame pirmyn rungtynės po rungtynių.

– Sezoną pradėjote be pergalių. Galbūt dar nėra laikas spausti panikos mygtukus, nes pralaimėjimai nebuvo beviltiški, pralaimėta solidžioms komandoms, bet ar jau jaučiate augantį spaudimą dėl pirmosios pergalės?

– Krepšinyje yra pergalių ir pralaimėjimų – pergalės suteikia varomąją jėgą ir tvirtina tikėjimą keliu, kuriuo eini. LKL, kurią remia Betsson, pralaimėjome dviem solidžioms komandoms. Tai nebuvo beviltiškos rungtynės – buvome konkurencingi, ypač prieš „Šiaulius“ ir Citadele KMT mače su Utena, kur nugalėtojas sprendėsi pabaigoje. Tai džiugina, nes siekiame būti konkurencingi ir nebūti patrankų mėsa.

Komandoje matau gerą vidinę chemiją, žaidėjai atiduoda viską treniruotėse. Dauguma žaidėjų – nauji, rūbinės chemija dar klijuojasi, galutiniam produktui reikia laiko. Progresas matomas, dirbame kryptingai ir tikime procesu – pergalės ateis.

– Prasidėjo Citadele KMT su pasikeitusiu formatu. Kiek jus motyvuoja dažnesnės rungtynės ir aiškesnė sportinio principo logika, lyginant su ankstesniais metais?

– Kiekvienos rungtynės mums labai vertingos – vėlavome su procesu, tad žaidybinė praktika yra neįkainojama. Vienos rungtynės per savaitę – mažoka, todėl džiaugiamės papildomais Citadele KMT mačais, kurie grūdina čempionato kovoms. Anksčiau formatui suteikdavo intrigos burtai, kas gal ir buvo palankiau silpnesnėms komandoms. Taurės formate atsitiktinumas irgi yra faktorius. Dabar daugiau lemia sportinis principas pagal iškovotą vietą – tai irgi teisinga. Į galutinį rezultatą nesikoncentruojame. Mums svarbiausia augti kaip komandai ir organizacijai, dirbame diena iš dienos, savaitė iš savaitės.

– Dvikova su „Juventus“ buvo pozityvi iki pat pabaigos. Kur šiandien labiausiai stringate – ko pritrūko rungtynių uždarymui?

– Rungtynių pradžia prieš Uteną buvo gera, planas pasiteisino. LKL, kurią remia Betsson, yra protingų komandų lyga, su aukšto lygio IQ žaidėjais. Mūsų legionieriai jauni, energingi, su gera darbo etika, bet jiems tai yra tik pirmieji žingsniai, daug mokymosi. Stabilumo dar trūksta, tačiau norime kasdien tobulėti. Sezono pradžioje turėjome ir traumų bei susirgimų – jie trukdo būti geriausia savo versija. Tai sporto realybė, su ja susitaikome ir ieškome, kaip kasdien daryti dalykus geriau.

– Kada tikitės sulaukti Pauliaus Petrilevičiaus ir kada realu pamatyti komandą pilnos sudėties?

– Nuo sezono pradžios vis iškrenta žaidėjų dėl traumų ar ligų, todėl informacija keičiasi praktiškai kasdien. Tikimės artimiausiu metu turėti pilną sudėtį ir galėti sportuoti pilna apimtimi, būti geriausia savo versija. Šiek tiek trūksta sportinės sėkmės, ne viskas priklauso nuo mūsų, bet tikimės greitai būti pilni.

– Po trijų rungtynių baudų taiklumas – 59 proc. Ar tai atsitiktinumas dėl mažos imties, ar indikacija apie problemą, kurią reikia spręsti?

– 59 procentai nėra pliusas mums, bet trijų rungtynių imtis per maža daryti toli siekiančias išvadas. Sezono startas, nemažai jaunesnių, debiutuojančių žaidėjų, o tai veikia procentą. Dirbame, kad būtume geresni visose srityse: ir gynyboje, ir metimuose, ir kovoje dėl kamuolių. Neišskiriame vieno aspekto – augame terpėje, kurią turime.

– Artėja akistata su „Jonava Hipocredit“, kuri irgi dar neturi pergalių. Tai – taip pat didele dalimi vasarą pasikeitęs klubas. Koks įspūdis susidaro jums apie šiemetinę Jonavos komandą?

– Jonava – pavojingas varžovas. Taip pat be pergalių, todėl alkanas. Kaip klubas jis yra labiau susiformavęs: yra išlikę trenerių, keli žaidėjai, ta pati sirgalių bazė, istorija. Jauna, ambicinga komanda, žaidžianti greitai, ankstyvame puolime priimanti daug sprendimų. Nors stokoja stabilumo, atkarpomis rodo labai gerą žaidimą – tai matėsi ir prieš „Žalgirį“.

– Kokie akcentai, jūsų manymu, nulems rungtynių baigtį? Į ką turėtų atkreipti dėmesį žiūrovai?

– Manau, kad bus gana greitas krepšinis. Esminiai akcentai – ankstyvo ir greito puolimo efektyvumas, greito puolimo stabdymas, metimų procentai ir detalės, kurios gali pakreipti rungtynes. Jie taip pat pasirašė naują aukštaūgį, dabar yra labiau subalansuota komanda. Jei žais, tai gali keisti komandos veidą. Jie žaidė mažesniu penketu, gal tai keisis. Sunku pasakyti, kiekvienas aspektas bus svarbus, daug detalių gali nulemti rungtynes.