„Buhalteris“ D.Kaklauskas primena apie save A.Misiūnui: „Turime nesuvestų sąskaitų“
Deividas Kaklauskas | asmeninio archyvo nuotr.
„Manau, kad būtų graži kova tarp Arnoldo Misiūno ir Ovidijaus Jurgino, tačiau noriu Arnoldui draugiškai priminti, kad turime nesuvestų sąskaitų, ir jo vis dar laukia kova su manimi“, – diplomatiškai sportas.lt sakė klubo „Dainralfas“ kovotojas Deividas Kaklauskas.
Kova tarp „spartiečio“ ir „buhalterio“ pravardę įgijusio D.Kaklausko turėjo įvykti praeitų metų pavasarį – KOK’84 ringe. Tačiau įvestas karantinas privertė turnyro organizatorius nukelti visą kovų sąrašą laikams, kai į arenas vėl bus leidžiami žiūrovai.
Virš 70-ies mėgėjiškų kovų savo sąskaitoje turintis 24-ų D.Kaklauskas prisiminė, kad pačiam į ringą paskutinį kartą teko žengti 2019-ųjų gruodį.
„Manau, karantinas pakišo koją daugumai sportininkų, – šypsojosi sportininkas. – Pats pagal galimybes stengiausi palaikyti sportinę formą, bėgiodavau krosu ir darydavau treniruotes lauke. Kaip visada, kiekvieną dieną stengiausi tobulėti ir siekti savo tikslų – visada noriu būti geresnis nei buvau vakar“.
Laiko klausimas
D.Kaklauskas atviras: „Nesu iš tų žmonių, kurie veliasi į skandalus, kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę“.
Daug jų kovotojas girdėjo ir apie itin gausaus susidomėjimo sulaukusią Dovydo „Rimkenzo“ Rimkaus ir Remigijaus Viršilos dvikovą.
„Tiek mano, tiek Dovydo karjera prasidėjo sporto klube „Dainralfas“, todėl jį pažįstu jau labai seniai – kovos baigtimi visiškai nesistebiu, nebuvo jokių minčių, kad kova gali pasibaigti kitaip, – sakė D.Kaklauskas. – Šią kovą palaikau, nes ji sulaukė labai didelio žmonių susidomėjimo. Be to, tai buvo puikus įrodymas, kad kiekvienas esame savo srities kalvis ir nereikia manyti, kad fitneso atstovas gali nugalėti profesionalų kovotoją“.
Po šios kovos buvo įsiplieskęs naujas konfliktas – tarp „Rimkenzo“ ir A.Misiūno.
Netrukus įsitraukė ir „FFC Sun Warriors“ klubo kovotojas Ovidijus Jurginas, pasiūlęs A.Misiūnui susitikti ringe ir džentelmeniškai išsiaiškinti pagal bokso taisykles.
„Šioje situacijoje, manau, teisinga būtų likti neutralioje pozicijoje, – tai komentavo D.Kaklauskas. – Manau, kad būtų graži kova tarp Arnoldo ir Ovidijaus. Tačiau noriu Arnoldui draugiškai priminti, kad ir mes turime nesuvestų sąskaitų, ir jo vis dar laukia kova su manimi. Aš nuoširdžiai tikiu, kad ši kova įvyks. Tai – tik laiko klausimas“.
Pasak D.Kaklausko, kiekvienas kovotojas yra pavojingas, kiekvienas yra vertas pagarbos.
„Nei kiek nenuvertinu Arnoldo, – sakė sportininkas. – Kova tuo ir įdomi, kad ringe gali nutikti visko. Mano tikslas yra pergalė. Kiekvienai kovai ruošiuosi atsakingai, su komanda žiūrime rimtai į kiekvieną varžovą. Todėl nesureikšminame oponento“.
Pirmoji treniruotė – su tėčiu
Pradėjęs pasakoti apie savo sportinę karjerą D.Kaklauskas prisiminė ir pirmąsias treniruotes.
„Į kovinių menų sporto salę atėjau su tikslu numesti svorio, – prisipažino kovotojas. – Nuo mažų dienų turėjau problemų su antsvoriu, todėl pagrindinis mano tikslas buvo sulieknėti. Laikui bėgant pasiekiau norimus rezultatus, įgijau daugiau žinių apie šį sportą ir pajutau, kad man jo reikia, nes būtent čia galiu realizuoti save kaip asmenybė“.
Pirmoji treniruotė?
„Su savo tėčiu, – šyptelėjo D.Kaklauskas. – Mano tėtis yra šio sporto entuziastas, todėl būtent su juo buvo mano pirmoji treniruotė. Jis pastūmėjo mane šio sporto link. Vėliau pradėjau sportuoti pas savo dabartinį, ilgametį, trenerį Dainių Daukšą. Pamenu, kad Babtuose, kuriose augau ir gyvenu iki šiol, nebuvo jokių kovinio sporto būrelių, todėl man tekdavo važinėti treniruotis į Kauną“.
Pasak D.Kaklausko, kovinis sportas formuoja tam tikras charakterio savybes, kurios padeda ne tik sporte, bet ir asmeniniame gyvenime.
Pravardė „prilipo“
Ir, žinoma, kovotojas nusijuokia, išgirdęs klausimą apie savo pravardę, kuri „prilipo“ pagal specialybę.
„Iš pradžių buvo visokių minčių apie sportininko karjerą, – šypsojosi „Buhalteris“. – Tačiau, kad ir kaip būtų liūdna, Lietuvoje kovinis sportas nesulaukia tinkamo dėmesio. Juolab, kai kalba pasisuka apie finansavimą. Galime kalbėti ir konkrečiais pavyzdžiais. Visi puikiai žinome Sergejų Maslobojevą ir jo sportinius pasiekimus. Atlygis – garbės raštas ir gertuvė? Tai puikiai atspindi mūsų valstybės palaikymą šiam sportui. O aš pasirinkau buhalterio specialybę, nes ji man pasirodė kur kas perspektyvesnė nei sportininko karjera“.
Užteko tik vieną kartą kažkuriame turnyre nuskrieti žodžiui „buhalteris“ ir pravardė prie D.Kaklausko prilipo. „Ir kažkaip socialinėje medijoje viskas prasidėjo... Manau, ji prilipo, nes tai yra tiesioginis mano darbas, – traukė pečiais D.Kaklauskas. – Darbas ir sportas? Visa tai suderinama, svarbiausia noras. Savo darbovietėje „Hegelmann Transporte“ sulaukiu didelio palaikymo iš savo kolegų. Be to, man yra suteikiamos puikios sąlygos derinti sportą su darbu. Manau, kad einu teisingu keliu ir savo sportine karjera esu patenkintas, keisti nieko nenorėčiau – judėsiu į priekį, o laikas parodys, kaip bus toliau“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
