V.Ginevičius: „M.Kalniečio nebegalima palikti laisvo“

Atėnų olimpiadoje ir 2005 m. Serbijoje ir Juodkalnijoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei atstovavęs Vidas Ginevičius neabejoja, kad viena stipriausių dabartinės rinktinės pusių – įžaidėjo pozicija.

„Iš šiuo metu antrąją jaunystę išgyvenančio 36-erių Š.Jasikevičiaus neatimsi nei užsispyrimo, nei kovingumo. Jis pasiekęs tikrai gerą sportinę formą. Akivaizdu, kad Jasikevičius dar labai nori pergalių, todėl Olimpiadoje tikrai iššaus“, – savo pastebėjimais „15min.lt“ dalinosi V.Ginevičius.

Rinktinės atakoms Londone kartu su Šarūnu Jasikevičiumi vadovaus ir Mantas Kalnietis. Kartu su 25 metų 195 cm ūgio M.Kalniečiu vienoje komandoje žaidęs V.Ginevičius išskyrė patobulėjusį žaidėjo metimą.

„Kai praeityje rungtyniavau su Mantu, jo silpnoji pusė buvo metimas. Dabar jis gerai atakuoja ir iš vidutinio nuotolio, ir tritaškius pataiko. Kalniečio nebegalima palikti laisvo“, – kalbėjo gynėjas.

34 metų 194 cm ūgio V.Ginevičius neabejotinu rinktinės lyderiu paminėjo Liną Kleizą: „Puolėjas pats stengiasi būti rinktinės lyderiu, o ir komandos draugai jam padeda“.

Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjas neabejotinais lietuvių grupės favoritais įvardino JAV krepšininkus.

Prisimindamas laikus, kai pats dalyvavo Atėnų olimpiadoje, V.Ginevičius pirmiausiai paminėjo pralaimėjimą pusfinalyje prieš Italijos krepšininkus.

„Visgi įspūdžiai apie šias varžybas – patys geriausi.  Tai sportininko karjeros viršūnė, kiekvienas svajoja sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Mano nuomone, per tą laiką krepšinis pasikeitė. Kiekvienais metais jis vis labiau tampa jėgos sportu – akcentuojama kibi gynyba, o puolimas darosi mažiau svarbus“.

Žaidėją olimpiadoje sužavėjo sportininkų kaimelis. „Teko bendrauti su įvairių sporto šakų atstovais. Per televizorių žiūri, kai kažkas pasiekia pasaulio rekordą, o už valandos jį matai valgykloje ir gali sveikinti. Labai įdomu“.

Pasakodamas apie pasirašytą kontraktą su Panevėžio „Lietkabelio“ ekipa, atakų organizatorius pripažino, kad nenorėjo delsti laukdamas kitų komandų pasiūlymų.

„Nenorėjau, kad atsitiktų kaip pernai, kai iki lapkričio pradžios sėdėjau be darbo. Kitų pasiūlymų reikėjo laukti, bet dėl išvažiavimo į užsienį nebuvo jokio konkretumo. „Lietkabelis“ manęs labai norėjo, paruošė sutartį, todėl nenorėjau delsti ir padėjau parašą“.