Skandinavijos ir Pabaltijo verslo bei meno lyderius į Lietuvą sukvietė golfas

Rugpjūčio viduryje Lietuvoje įvyko kasmetinis Šiaurės ir Pabaltijo šalių „Rotary“ klubų atstovų, žaidžiančių golfą, turnyras – „Nordic Rotary Golf Tournament“. Į jį susirinko 46 aistros golfui ir narystės „Rotary“ organizacijoje vienijami mokslo, meno, verslo ir kitų sričių lyderiai iš Šiaurės šalių, Estijos ir Lietuvos. 44 metus vykęs vienoje iš Šiaurės šalių, šiemet turnyras pirmą kartą buvo surengtas Lietuvoje.

Svečiai išsivežė puikius įspūdžius

„Nordic Rotary Golf Tournament“ vyko rugpjūčio 18-20 d. dviejuose netoli Vilniaus įsikūrusiuose aikštynuose – Europos centro golfo klube ir Sostinių golfo klube. Renginyje, be lietuvių, dalyvavo „rotariečiai“ iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Estijos. Suorganizuoti turnyrą padėjo ir Prezidento Valdo Adamkaus, „Rotary“ garbės nario ir golfo mėgėjo, parašyta rekomendacija. Turnyro organizacinio komiteto vadovas, Lietuvos golfo federacijos (LGF) narys Mindaugas Glinskis pažymėjo, kad „Rotary“ vėliava, po kuria rengtas turnyras, iškėlė nemenkus lūkesčius – ir suorganizuoti aukščiausio lygio renginį, ir pristatyti šalį.

„Mes, Lietuvos „rotariečiai“, keturioms dienoms tapome Lietuvos ambasadoriais Šiaurės šalių lyderiams“, – trumpai „Nordic Rotary Golf Tournament“ svarbą apibūdino M.Glinskis. Jis džiaugėsi, kad daugeliui susirinkusių „rotariečių“ turnyras paliko puikius įspūdžius, jie žadėjo papasakoti apie Lietuvą draugams ir grįžti patys. Ypač maloniai juos stebino Lietuvos golfo laukai.

„Svečiai žinojo, kad Lietuvoje golfas nėra toks populiarus kaip Šiaurės šalyse, todėl pamatę mūsų golfo laukų kokybę jie buvo sužavėti. Ne vienas turnyro dalyvis pažymėjo, kad kai kurie golfo aikštynai Švedijoje ar Danijoje yra prastesnės kokybės negu Lietuvoje, nors Lietuvoje vienam golfo klubui vidutiniškai priklauso 5-7 kartus mažiau narių negu pas juos“, – sakė M.Glinskis.

Taip pat, pasak LGF nario, svečius džiugino ir kiti, su golfu tiesiogiai nesusiję dalykai – kultūrinė programa, maistas, žmonių svetingumas. M.Glinskio teigimu, svečių supažindinimui su šalies kultūra skirtas didelis dėmesys.

„Pažaidę golfą grįždavome į Vilnių, išeidavome aplankyti Gedimino pilies, Katedros, Valdovų rūmų. Taip pat svečiai dalyvavo ypatingoje uždarymo vakarienėje Trakų pilyje, ją papildė brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atliktas inscenizuotas viduramžių kovų pasirodymas. Svečiams patiko mūsų tradicinis maistas, aptarnavimas, žmonių šiltumas ir aplinkos jaukumas. Taip pat juos stebino mūsų gamtos grožis. Keli dalyviai sakė, kad jie net neįsivaizdavo, jog Lietuva turi tokią gražią gamtą, ir pabrėžė, kad tikrai galime būti įdomūs jų šalių turistams, jei labiau reklamuosimės“, – teigė M.Glinskis.

Golfas gali skatinti turizmą

LGF nario teigimu, „Nordic Rotary Golf Tournament“ – puikus pavyzdys, kaip golfas gali tapti turizmą skatinančiu veiksniu, kuomet atsiranda entuziastų, kurie pasiryžta veikti šia kryptimi.

„Skandinavijoje golfas yra labai stiprus socialinis reiškinys, kas penktas žmogus ten žaidžia golfą. Be to, golfo žaidėjai – ypatingi tarp sporto mėgėjų ta prasme, kad labai mėgsta keliauti. Šiaurės šalių gyventojams atvykti į Lietuvą vien tam, kad šiaip pasižvalgytų po Vilnių, gal ir nėra įdomu, bet golfas gali tapti juos priviliojančiu veiksniu. Sujungus golfą su kultūra, golfą su poilsiu arba su verslu, gaunasi puiki sinergija“, – pažymi M.Glinskis.

LGF narys pabrėžė, kad tam, jog būtų galima dar daugiau nuveikti pritraukiant golfo turistus, golfui reikia didesnio valstybės palaikymo. Pasak M.Glinskio, jei Lietuvos turizmo departamentas į šalies atvykstamojo turizmo skatinimo strategiją įtrauktų golfą kaip atskirą sritį, ir atskiriems klubams veikti būtų lengviau.

„Dabar iš Turizmo departamento palaikymo trūksta: reklamuojant Lietuvą kaip turizmo kryptį apie golfą beveik nekalbama, tai vyksta tik klubų lygmeniu, individualiai. O norėtųsi, kad sektume Skandinavijos šalių ar Vokietijos, kur golfo turizmas yra atskira strateginė kryptis, pavyzdžiais. Golfo turizmas yra šaliai labai naudingas. Atvyksta išprusę, subrendę, finansiškai pajėgūs vartotojai, kurie nori ir pažaisti golfą, ir pažinti kraštą. Jie gali sau leisti gyventi geresniuose viešbučiuose, valgyti brangesnį maistą, mūsų krašte išleisti daugiau pinigų negu vidutinis turistas“, – sako M.Glinskis.