Į sporto salę – ne tik dėl raumenų: specialistai paaiškino, kaip treniruotės veikia mūsų savijautą

 Rudenį, ypač spalio ir lapkričio mėnesiais, sporto klubai paprastai sulaukia daugiau lankytojų. Po vasaros atostogų žmonės grįžta prie įprastos rutinos, o vėstant orams ir trumpėjant dienoms dažniau renkasi treniruotes uždarose patalpose. Tačiau sporto klubų atstovai pastebi ir kitą tendenciją – žmonės vis dažniau sportuoja ne tik dėl fizinės formos ar išvaizdos, bet ir norėdami pagerinti emocinę savijautą, sumažinti stresą bei skirti laiko sau.

Sporto klube „Re.Formatas“ šią tendenciją iliustruoja išpopuliarėjusios vėlyvos jogos treniruotės. Net ir vėlai darbo dienomis vykstantys užsiėmimai sulaukia daug lankytojų, siekiančių atsipalaiduoti po po kasdienių rūpesčių. Pastebima ir tai, kad žmonės vis dažniau derina skirtingo pobūdžio fizinį aktyvumą – pavyzdžiui, po jėgos treniruotės renkasi jogą, kad galėtų prasitempti ir atsipalaiduoti.

Tačiau ar sportas iš tiesų gali veikti kaip savotiška terapija? Specialistai sutaria, kad fizinis aktyvumas gali padėti atsikratyti kasdienės įtampos, pagerinti nuotaiką, miegą bei pasitikėjimą savimi. Vis dėlto jie perspėja – sportas gali tapti papildomu streso šaltiniu.

Fizinė iškrova – emocinis palengvėjimas

„Re.Formato“ treneris Viačeslav Daleckij pastebi, kad nemažai žmonių į treniruotes ateina norėdami ne tik fiziškai išsikrauti, bet ir atsikratyti susikaupusios emocinės įtampos.

„Treniruotės metu galima pastebėti akimirką, kai žmogus tarsi persikelia į čia ir dabar. Jis susitelkia į atliekamą pratimą, fizinį krūvį, o kasdieniai rūpesčiai bent kuriam laikui pasitraukia į šalį. Žmogus ateina įsitempęs, o po treniruotės dažnai jaučia savotišką emocinę palaimą“, – pasakoja treneris.

Pasak jo, svarbiausia pasirinkti įveikiamą fizinį krūvį. Treniruotė turi pareikalauti pastangų, tačiau kartu suteikti pasiekimo ir pasitenkinimo jausmą.

„Jei krūvis per didelis, reakcija gali būti priešinga – žmogus tiesiog patirs daugiau streso. Fizinis krūvis turėtų būti energijos iškrova ir emocinis pasikrovimas“, – teigia V. Daleckij.

Treneris pabrėžia, kad fizinis aktyvumas turi derėti su darbu, poilsiu, miegu ir kitomis gyvenimo sritimis, o krūvį reikėtų didinti palaipsniui.

„Pradėti reikia nuo tokio krūvio, kurį žmogus pajėgus įveikti. Sunkumo nereikia vengti, tačiau jis turi būti įveikiamas. Taip pamažu ugdomas ir fizinis pajėgumas, ir ryžtas“, – sako treneris.

Sportas stiprina pasitikėjimą savimi

Psichologų vystomos emocinio intelekto (EQ) lavinimo platformos „Mindletic EQ Gym“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė sako, kad fizinio aktyvumo nauda EQ lavinimui ir psichikos sveikatai neapsiriboja trumpalaikiu nuotaikos pagerėjimu.

„Reguliarus judėjimas gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, pagerinti miegą ir bendrą savijautą. Tam nebūtinos intensyvios treniruotės – naudingas gali būti ir spartesnis vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar šokiai. Judėjimas suteikia dienai struktūros, o sportuojant su kitais – ir bendrumo jausmą“, – pasakoja ji.

Jos teigimu, sporto nauda emocinio intelekto lavinimui ir psichologiniam atsparumui susijusi ne vien su fiziniais pokyčiais. Ne mažiau svarbus ir suvokimas, kad žmogus gali įveikti sunkumus bei pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Pasitikėjimą savimi gali stiprinti patirtis, kad pavyko išmokti naują judesį, pakelti didesnį svorį ar nueiti ilgesnį atstumą. Taip stiprėja savo veiksmingumo jausmas – įsitikinimas, kad mūsų veiksmai gali duoti rezultatų“, – aiškina ji.

Tačiau, anot pašnekovės, svarbu vertinti ne tik pasiektą rezultatą, bet ir įdėtas pastangas, išmoktas pamokas bei gebėti priimti nesėkmes.

Ar sportas gali tapti problema?

Nors fizinis aktyvumas gali turėti terapinį poveikį, I. Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad jis nėra psichoterapijos pakaitalas. Be to, kartais sportas gali tapti būdu bėgti nuo iššūkių, užuot juos sprendus.

„Susirūpinti verta, kai sportavimas tampa sunkiai kontroliuojama prievole ir pradeda kenkti kitoms gyvenimo sritims. Įspėjamieji ženklai – stiprus kaltės jausmas praleidus treniruotę, sportavimas nepaisant traumų ar išsekimo, negebėjimas ilsėtis, poreikis sportu „atidirbti“ suvalgytą maistą“, – vardija „Mindletic EQ Gym“ įkūrėja.

Jos teigimu, fizinis aktyvumas turėtų būti viena iš rūpinimosi savimi priemonių, o ne dar vienas reikalavimas sau.

I. Vaitkevičiūtė priduria, kad net trumpas pasivaikščiojimas gali būti gera pradžia. Svarbiausia pasirinkti patinkančią veiklą, stebėti savo savijautą ir nepamiršti, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti emocinę įtampą, tačiau ne visada pašalina ją sukeliančias priežastis.