UTMA vadovas Gecas papasakojo apie situaciją su Jasiūnu ir muaythai federacija: siūlo debatus ir 10 tūkst. paramą, bet lieka ignoruojamas

 Šių metų spalio 15-ą dieną Lietuvos Bušido federacija (LBF) ir Lietuvos Muaythai federacija (LMF) paskelbė, jog rugsėjo 21-ą dieną LBF prezidentas Donatas Simanaitis ir LMF prezidentas Žydrūnas Jasiūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią sieks populiarinti bušido ir muaythai sportą bei suteikti daugiau galimybių sportininkams dalyvauti varžybose.

Dar gegužės 23-iąją sostinės „Hilton“ viešbutyje surengtuose rinkimuose dėl LMF vadovo posto susigrūmė du kandidatai – nuo 1998 metų treneriu dirbantis ir 2006–2013 metais federacijai jau vadovavęs Ž. Jasiūnas bei UTMA bendraįkūrėjis Mantas Michalauskas.

UTMA tikslas buvo pakeisti LMF federacijos veikimo principus, ją komercializuoti ir suteikti didesnę naudą mėgėjų sportui bei jauniesiems atletams. Nors 2025 metais LMF biudžetas siekė vos apie 6200 eurų, M. Michalauskas pristatė net 30 tūkst. eurų biudžeto papildymą startinei veiklai, tačiau UTMA norai klubų neįtikino ir jie, kaip prezidentą, pasirinkto Ž. Jasiūną.

Dabar UTMA vadovas Viktoras Gecas lankėsi tinklalaidėje, kurioje išsamiai papasakojo apie situaciją Lietuvos muaythai federacijoje, kalbėjo apie teisinius procesus, ignoruojamus laiškus ir dar vieną pasiūlymą federacijai.

– Kai internete pasirodė Rodrigo Mineiro epizodas prieš Deividą Jemeljanovą ir atliekami spyriai iš kulversčio, Žydrūnas Jasiūnas pakomentavo, kad tai – cirkas. Ž. Jasiūnas šiuo metu yra Lietuvos muaythai federacijos prezidentas, neseniai išrinktas rinkiminėje konferencijoje. Jis yra „Jasiūnas Team“ vyriausiasis treneris, Martyno Jasiūno tėtis ir treneris, taip pat treniruoja Vakarį Didiką bei Augustą Bagdoną. Pirmas rimtas jūsų susidūrimo taškas buvo būtent tie rinkimai. Gali papasakoti, kas juose įvyko?

– Yra labai geras posakis: treneriai turi treniruoti, o kiti žmonės – dirbti vadyboje. Tai labai galioja Žydrūnui. Jis kaip treneris yra gerbiamas žmogus, žinau, kad ne kartą yra sustabdęs savo sportininkus, pavyzdžiui, Bagdoną dėl traumos, kad šis neitų kovoti. Jis tikrai prižiūri savo jaunimą, salę, visada bendravome be jokių problemų. Įtampa atsirado tada, kai suorganizavome muaythai kovas su MMA pirštinėmis. Kadangi jo salė yra muaythai krypties, jis saugo savo kovotojus, ir tai sukėlė tam tikrą trigerį. Tačiau jokių pykčių nebuvo. Žinojome, kad Robertas Šiuška planuoja pasitraukti iš Lietuvos muaythai federacijos prezidento pareigų, nes objektyviai ten nieko nebuvo daroma ilgą laiką. Žinodami bendrą federacijų padėtį, norėjome pokyčių. Krepšinyje matėme, koks įvyko visuomenės sukeltas perversmas, atnešęs teigiamų pokyčių.

– Kuo šios situacijos panašios?

– Tuo, kad koviniame sporte yra visiškai tas pats. Tik krepšinyje yra pinigų, kuriuos skirsto prezidentas ir jo komanda, o čia pinigų nėra niekur. Nei vienoje federacijoje nėra pinigų, bet skirstomasi postais ir ego. Aš turiu įsipareigojimų UTMA, tai nusprendžiau, kad mano kolega Mantas Michalauskas būtų geras kandidatas. Pasiskaitėme rinkimų aprašą, pasiruošėme programą, komandą ir turėjome vieną tikslą – padaryti kuo daugiau turnyrų, rengti Lietuvos čempionatą, pritraukti komercinių rėmėjų pinigų. Norėjome parodyti, kad federacija gali dirbti vardan jaunimo. Palyginimui, Lietuvos muaythai federacijos pajamos siekia 6000 eurų per metus. Už tiek negali nei kovotojų išvežti į užsienį, nei nieko kito padaryti. Jie turi Europos ir pasaulio čempionatus, o kad ten važiuoti reikia, kad finansuotų federacija.

Rinkimai vyko gegužės mėnesį. Atėjo 11 klubų, kurių dauguma iš anksto buvo susitarę, už ką balsuoti. Visas dvi valandas, kol pristatinėjome programas, Žydrūnas Jasiūnas, neturėdamas ką atsakyti, išraudęs pasiūlė išeiti „vienas prieš vieną“ išsiaiškinti santykių. Visa konferencija vyko labai žemame lygyje. Rezultatas buvo toks: iš 13 klubų santykiu 9 prieš 4 išrinko Žydrūną Jasiūną. Įdomu tai, kad po to renkant valdybą netikėtai pasiūlė mane ir jie praleido šį sprendimą. Dabar federacijos valdyboje esu aš, Robertas Šiuška, teisėjas Saulius Šeškevičius ir Greta Giedraitytė. Mūsų teisininkai padarė išvadą: pagal muaythai federacijos įstatus, dvi kadencijas išbuvęs valdybos nariu, negali eiti trečios kadencijos prezidento pareigų, nes tapęs prezidentu automatiškai tampi valdybos nariu. Mantas pasinaudojo teise apginti interesą teisme, dabar vyksta teisminis procesas. Pati federacija nekomunikuoja, dangstosi ir net nėra oficialiai pranešusi, kad Žydrūnas yra prezidentas.

Teisme jie ginasi, teigdami, kad jis buvo išrinktas į valdybą, vėliau perrinktas, o dabar išrinktas prezidentu. Tai taktinė gynyba. Įdomiausia, kad Lietuvos muaythai federaciją atstovauja advokatų kontora „Motieka“, viena rimčiausių verslo teisėje, kur įkainiai siekia nuo 400 eurų už valandą. Atsiliepimas į ieškinį galėjo kainuoti bent 3–4 tūkst. eurų. Advokatas Ramūnas Audzevičius atstovauja federacijai, turinčiai 6000 eurų biudžetą ir ginasi dėl galimai neteisėtų prezidento rinkimų.

– Pažvelgus iš šono, demokratiniuose rinkimuose išrinktas kandidatas yra normalus dalykas. Jums užkliuvo rinkimų procesas ir išsakyti žodžiai, bet labiausiai – tai, kad žmogaus, kuris jau išbuvo dvi kadencijas valdyboje, išrinkimas prezidentu prieštarauja įstatams. Dėl to ir kreipėtės į teismą?

– Į teismą kreipiausi ne aš, o Mantas, nes jis dalyvavo rinkimuose ir bando ginti ne tik savo, bet ir visuomenės interesą. Jei yra įstatai, jų reikia laikytis. Daugiausiai emocijų sukelia tai, kad mums patiems tenka mokėti teisininkams, žinau, kiek jie kainuoja, o mes, kaip valdybos nariai, negavome jokios informacijos. Turbūt buvo sudaryta teisinės gynybos sutartis. Kas už tai mokės, nežinau. Per rinkimus pasakėme, kad UTMA gali prisidėti 30 000 eurų – tai penkis kartus viršija metinį federacijos biudžetą. Jie tų pinigų atsisakė, todėl mes juos išdalinome kovotojams per „UTMA 19“ turnyrą. Aš, kaip valdybos narys, rašiau paklausimus, prašiau sutarčių, bet jokių atsakymų negavau. Pasiūliau suorganizuoti debatus ir skirti 10 000 eurų federacijos biudžetui, kad atsisėstume prie vieno stalo ir pasikalbėtume viešai. Paklausimą išsiunčiau prieš dvi dienas, sakiau, kad jeigu mane ir toliau ignoruosite, turėsiu pradėti kalbėti viešai. Saulius Šeškevičius šiandien atsiuntė pranešimą, kad nori trauktis iš valdybos, nes, kaip suprantu, nenori rinktis pusių.

Čia gaunasi karai iš niekur, nors aš su niekuo nekariauju. Tarp mūsų kilo tokia situacija ir susipriešinimas, girdžiu, kad už uždarų durų blogai apie mane kalba, bet čia jau nesvarbu, tai subjektyvus dalykas. Bet reikia suprasti, kad V. Didikai ir A. Bagdonui užsidarė keliai į UTMA, nes pyksta jų treneris. Tai jų klubo pasirinkimas. Neseniai pamačiau reklamoje į „Bušido“ turnyrą Jasiūno ir Didikos nuotraukas, paimtas iš mūsų svetainės be leidimo. Tai jau ne pirmas kartas KOK, mes visada surašome pretenziją ir jie iškarto išsitrina. Dabar irgi surašiau tiek Simanaičiui, tiek abiems kovotojams. Abu kovotojai atsakė, kad atvaizdo teisių niekam nesuteikė ir jais buvo naudojamasi be jų sutikimo. „Bušido“ organizatoriai tiesiog išėmė plakatą, subjaurojo juos abu su AI ir įkėlė atgal. Kaip ir rado savo sprendimą, apsigynė. Vėliau paskelbta, kad Lietuvos bušido federacija sudarė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos muaythai federacija. Sakė ir „Žalgirio“ arenoje darys turnyrus, bet nedarys. Nežinau, ką ruošiasi daryti. Iš šono atrodo įdomiai, kai neduoda kovotojai sutikimo naudoti atvaizdo, bet tavo federacija sudaro bendradarbiavimo sutartį. Kai dvi federacijos, kurių tikslas siekti viešinti sportą, daryti dėl jaunimo, siekia finansinės naudos tiek vienas, tiek kitas. Intelektinės nuosavybės vagimas yra absoliutus naudos siekimas sau, naudos siekimas federacijai, kurias jie yra privatizavę.

Aš net ir dabar kovų planuotojams pasiūliau, kad siūlome Bagdonui, Didikai, Jasiūnui kovoti, man jie patinka. Mes siūlėme šiems kovotojams kovoti UTMA, nusiuntėme itin finansiniu atžvilgiu palankius pasiūlymus, UTMA mažai kas tiek gauna pinigų, bet nei vienam netiko.

Taip pat Marius Misiūnas organizavo sparingus „Fighter House“ salėje. Už šešių dienų juos jau darė „Jasiūnas Team“. Federacija pasidalino tik „Jasiūnas Team“ organizuotais sparingais su prierašu „muaythai vienija“, o kiti ignoruoti. Federacija naudojama kaip įrankis, jog pas „Jasiūnas Team“ sportuoja, o mes ten neduosime jokio dėmesio, nes yra kažkokie karai, bandomas jo sostas perimti. Mano gal keturi laiškai yra praignoruoti kaip muaythai federacijos valdybos nario. Aš prašiau pasisakyti valdybos narių apie šią situaciją, bet visi tyli, nes nennori dalyvauti kažkokioje diskusijoje. Tegu jiems lieka visi postai, viskas, bet federacijos turi veikti valstybės naudai. Kodėl žmonės negali turėti klausimų, kodėl negali ginčyti kai kurių sprendimų? Čia yra visiškai normalu.

Yra Nacionalinė sporto agentūrą, aš kažkokį ryšį su jais turiu, bet yra ir teismo procesas, kur mes nesutariame su jais ir dar ilgai nesutarsime. Bet čia nėra nieko tokio. Tai yra nesusiję klausimai. Tokie talentai kaip Bagdonas ir Didika yra pakišti po žiauriu tanku ir yra priversti kovoti, kur ateis 10 žmonių ir kur arena sako, jog nenori šito renginio, nes yra nuostolinga. Gaila visos situacijos, kur nėra pykčio, bet pas kažką yra didelis ego ir tas pyktis yra sukurtas.

Aš dar kartą pakartosiu – galime ir dėl premijų susitarti. Ateiname, pašnekame, arba duoda atsakymus į paklausimus, bet jie tiesiog ignoruoja. Kam sėdėti tam prezidento poste? Arba tu dirbi, arba...

– Norint suprasti jūsų poziciją: ar manote, kad federacijoje neatliekami būtini darbai, ar tiesiog norite investuoti? Kažkas gali pasakyti, kad siekiate galios pozicijos, o nepavykus išrinkti savo atstovo, ieškote kitų kelių.

– Net ir dabar galiu pasakyti: jeigu teismas pripažintų, kad rinkimai negaliojo, mes antrą kartą kandidatų nekeltume. Paliktume jiems patiems susitvarkyti situaciją, kad balsavę žmonės suprastų, kas įvyko. Nes Jasiūno antrą kartą rinkti negalėtų ir jie tiesiog tegu susipranta, ką darė ir išmoktų tą pamoką.

– Tai jūsų tikslas buvo padaryti pokytį gerąja prasme?

– Mes norėjome ateiti su mintimi dirbti išvien, padėti visiems klubams, sukurti sistemą ir investuoti. Tačiau jei po laimėto teismo perimtume federaciją ir mus nuolat skųstų bei trukdytų dirbti, koks tikslas? Ten yra vos 13 narių, Lietuvoje muaythai klubų yra žymiai daugiau nei tie 13. Jie tų narių neįsileidžia, kad būtų uždaras ir kontroliuojamas vienetas. Kiti sako, kad rašome paveikti emocijų, bet mes tikrai turime ką veikti. Tai buvo noras išsiaiškinti, kaip veikia biurokratija kovinio sporto federacijose.

– Kodėl jus sudomino būtent muaythai federacija, o ne kitos organizacijos?

– Pirmiausia todėl, kad vyko rinkimai. Antra, manau, kad muaythai yra puiki disciplina jaunimui tobulėti. Mačiau potencialą šią sporto šaką labiau populiarinti. Mes su mėgėjų sportu nieko bendro neturime, dirbame profesionaliame sporte. Tiesiog norėjome padėti, bet susidūrėme su situacija, kai žmogaus ego neleidžia nei pasikalbėti, nei atsakyti į laiškus, tačiau leidžia rašyti komentarus, kad yra cirkas. Kai yra politikoje nuslėpimai už uždarų durų, tai kokios yra kalbos – kad tai sovietinis modelis. Tai čia tas pats. Norisi, kad visi žinotų, visi spaustų. Man muaythai federacijos nereikia. Jeigu pasiųstų kokių oficialių pareiškimų koks 100 žmonių, jog jie turėtų į juos atsakyti bei duotų tuos atsakymus – čia būtų pergalė. Mes tokių pergalių siekiam.

– Jūsų dabartinis pasiūlymas išlieka tie debatai ir 10 000 eurų parama federacijai?

– Taip, jeigu jie sutinka, galime net padvigubinti sumą, gali net paimti kolegą, kuris vengia viešumo ir sutartį pasitarė. Aš apie Simanaitį. Pasiūlymas galioja. Padarytume gero turinio, nes kovų vyksta daug, reikia ir kitokio turinio. Žmonės sako, kodėl nekovoja Jasiūnai, tegu šiandien parašo, galime padaryti kontraktus visiems trims. Tuos pačius 30 tūkst. eurų, kuriuos atidavėme kovotojams, galėjome atiduoti startinį paketą federacijai, kuri būtų kažką nuveikusi. Per tą laiką jie nesugebėjo iškomunikuoti net kad išrinktas prezidentas, nei kad federacija yra tokioje būsenoje. Jeigu kas Augusto Bagdono tėvų numerį turit, tai atsiųskite, papasakosime jiems viską. Nes Augustui rašėm, jis kreipia viską į trenerį, bet norėčiau pakalbėti atvirai, nes jis pagal savo IQ ir viską, kaip Banskis. Labai talentingas vaikis.

Kaip treneris Jasiūnas – viskas gerai, nėra buvę jokių problemų, viskas konkretu. Aiški komunikaciją ir gerai sutardavome, o čia tiesiog įvyko. Čia net ne aš į tuos rinkimus ėjau, bet kadangi čia po visuo tuo buvo kaip ir UTMA, viskas gavos gale dienos nukreipta prieš mane, jau aš tada dar tuo valdybos nariu ten jiems netikėtai likau. Kaip ten sako, rakštis „subinėje“. Ir dabar turi mano laiškų klausytis, kai viską būtų galima daryti taip, kaip pats nusprendei. Ir neatsakinėti į oficialius raštus, tai čia jau yra, manau, kad žemiausia kategorija.