LIF prezidentas Kazakevičius apie pasaulio čempionato prognozes: „Svajoju tyliai“

 Šeštadienį Astanoje (Kazachstanas) graikų-romėnų imtynininkų kovomis startuos pasaulio imtynių čempionatas. Prieš išvyką į čempionatą vykusiame LIF prezidiumo posėdyje rinktinių treneriai pristatė iškeltus tikslus varžybose dalyvausiantiems atletams ir atletėms.

Iš klasikų tikimasi jog Justas Petravičius (60 kg) užims 8-16 vietą, Rokas Čepauskas (77 kg) 10-16 vietą, Mindaugas Venckaitis (97 kg) 5-12 vietą, o Romas Fridrikas (130 kg) pakils iki 5-10 vietos.

Laisvūnų planai: Domantas Pauliuščenko (92 kg) 8-12 vieta, Paulius Leščauskas (86 kg) 8-16 vieta.

Imtynininkei Gabijai Dilytei (50 kg) prognozuojama 7-16 vieta, o Kamilei Griškienei (76 kg) 7-14 vieta.

Apie mūsų šalies atletų ir atlečių galimybes Astanoje imtynes.lt kalbėjo su Lietuvos imtynių federacijos prezidentu Aleksandru Kazakevičiumi.

– Prezidente, į pasaulio čempionatą Astanoje vyksta 4 graikų-romėnų imtynių stiliaus atletai, dvi imtynininkės ir du laisvūnai. Pirminėje paraiškoje buvo įrašytos trijų imtynininkių pavardės.

– Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad traumą patyrė Anna Tieliegina, kuriai plyšo vidiniai kelio raiščiai. Deja, toks sportininkų gyvenimas, traumų nesuplanuosi. Belieka Annai palinkėti greitesnio pasveikimo ir tikėkimės, jog Gabija Dilytė ir Kamilė Griškienė deramai gins mūsų šalies garbę.

– Jau ne pirmus metus nesikeičia šalies laisvųjų imtynių komandos sudėtis.

– Taip, šiuo metu neabejotini lyderiai yra Domantas Pauliuščenko ir Paulius Leščauskas. Domantas kovos neolimpinėje kategorijoje, o kitąmet į Los Andželą mėgins atsirinkti sunkesniame olimpiniame svoryje iki 97 kilogramų. Pasak trenerio Valdo Grišiaus, Domantui neteks auginti daug svorio, nes jis dabar artimas olimpiniam, o į Kazachstaną vyksta lengvesnis, nes nori pamėginti pasiekti rezultatą mažiau konkurencingoje kategorijoje.

– Nuo Nepriklausomybės atkūrimo klasikai iškovojo penkis pasaulio čempionatų medalius. Ko tikitės Kazachstane?

– Yra teisingas posakis: sėkmė mėgsta tylą. Taip ir dabar, svajoju tyliai. Nenorėčiau kažko išskirti, tačiau reikėtų paminėti, kad klasikas sunkiasvoris Romas Fridrikas buvo penktas pasaulyje. To paties pasaulio čempionato Belgrade mažajame finale prieš tris metus dėl medalio kovojo ir Mindaugas Venckaitis. Tikiuosi, kad per pastaruosius tris metus minėti atletai ūgtelėjo ir ant kilimo Astanoje taip pat grumsis dėl aukštų vietų. Svoryje iki 77 kilogramų kovos jaunasis Rokas Čepauskas. Rokas yra Europos jaunimo čempionas. Tiesa, šį titulą Vilniaus rajono atletas iškovojo prieš du metus kategorijoje iki 72 kilogramų ir nuo to laiko augino svorį iki olimpinio, todėl perėjimas į suaugusių grupę tokiame konkurencingame svoryje yra sudėtingas. Tikiuosi geros techniškos kovos, mane tenkintų patekimas tarp šešiolikos geriausių. Tai leistų jam užsikabinti už finansavimo ir ramiau ruoštis kitų metų olimpiniams iššūkiams. Ketvirtas klasikas – Justas Petravičius – yra rinktinės senbuvis. Tačiau, mano nuomone, tauragiškiui bus ko gero sunkiausia, ne šiame svoryje dominuoja Azijos šalių atletai. Kalbėjau su Justu prieš išvyką, minėjo, kad svoris lengvai nukrito ir, sakė, kad pasiruošęs gerai.

– Analizuojant pastarųjų kelių metų klasikų pasiekimus pasaulio bei Europos čempionatuose, matome, jog pasiekimų kreivė smuktelėjusi žemyn. Ar galima teigti, kad šalies imtynių lyderystę perima moterų imtynių atstovės? Priminsiu, jog Kamilė Griškienė, Gabija Dilytė, Anna Tieliegina, Laura Stanelytė ir Danutė Domikaitytė per paskutinius trejetą metų Europoje dalinosi 5-8 vietomis?

– Nenoriu lyginti. Dvi-trys sėkmingos kovos tą kreivę vėl kilsteltų aukštyn. Tačiau sutinku, mūsų moterų imtynės ženkliai ūgtelėjo. Gabija Dilytė – olimpinių žaidynių septintos vietos laimėtoja. Kodėl Astanoje negalėtų siekti rezultato? Kamilė taip pat patyrusi kovotoja. Taip, klasikai yra iškovoję pasaulio čempionatų medalių, tačiau laikai keičiasi ir savo vertę tenka įrodinėti iš naujo. Apskritai, esame viena komanda ir džiugins bet kokio sportininko ar sportininkės pasiekimai.

– Ar galima teigti, kad klasikų rezultatams koją pakišo kartų kaita? Jei taip, ar spės komanda susiformuoti iki Los Andželo olimpinių žaidynių?

– Manau, jauniems talentams konkuruoti su elitu dėl olimpinių kelialapių du metai yra per trumpas terminas, todėl šią duobę mėginsime įveikti su esamais resursais. Deja, šitie resursai nedidėja, o atvirkščiai, mažta. Šiai dienai didžiausias praradimas yra Kristupo Šleivos sprendimas netęsti profesionalaus imtynininko karjeros. Tokio aukšto lygio atleto potencialas liko neišnaudotas. Mano, kaip federacijos vadovo svajonė, kad Kristupas kitais metais grįžtu į rinktinę ir bent pamėgintų įveikti atrankos į olimpines žaidynes etapus. Jis tikrai pajėgus tą padaryti.

– Kalbant apie pamainą ir perspektyvą 2032-iems metams, kas be Roko Čepausko potencialiai galėtų papildyti klasikų rinktinę?

– Roką jau paminėjote, jis įsilieja į suaugusių rinktinę. Manau laikui bėgant jis primins apie save ne kartą. Žiūrint į jaunąją kartą, pagrįstų vilčių teikia nuolatinis Europos ir pasaulio jaunių čempionatų prizininkas Benediktas Bubelevičius. Moterų imtynių rungtyje jau gerai žinomas Europos čempionės Gretos Tverskytės vardas.

– Prezidente, sunkiame svoryje turime du lygiaverčius atletus – Mantą Knystautą ir Romą Fridriką. Kokie faktoriai lėmė, jog į Astaną deleguojamas R. Fridrikas.

– Trenerio sprendimu į čempionatą vyksta Romas, nes Mantui leista pailsėti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Mantas turėjo traumų, kurias reikia išsigydyti. Be to, būtinas poilsis nuo įtampos dėl kasdienių treniruočių ir varžybų krūvių. Kaip minėjote, turime du lygiaverčius atletus, todėl ir Romui reikia suteikti galimybę. Priminsiu, kiti metai bus labai intensyvūs, prasidės reitingų turnyrai su savo specifine taškų medžiokle, vyks pasaulio čempionatas, kuriame bus kovojama dėl olimpinių kelialapių, todėl treneriui reikia racionaliai panaudoti turimą potencialą šiame svoryje.

– Kol kas mažai kalbėjome apie laisvūnus. Jau buvo rašyta, kad Domantas Pauliuščenko ir Paulius Leščauskas tapo nuolatiniais čempionatų dalyviais. Ar yra perspektyvoje prošvaisčių matyti naujus veidus?

– Taip, kol kas galime kalbėti, kaip sakėte, tik apie perspektyvas. Yra jaunų ambicingų laisvūnų su pasiekimais tarptautinėje arenoje. Tačiau laisvųjų imtynių suaugusių čempionatai turi savo nemalonų prieskonį – masinį kaukaziečių atstovavimą Europos ir ne tik valstybėms. Be to, istoriškai Lietuvos laisvųjų imtynių atstovų į pasaulio čempionatus vykdavo nedaug. Tačiau matau pokyčius jaunųjų laisvūnų ugdymo sistemoje, matau didelį federacijos viceprezidento Audriaus Jokubyno darbą, laisvųjų imtynių bendruomenės pastangas ir tikiuosi, jog laisvūnams pavyks imtynes pakelti į aukštesnį lygį.

– Prezidente, gal reikia elgtis kaip daro kitos Europos valstybės ir natūralizuoti vieną kitą pajėgų imtynininką. Kokia Jūsų nuomonė?

– Mano atsakymas neigiamas. Visų pirma, vien dėl pilietybės sudėtinga integruoti užsienio atletą ar atletę. Antra, įsitikinęs, jog esame pajėgūs patys užauginti. Juk graikų-romėnų imtynėse įvyko proveržis.

– Šią vasarą Skopjėje vykusiame Europos jaunimo čempionate Lietuvai atstovavo JAV pilietybę turintis Danielis Lukas Krutules.

– Danielis Lukas turi lietuviškų šaknų ir lietuvišką pasą. Jis yra puikus atletas, savo kraitėje turintis Lietuvos čempiono titulą. Jis yra nuolatinis įvairių turnyrų Jungtinėse Amerikos Valstijose nugalėtojas ir prizininkas. Europos čempionate debiutas nepavyko. Matyt, jam įtakos turėjo nauja konservatyvi UWW aplinka bei mažiau praktikuotas laisvųjų imtynių stilius. JAV jis dalyvauja folk stiliaus varžybose. Iš pirmo žvilgsnio principai tie patys, bet neįprasti niuansai neleidžia atsiskleisti. Tokiems atletams rinktinės durys yra atviros.

Ketvirtadienį Astanoje prieš pasaulio čempionato startą taip pat surengtas Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) kongresas. Jame Nenadas Lalovičius perrinktas UWW prezidentu dar vienai šešerių metų kadencijai.