Lietuvos „Backyard Ultra“ rinktinė: išskirtiniai ultra bėgikai ir jų istorijos
Marius Zakarauskas | Organizatorių nuotr.
Lietuva pirmą kartą istorijoje turės nacionalinę komandą pasaulio „Backyard Ultra“ (BYU) komandiniame čempionate. Spalio 17 dieną Alytuje mūsų šalies garbę gins 15 bėgikų, sėkmingai įveikusių atranką į nacionalinę komandą šiose įspūdingos ištvermės reikalaujančiose varžybose. Varžybų organizatoriai pristato dar 5 rinktinės narius.
„Backyard Ultra“ (BYU) bėgimo varžybų formatas paremtas principu „Last Man Standing“, kas reiškia, kad bėgama tol, kol trasoje lieka bent vienas dalyvis. Per vieną valandą sportininkai turi įveikti 6,7 km atstumą (tai vadinama kilpa pagal anglišką žodį loop), o likęs laikas (jei tokio yra) yra skiriamas poilsiui, valgiui, miegui ir t.t. Valandai pasibaigus bėgama nauja kilpa, kol yra bėgti galinčių sportininkų. Nauja kilpa prasideda lygiai po valandos nuo ankstesnės kilpos pradžios.
BYU pasaulio čempionate atletai pagal lytis neskirstomi, tad rinktinę gali sudaryt ir vien vyrai arba vien moterys. Lietuvos komandoje yra 12 vyrų ir 3 moterys bėgikės. Norint patekti į nacionalinę komandą per 2 metų periodą nuo vieno čempionato iki kito bėgikas turi įveikti bent 24 kilpas bet kuriose BYU formato varžybose.
Šiame straipsnyje pristatome dar 5 rinktinės narius:
52 metų Ramūnas Klimavičius jau tris dešimtmečius gyvena ir dirba Danijoje, kur prižiūri daržovių ūkio laukų laistymo sistemas ir drenažus. Laisvalaikiu Ramūnas sako daugiausiai sportuojantis, o pastaruosius 4 metus priklauso savanorių klubui „Team Tvilling“ ir sekmadieniais bėgioja su fizinę negalią turinčiais žmonėmis: „Labai motyvuoja, kai matai kaip jie džiaugiasi pamatę vežimėlius ir žino, kad tuoj bėgsime. Tada pats supranti, kad mažiausiai, ką gali padaryti, pasidalinti savo džiaugsmu bėgioti ir padėti tiems, kas to patys padaryti negali.“
Ramūnas pasakoja, kad bėgimo pasaulyje atsirado dėl draugų įtakos: „Sportuoti pradėjau apie 2014 m, kai šeimos draugai pradėjo bėgioti ir labai daug pasakodavo, kaip pasikeitė jų savijauta, nuotaka, akys pilnos energijos, o aš tuo metu jau svėriau virš 100 kg. Tada ir nusprendžiau kažką keisti. Pirmas bėgimas buvo 700 m į vieną pusę, po jo surūkiau cigaretę ir parėjau namo, bet bėgimo nemečiau. Po mėnesio mečiau cigaretes ir po truputį įsivažiavau. 2016 nubėgau savo pirmą maratoną Hamburge. Nuo tada supratau, kad man labiau patinka ilgesnės distancijos, todėl kiekvienais metais stengiuosi dalyvauti bent 1–2 ilgesnėse varžybose“, – apie susipažinimą su bėgimu pasakoja R. Klimavičius.
2024 m. jis susidomėjo BYU ir debiutavo šio formato varžybose iškart įveikdamas 24 kilpas. Ramūnas sako, kad po pirmo starto kelias dienas nepaėjo, bet po 2 savaičių jau turėjo bilietą į varžybas kitiems metams.
„Pradėjau daugiau domėtis treniruotėmis, mityba. Susiradau, kas Lietuvoje bėga geriausiai, o tuo metu Google metė tik Julijos Šorytės pavardę ir jos rekordus. Norėjau pagerinti ir savo rekordus, todėl perskaičiau visus straipsnius apie ją, o vėliau susiradau Juliją per Messenger ir paklausiau patarimų, kaip ruoštis ir maitintis. Julija su malonumu pasidalino savo patirtimi, nukreipė, kur galėčiau ieškoti informacijos. Kitais metais tikslas buvo pagerinti savo rezultatą bent 1 ratu ir nubėgau 25 ratus, o tada sustojau. Vėliau supratau, kad tikslas „bent vienu ratu daugiau“ buvo klaida. Pasiekus tikslą buvo sunku save motyvuot tęsti varžybas“, – pasakoja Ramūnas. 2026 m. jau nekeldamas tikslo jis įveikė 30 kilpų, kas leido patekti į Lietuvos rinktinę.
BYU jam labiausiai patinka galimybė bėgti atsipalaidavus, bendrauti su kitais ir nieko nesivyti. Sunkiausia – po 24 valandų bėgimo save motyvuoti, kovoti su miegu ir nuovargiu. Pasaulio čempionate Ramūnas sau tikslų nekelia, bet pažada stengtis atiduoti visas jėgas ir energiją.
45-erių Alvydas Batakis gimė ir užaugo Skuodo rajone, Gėsalų kaime, o dabar su žmona ir trimis vaikais gyvena Mažeikių rajone, Židikų miestelyje.
„Bėgioju apie 8 metus ir nuo pat pradžių traukė ilgi kilometrai ir noras pažinti save, kiek galiu įveikti. Per tuos norus jau esu dalyvavęs 24 ir 48 valandų varžybose. Pastarosios labai įsiminė, nes reikėjo perlipti per save ir man pavyko – surinkau 300 km. BYU yra mistika, kai protas tariasi su kūnu, o tu turi būti bendrininkas ir suderinti visas stygas. Dar būtina palaikyti kolegas, kad visa tai grotų kaip gražus vientisas orkestras. Tad ir dabar rinktinės tikslas – kad mūsų orkestras grotų kuo skambiau ir ilgiau“, – pasakojo A. Batakis.
32 metų Edgar Martinkevič dirba pardavimų srityje su kreditais ir paskolomis, o bėgimą pristato kaip savo pagrindinį hobį. Jam taip pat patinka kokybiški techno vakarėliai, laikas gamtoje ir su šeima bei naujų, praktiškai niekur nepanaudojamų faktų apie pasaulį ar žmogaus kūną sužinojimas.
„Prieš maždaug ketverius metus sporto salėje darydamas mirties trauką supratau, kad iki galo neišnaudoju ir nepatikrinu savo fizinio bei psichologinio potencialo. Tąkart nusprendžiau vėl pradėti bėgioti ir iš karto žinojau, kad noriu eiti į ultrų pasaulį – norėjau bėgti daug, ilgai ir patikrinti, kiek iš tikrųjų galiu.
Į BYU labiausiai patraukė psichologinė jo pusė – skausmas, nuovargis, savo ribų ieškojimas ir bandymas jas perkopti. Čia man įdomiausia ne tik tai, kiek gali nubėgti, bet ir kur yra riba tarp „jau gana“ ir „dar galiu“, – apie pažintį su bėgimu ir BYU pasakojo E. Martinkevič.
Edgarui patinka „monotonijos grožis“, kuriame lieka tik jis, trasa ir kitas ratas. Sunkiausia – maistas: „Nors apskritai labai mėgstu valgyti, po daugybės valandų bėgimo priverstinai valgyti tampa vienu sunkiausių dalykų.“
E. Martinkevič į nacionalinę komandą pateko įveikęs 32 kilpas, o tai jis padarė pačiu pirmu bandymu. Jo tikslas čempionate yra pergalė ir 250 km: „O tada žiūrėsim, kur yra mano riba.“
Šiaurės Airijoje gyvenančiam Aleksandrui Dubinovičiui yra 40 metų, o dirba jis farmacijos gamybos įmonėje.
„Laisvalaikiu daug laiko skiriu sportui, man patinka aktyvus gyvenimo būdas, kelionės, iššūkiai ir nuolatinis siekis būti geresne savo paties versija.
Visiškai netikėtai bėgimas atsirado mano gyvenime. Bendradarbiai aktyviai ruošėsi pusmaratoniui, tačiau vienas iš jų, likus dešimčiai dienų iki varžybų, patyrė traumą. Vieną rytą jis atėjo pas mane ir pasiūlė nubėgti vietoj jo. Iš pradžių pasijuokėme, sakiau, kad per dešimt dienų tikrai nepasiruošiu, bet dienos pabaigoje sutikau. Pasidariau tris treniruotes ir nubėgau pusmaratonį. Taip bėgimas ir liko mano gyvenime, tik distancijos ilgėjo“, – pasakoja A. Dubinovičius.
Prieš trejus metus išgirdus apie BYU formatą Aleksandrą nuo dalyvavimo atkalbėjo kolegos, bet po metų jis vis dėlto tokias varžybas išbandė.
„Labiausiai žavi nežinomybė – kada varžybos baigsis ir kiek iš viso pavyks nubėgti. Čia reikia daug strategijos, todėl šis formatas yra labai įdomus ir kompleksiškas. Labiausiai patinka bėgti parko takeliais, lėtu tempu ir be kuprinės. Kas valandą gali gauti iš palaikymo komandos viską, ko tau reikia. Be to, gali daug ir skaniai pavalgyti.
Sunkiausia būna tada, kai sutemsta ir tenka bėgti naktį. Tačiau su pirmaisiais saulės spinduliais vėl atsiranda daugiau energijos ir pagerėja nuotaika“, – apie tai, ką atranda BYU, pasakoja Aleksandras.
Į Lietuvos rinktinę jis pateko įveikęs 34 kilpas, o tikslą pasaulio čempionatui jis kelia visai komandai – lyderių 20-ukas: „Jeigu jį įgyvendinsime – Marijus (varžybų organizatorius) pažadėjo nusiskusti barzdą.“
Griliaus šefas Marius Zakarauskas bėgioti pradėjo prieš 6 metus ir per šį laiką jau yra įveikęs 48 maratonus, 8 kartus dalyvavęs 24 val. varžybose (geriausias rezultatas – 221 km), dukart – 48 val. varžybose (365 km) bei 9 sykius bėgęs BYU.
„Prieš tai su bėgimu neturėjau nieko bendro, nes turėjau problemų su regėjimu ir didelį antsvorį. Pradėjęs bėgioti numečiau 24 kg ir nuo tada prasidėjo mano ultra gyvenimas. Pirmą maratoną nubėgau 2020 metais Utenos hipodromo varžybose. Esu Jonavos maratono klubo narys, kuo didžiuojuosi ir esu labai dėkingas klubo prezidentui Sauliui Litvinavičiui, kuris mane atvedė į ultra pasaulį. Bėgimas man yra terapija, stiprinanti mane tiek fiziškai, tiek emociškai, jis leido man pasiekti geresnę savo versiją“, – apie save pasakojo M. Zakarauskas.
Šis bėgikų penketukas su kitais 10 nutrūktgalvių spalio 17 dieną Alytuje startuos pasaulio „Backyard Ultra“ čempionate. Šis vienu metu vyksta visose jame dalyvaujančiose valstybėse.
Tai reiškia, kad visose valstybėse visi atletai startuoja tuo pat metu, o pasaulio čempionai gali paaiškėti bet kurioje mūsų planetos vietoje. Tai – komandinės varžybos, kuriose sumuojamos visų 15 bėgikų nubėgtos kilpos – už vieną kilpą skiriamas vienas taškas. 2026 m. pasaulio čempionate startuos 73 valstybių komandos.
2024 m. čempione tapo Belgija, kurios kiekvienas narys įveikė bent po 48 kilpas. Viso belgai surinko 1147 kilpas. Trys belgų lyderiai nubėgo net po 110 kilpų, užsitikrino čempionų titulą Belgijai ir varžybų nebetęsė.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
