Trys lietuvės ant Europos kiokušin karatė podiumo – kas slypi už jų sėkmės?
Brigita Gustaitytė | Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Trys iš keturių Europos čempionato podiumo vietų – lietuvėms. Savaitgalį Rygoje vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate be svorio kategorijų Lietuvos sportininkės ne tik susižėrė medalius, bet ir iškovojo tris pirmuosius kelialapius į kitąmet Japonijoje vyksiantį pasaulio čempionatą.
Europos čempione tapo Brigita Gustaitytė, bronzos medalius iškovojo Marija Sekunda ir Aneta Meškauskienė. Tarp trijų lietuvių ant podiumo įsiterpė tik tituluota Bulgarijos kovotoja Ivanka Stefanova Popova.
Toks lietuvių triumfas Europos čempionate kelia klausimą – kaip mažiau nei tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai pavyksta išauginti tiek aukščiausio lygio kiokušin karatė sportininkių?
M. Sekundai pats rezultatas didelės nuostabos nekėlė. Priešingai – lietuvė tikėjosi dar daugiau.
„Tikėjausi ir labai norėjau, kad visas podiumas būtų tik lietuvių, na, bet šiek tiek pritrūko“, – pasakojo kovotoja.
Konkurentės, kurios viena kitai padeda laimėti
Rygoje atsiskleidė ir kita dabartinės moterų rinktinės savybė – konkurencija dėl tų pačių titulų lietuvėms netrukdo dalintis informacija, kuri gali padėti kitai laimėti.
Pusfinalyje vienoje turnyro pusėje M. Sekundos laukė I.Stefanova Popova, kitoje A. Meškauskienė turėjo kovoti su B. Gustaityte.
M. Sekunda ir A. Meškauskienė žinojo, kad laimėjusios savo pusfinalius kitame etape jau pačios taptų varžovėmis kovoje dėl Europos čempionės titulo.
Vis dėlto informacijos viena nuo kitos jos neslėpė.
„Su Aneta prieš kovą juokėmės, kad apsikeitėme finalais, nes ji dažniausiai finale susitinka su Popova, o aš finale dažniausiai susitinku su Brigita.
Prieš kovas šiek tiek apsitariame, duodame patarimų, ko galime tikėtis iš tų varžovių, kaip geriau sukovoti. Nesvarbu, kad galime susitikti finale, mes vis tiek palaikome viena kitą ir nebijome dalintis“, – pasakojo M. Sekunda.
Lietuviško finalo nebuvo
M. Sekunda pirmąją kovą laimėjo prieš gerokai sunkesnę varžovę, antrajame etape įveikė pasaulio čempionato prizininkę iš Švedijos, o ketvirtfinalyje nokdaunu pranoko buvusią Europos čempionę iš Vengrijos.
Pusfinalyje jos laukė I.Stefanova Popova.
„Ji yra tikrai tituluota kovotoja, turinti didžiulę patirtį ir stiprų kovotojos charakterį. Kovoje jaučiau ir mačiau, kad jai skauda nuo mano smūgių. Vienu momentu atrodė, kad esu visai šalia nokauto“, – pasakojo M. Sekunda.
Tačiau po pratęsimų teisėjams taip ir neišskyrus nugalėtojos, dėl didesnio nei 8 kilogramų svorio skirtumo pergalė pagal varžybų taisykles atiteko lengvesnei Bulgarijos sportininkei.
Lietuvos rinktinės ir M. Sekundos treneris Lukas Kubilius mano, kad šįkart jo auklėtinė buvo kaip niekada arti pergalės prieš bulgarę.
„Prieš tai pralaimėdavome per pagrindinį laiką arba pirmą pratęsimą. Dabar Marija sukovojo net du pratęsimus, teisėjai vis tiek skyrė lygiąsias. Realiai kovos nepralaimėjome – pralaimėjome tik dėl svorio skirtumo“, – sakė L.Kubilius.
Pati M. Sekunda šiame pralaimėjime taip pat mato progresą.
„Pastebiu, kad kiekvieną kartą, kai su ja susitinku, jai vis sunkiau su manimi susitvarkyti“, – teigė ji.
Kitame pusfinalyje B. Gustaitytė sustabdė A. Meškauskienę.
A. Meškauskienei varžovė buvo puikiai pažįstama, tačiau tai kovos nepalengvino.
„Puikiai žinau jos kovos stilių – ji man tikrai nėra paranki varžovė. Brigita yra aukšta, sunkesnė, kairiarankė ir be galo patyrusi kovotoja“, – sakė A. Meškauskienė.
Ji pripažino, kad šįkart B. Gustaitytė buvo stipresnė.
„Sekmadienį ji įrodė savo pranašumą, tačiau tai tikrai nereiškia, kad ši sportininkė yra neįveikiama. Šįkart per daug įsivėliau į jos žaidimą. Vis dėlto džiaugiuosi šia patirtimi – tai labai vertinga pamoka besiruošiant pasaulio čempionatui Japonijoje. Tokios pamokos įsisavinamos geriausiai.“
Tikslas – auksas Lietuvai
M. Sekundai ką tik išbandžius būsimos B. Gustaitytės varžovės smūgius ir pamačius, kas prieš ją veikia, prieš finalą šia informacija ji pasidalijo su tautiete.
„Kai abi [su A. Meškauskiene] pralaimėjome pusfinaliuose, Brigitai palinkėjome sėkmės, pasakėme, kur pavyko padaryti daugiau žalos ir kaip reikėtų padirbti“, – prisiminė M. Sekunda.
Finale B. Gustaitytė I.Stefanovą Popovą įveikė per pagrindinį kovos laiką.
Pati čempionė po pergalės taip pat akcentavo kitų lietuvių indėlį – dar aštuntfinalyje bulgarei teko atlaikyti Paulės Lavrinovičiūtės pasipriešinimą, o pusfinalyje jos jėgas išbandė M. Sekunda.
Pralaimėjusioms atletėms atranka į pasaulio čempionatą dar nesibaigė – papildomi kelialapiai bus dalijami kitame atrankos etape Varšuvoje.
Tiesa, vyrų atrankos sistema kitokia. Europos valstybės turės galimybę deleguoti savo atstovus pagal joms skirtas vietas.
„Kovotojos esame tik ant tatamio“
Tokį santykį M. Sekunda vadina viena dabartinės Lietuvos rinktinės stiprybių.
„Labai džiugu jausti, kad mes žinome, jog kovotojos esame tik ant tatamio, o už jo ribų esame viena stipri tauta, kur siekiame vieno tikslo – čempionės titulo. Jeigu nepavyksta jo pasiekti, stengiamės padaryti taip, kad pavyktų būtent mūsų tautai. Manau, tas vieningumas kartais padeda“, – sakė ji.
Tačiau vieningumas nereiškia, kad konkurencijos tarp Lietuvos sportininkių trūksta.
Priešingai – vos prieš kelis mėnesius Batumyje vykusio Europos čempionato svorio kategorijoje virš 65 kg finale susitiko būtent B. Gustaitytė ir M. Sekunda. Po įnirtingos kovos Europos čempionės titulą tuomet iškovojo B. Gustaitytė.
M. Sekunda mano, kad būtent tokia vidinė konkurencija kelia bendrą Lietuvos kovotojų lygį.
„Dabar turime tikrai labai stiprią moterų komandą ir tapti stipriausia čia yra labai didelė pagarba, nes kai treniruojiesi su stipriausiais, pats tampi stipresnis.
Mes turime labai sveiką konkurencingumą, kur kiekviena nori tapti pirma. Bet jeigu nepasiseka to padaryti, mokame pripažinti pralaimėjimą ir paskatinti kitą“, – kalbėjo M. Sekunda.
Ji pateikia ir B. Gustaitytės pavyzdį – vienos pagrindinių savo konkurenčių, kuri prieš kelis mėnesius neleido jai tapti Europos čempione.
„Aš nuoširdžiai visada džiaugiuosi, jeigu Brigita laimi. Jeigu man nepavyksta, bet podiumą užima lietuvė, visada nuoširdžiai džiaugiuosi jos rezultatu, nors pačiai nepavyko pasiekti to, ko norėjau.“
Į rinktinę patekti sunku, tačiau patekus – kartelė pasaulinė
Kad aukšta vidinė konkurencija Lietuvos kovotojoms duoda daugiau naudos nei žalos, sutinka ir A. Meškauskienė.
Jos teigimu, stiprios Lietuvos sportininkės ne tik konkuruoja tarpusavyje varžybose. Nacionalinės rinktinės stovyklose jos gauna galimybę kartu treniruotis ir dalintis sukaupta patirtimi.
„Bendras aukštas mūsų sportininkų meistriškumas yra didžiulis privalumas. Federacijos rengiamos stovyklos mus puikiai paruošia pačiam aukščiausiam, pasauliniam lygiui. Turime unikalią galimybę sportuoti kartu ir dalintis patirtimi“, – sakė A. Meškauskienė.
Tačiau aukšta kartelė turi ir kitą pusę – kai vienoje rinktinėje susirenka tiek tarptautinio lygio sportininkų, pirmiausia reikia išsikovoti savo vardą tarp savų.
„Jauniems kovotojams prasimušti iki suaugusiųjų rinktinės sudėties itin sunku, tam reikia milžiniško darbo ir motyvacijos. Tačiau jei jau patenki į Lietuvos rinktinę, potencialas iškovoti prizinę vietą Europos čempionate yra labai didelis“, – teigė ji.
Pačios A. Meškauskienės situacija kiek kitokia. Sportininkė jau dvidešimt metų gyvena Airijoje, o beveik pusę šio laiko yra Lietuvos rinktinės narė.
Ji pripažįsta, kad gyvenant toli nuo Lietuvos labiausiai trūksta būtent treniruočių partnerių.
„Man labai padeda treneris Gediminas Varkala – jis nuotoliniu būdu stebi mano treniruotes, rengia programas. Visgi Airijoje labiausiai trūksta darbo porose. Jei turėčiau galimybę treniruotis gyvai, rezultatai neabejotinai būtų dar geresni“, – pasakojo sportininkė.
Ne pirma „auksinė karta“
L.Kubilius sako, kad šalies moterų kiokušin karatė sėkmės priežasčių reikėtų ieškoti gerokai giliau.
„Manau, kad dominavimą pirmiausia lemia pats charakteris. Lietuvės daug metų lyderiauja nuo pat kiokušin karatė pradžios Lietuvoje. Mes turėjome net pasaulio čempionių, ko vyrams nepavyko pasiekti“, – sakė L.Kubilius. Jo teigimu, prie rezultatų prisideda trenerių kompetencija, meistriškumas ir talentas, tačiau ne mažiau svarbus ilgus metus egzistuojantis pavyzdys.
„Moterys visą laiką rodydavo puikius rezultatus, kovingumą, charakterį. Daug metų buvo rodomas pavyzdys iš kartos į kartą“, – aiškino treneris.
Europoje dominuoja lietuvės, pasaulyje laukia japonės
Paklaustas apie didžiausias varžoves pasaulio čempionate L.Kubilius ilgai nedvejoja – Japonija.
Trenerio teigimu, japonės nuo Europos kovotojų pirmiausia skiriasi ne vien technika ar fizinėmis savybėmis, bet kovos tempu.
„Jos palaiko labai aukštą intensyvumą. Žalos gal daug nedaro, bet smūgių kiekis ir intensyvumas kovose yra labai didelis“, – sakė jis.
Europoje, anot L.Kubiliaus, ypač sunkesnės sportininkės dažniau remiasi jėga ir galingais smūgiais. Prieš japones tokia strategija ne visada suveikia.
„Jeigu nepavyksta savo jėgos dėka pasiekti nokdauno, intensyvumas yra ženkliai mažesnis ir matematiškai pralaimima smūgių kiekiu bei aktyvumu. Japonės labai kantrios, jos moka kentėti ir labai sunku su jomis kovoti“, – aiškino treneris.
Jos turi ir dar vieną pranašumą – pasaulio čempionatas vyksta jų namuose.
Vis dėlto po to, kai trys lietuvės užėmė tris iš keturių Europos čempionato podiumo vietų, L.Kubilius neslepia ambicijų ir pasaulio čempionatui.
„Visų mūsų viltis ir svajonė yra turėti lietuvę ant podiumo. Anksčiau pavykdavo tai padaryti, todėl manau, kad merginos turi tikrai didelių šansų. Aišku, susidės ir sėkmė, ir pasiruošimas, ir labai daug kitų faktorių. Turime metus pasiruošti.“
Japonijoje vien dalyvauti nebeužteks
Būsimame pasaulio čempionate nei M. Sekunda, nei A. Meškauskienė nebebus debiutantės.
M. Sekundai tai bus antrasis pasaulio čempionatas be svorio kategorijų ir trečiasis pasaulio čempionatas Japonijoje apskritai.
A. Meškauskienei – jau trečiasis pasaulio čempionatas be svorio kategorijų.
Dar vasarą jos karjera galėjo pasisukti visiškai kita kryptimi.
A. Meškauskienė buvo pakviesta į prestižinį KCC renginį Japonijoje, į kurį organizatoriai atrinko vos aštuonis geriausius pasaulio kovotojus – keturis japonus ir keturis sportininkus iš likusio pasaulio.
Sportininkė šį startą vadina aukščiausiu savo karjeros tašku.
Po jo ji buvo nusprendusi su didžiuoju sportu atsisveikinti.
„Grįžusi iš Japonijos mėnesį prabuvau „pensijoje“, tačiau ramybe mėgautis pavyko gal tik kokias tris dienas. Supratusi, kad ši tuštuma organiškai niekuo neužsipildo, nusprendžiau ir toliau realizuoti save sporte“, – pasakojo A. Meškauskienė.
Taip gimė sprendimas dar kartą siekti kelialapio į pasaulio čempionatą.
„Eidama į šias varžybas neturėjau nė minties, kad galiu neiškovoti kelialapio. Sporte pasitaiko visko, tačiau nė akimirkai neabejojau, kad anksčiau ar vėliau šį tikslą pasieksiu“, – sakė ji.
Tačiau trečią kartą vykstant į svarbiausias kiokušin karatė varžybas vien patekimas į Japoniją A. Meškauskienei nebėra pasiekimas savaime.
„Jei pirmą kartą vien buvimas ten man atrodė kaip laimėjimas, dabar to tikrai nebeužteks. Nesu jauna sportininkė, kuriai reikėtų tiesiog kaupti patirtį – esu subrendusi siekti pačių aukščiausių tikslų.
Japonijoje tenka kovoti visiškai kitaip, tačiau šiuo metu dirbu su puikiu treneriu, kuris man padės pasiruošti. Turime metus laiko ir neketinu iššvaistyti nė vienos dienos“, – sakė A. Meškauskienė.
M. Sekundos tikslas Japonijoje dar konkretesnis.
„Nesvarbu, kokios varžybos – visada važiuoju su vienu tikslu: tapti pirma ir parodyti geriausią savo versiją. Šis kartas nėra išimtis. Tikslas – pirma vieta.“
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
