Nuo trenerio idėjos iki mokslo: Austra Skujytė tyrė, kas padeda sportininkams bėgti greičiau
Austra Skujytė (LSU nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Kaip padėti sportininkui peržengti jo įprastą greičio ribą? Ar bėgimas didesniu nei įprasta greičiu gali pagerinti sprinto rezultatus? Į šiuos klausimus savo daktaro disertacijoje ieškojo atsakymo Lietuvos sporto universiteto (LSU) doktorantė Austra Skujytė, tyrusi sprinto treniruotes su užtempimu ir individualias sportininkų adaptacijas.
Šis tyrimas Austrai buvo ir profesinio kelio tęsinys. Ji buvo garsaus lengvosios atletikos trenerio Alekso Stanislovaičio auklėtinė, o būtent jo idėja eksperimentuoti su sportininkų užtempimu tapo atspirties tašku būsimai disertacijai. Po trenerio mirties A. Skujytė prisidėjo prie šios idėjos ir įrangos tobulinimo, o vėliau nusprendė ją išsamiau ištirti moksliškai. Trenerio atminimui sistema pavadinta „Alex7“ – septyni buvo mėgstamiausias A. Stanislovaičio skaičius.
Disertacijoje „Galingumo didinimas įvairiuose sprinto greičio diapazonuose: individualizacija taikant bėgimą su užtempimu“, parengtoje vadovaujant LSU profesoriui dr. Sigitui Kamanduliui, pirmiausia įvertintas motorizuotos sistemos „Alex7“ validumas ir patikimumas. Vėliau nagrinėta, kaip bėgimas su užtempimu veikia raumenų aktyvumą ir sprinto biomechaniką, o treniruočių dalyje kartu su futbolininkais vertinta, kokius pokyčius gali sukelti tokia programa.
Tyrimas parodė, kad treniruotės su užtempimu gerina sportininko gebėjimą sprintuoti, tačiau šis rezultatas ne visada pastebimas bėgant be užtempimo. Tai svarbi žinutė treneriams: didesnis pasiektas greitis su užtempimu per treniruotę savaime negarantuoja geresnio rezultato per varžybas.
Tyrimo metu nustatyta, kad treniruočių sukelti pokyčiai yra susiję su pradinėmis sportininkų jėgos ir greičio charakteristikomis. Todėl užtempimo metodai gali būti vertinami ne kaip universali priemonė visiems, o kaip galimybė tiksliau individualizuoti treniravimo procesą.
„Naujos technologijos šį procesą leidžia valdyti gerokai tiksliau nei anksčiau, kai sportininkai vieni kitus užtempdavo guma. Dabar galima kontroliuoti užtempimo jėgą, stebėti pasiektą greitį ir matyti, kaip jis keičiasi skirtinguose distancijos taškuose. Manau, kad tai atmerkia akis“, – apie technologijų reikšmę trenerio darbe sako A. Skujytė.
Ketverius metus trukęs tyrimas pateikė ne tik naujų atsakymų, bet ir iškėlė naujų klausimų. Pasak A. Skujytės, ateityje būtų prasminga tirti ilgesnes sprinto distancijas, skirtingus užtempimo režimus ir tai, kaip per treniruotes pasiekti pokyčiai perkeliami į įprastą sprintą.
A. Skujytės tyrimas ne tik padėjo geriau suprasti sprinto su užtempimu galimybes, bet ir parodė, kad šiuolaikiniame sporte treniravimo sprendimai vis dažniau remiasi individualiais duomenimis, technologijomis ir mokslu.
