Ar Dakaro ralis įvyks? Vanagas įvertino situaciją
Benediktas Vanagas | Organizatorių nuotr.
Iki 2027-ųjų Dakaro ralio liko lygiai du mėnesiai. Komandos ruošiasi startui, technika komplektuojama, dėliojama logistika, o dalyviai planuoja artimiausius mėnesius taip, kaip planuotų bet kurį kitą sezoną. Vis dėlto šiemet pasiruošimą lydi klausimas, kurio įprastai Dakaro dalyviai sau neužduoda – ar lenktynės apskritai galės vykti taip, kaip suplanuota?
„Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ pilotas Benediktas Vanagas sako, kad šiuo metu kalbėti apie Dakaro atšaukimą būtų per anksti. Tačiau situacija Artimuosiuose Rytuose įneša daugiau neapibrėžtumo nei įprastai.
„Gali būti, kad daugeliui žmonių nėra iki galo aišku, kodėl apskritai kalbama apie galimybę, kad kitų metų pradžioje Dakaras gali neįvykti. Mano akimis, čia galima išskirti tris pagrindines priežastis“, – sako B. Vanagas.
Rizika slypi ne tik ten, kur vyksta lenktynės
Pirmiausia Dakaro legenda išskiria platesnę geopolitinę situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą konfliktų plitimą į aplinkines valstybes.
„Kuo labiau konfliktas plečiasi, tuo didesnė tampa saugumo rizika tiek pačioms šalims, tiek jose esantiems užsienio piliečiams“, – aiškina lenktynininkas.
Antra rizika, anot jo, susijusi su Jemeno husių veiksmais ir galimu poveikiu Saudo Arabijos infrastruktūrai. Benediktas Vanagas atkreipia dėmesį, kad tokiam renginiui kaip Dakaro ralis svarbi ne tik pati lenktynių teritorija, bet ir uostai, oro transportas, kelių infrastruktūra bei kitos logistikos grandys.
Tačiau būtent trečią aspektą jis laiko plačiausiu.
„Mano vertinimu, JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu bei husių veiksmai Jemene nėra visiškai atskiri reiškiniai. Visa tai galima matyti kaip platesnės įtampos Artimuosiuose Rytuose dalį“, – teigia B. Vanagas.
Todėl klausimas šiandien nėra vien tas, ar konkrečiame greičio ruože saugu. Kur kas svarbiau – ar visas regionas išliks pakankamai stabilus, kad į jį galėtų atvykti šimtai sportininkų, komandų darbuotojų ir partnerių.
Kartais neužtenka vien noro lenktyniauti
Automobilių sporte sprendimą važiuoti priima ne tik pilotas. Daugiausia kartų Dakare startavęs lietuvis sako, kad tokio masto varžybų likimą gali nulemti kompanijų saugumo taisyklės, draudimo sąlygos ar net paprasčiausiai galimybė laiku atgabenti techniką.
„Tokio masto tarptautiniai renginiai yra milžiniški logistiniai projektai. Į šalį reikia atgabenti automobilius ar motociklus, atsargines dalis, padangas, techninę ir televizijos įrangą, o kartu turi atvykti šimtai ar net tūkstančiai komandų darbuotojų, specialistų, partnerių ir kitų žmonių“, – pasakoja jis. Net jeigu konkrečioje lenktynių vietoje būtų ramu, didelė tarptautinė įmonė gali nuspręsti savo darbuotojų į regioną nesiųsti. Lygiai taip pat situaciją keičia draudimo kainos, laivybos maršrutai ar skrydžių sutrikimai.
„Todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kodėl renginys atšaukiamas ar perkeliamas, nors konkrečioje vietoje tuo metu nieko nevyksta. Tačiau pats renginys yra tik galutinis taškas – už jo stovi milžiniška tarptautinė logistikos, žmonių, draudimo ir verslo partnerių sistema“, – pabrėžia B. Vanagas.
„Dakar never ends“
Nepaisant neapibrėžtumo, „Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ pasiruošimo nestabdo. Ir Benediktas Vanagas vieną frazę kartoja jau ne vienerius metus – „Dakar never ends“.
„Pasiruošimas Dakarui iš esmės vyksta ištisus metus. Šiandien, jeigu nori būti konkurencingas, tam tikrus sprendimus turi priimti jau net galvodamas apie 2028 metų Dakarą“, – sako jis.
Tai reiškia, kad laukti galutinio atsakymo, kaip keisis geopolitinė situacija, komanda tiesiog negali.
Šiuo metu vyksta galutinis komandos formavimas, pagrindiniai logistiniai darbai praktiškai užbaigti, o daugiausia dėmesio skiriama sportinio automobilio paruošimui bei atsarginių detalių komplektavimui. Dalys ir įranga jau keliauja į komandos bazę.
„Turime ruoštis vienam didžiausių metų iššūkių, nors kartu išlieka nemažai neapibrėžtumo dėl paties Dakaro“, – sako ilgametis Dakaro dalyvis.
Žiūrovas pamato tik penktadalį darbo
Benediktas Vanagas jau penkiolika metų Dakare atlieka dvigubą vaidmenį – yra ne tik pilotas, bet ir komandos vadovas. Todėl jo pasiruošimas nesibaigia treniruotėmis ar darbu su automobiliu.
„Per visą savo Dakaro patirtį supratau vieną labai paprastą dalyką – Dakaras yra ultramaratonas. Jeigu prieš startą neapgalvosi net ir, atrodytų, nedidelio proceso ar jam tinkamai nepasiruoši, lenktynių metu tikrai pajusi to pasekmes“, – teigia jis.
Pasiruošimą Dakarui B. Vanagas mėgsta lyginti su ledkalniu. Žiūrovai sausį mato automobilius, kopas, greičio ruožus ir finišo lentelę. Tačiau, jo vertinimu, tai tėra maždaug penktadalis viso darbo. Likusi dalis atliekama gerokai prieš startą.
„Kai mes, Dakaro dalyviai, išskrendame į Saudo Arabiją, mums tuo metu belieka atlikti gal tik 15-20 procentų viso darbo. Visa didžioji dalis lieka po vandeniu ir yra nematoma“, – sako Dakaro legenda.
Būtent todėl komanda šiuo metu ruošiasi taip, tarsi sausio mėnesio startas būtų nekvestionuojamas.
„Tai, ką Lietuvos ir viso pasaulio žiūrovai stebės sausio mėnesį, iš esmės bus tik rezultatas to darbo, kurį mes atlikome per daugiau nei vienuolika mėnesių nuo paskutinio Dakaro finišo“, – dalinasi Benediktas Vanagas.
2027 metų Dakaras numatytas sausio 1-15 dienomis. Tai bus jau 49-asis Dakaro ralis ir aštuntasis, rengiamas Saudo Arabijoje. Organizatorių paskelbtame plane numatyta 13 etapų, o startas ir finišas – King Abdullah Economic City mieste.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.