LTOK ragina spręsti problemą: išsekus rezervams, nebebus iš ko finansuoti dalyvavimo olimpinėse žaidynėse

 Nuo 2024 metų su deficitiniu biudžetu gyvenantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kviečia spręsti bręstančią problemą. Iš valstybės biudžeto nė cento negaunantis LTOK deficitą dengia iš anksčiau sukaupto finansinio rezervo. Šiam išsekus, pradės trūkti pinigų sumokėti už sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

2023 metais LTOK biudžetas sumažėjo dviem trečdaliais. Dėl pakeisto įstatymo LTOK nebegauna paramos iš loterijų organizatorių, tad net ir smarkiai apkarpius išlaidas, šios viršija pajamas. Skaičiuojama, kad rezervas, iš kurio dengiamas deficitas, gali išsekti po 2028-aisiais vyksiančių Los Andželo olimpinių žaidynių.

Susidariusią situaciją LTOK pristatė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

„Labai norėtume išvengti situacijos, kai tektų taupyti sportininkų dalyvavimo ar jų komforto sąskaita. Todėl kviečiame iš anksto ieškoti galimų sprendimų“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Per ketverių metų ciklą LTOK rūpinasi sportininkų ir juos lydinčių delegacijų dalyvavimo devyniuose tarptautiniuose renginiuose: vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse, vasaros ir žiemos jaunimo olimpinėse žaidynėse, vasaros ir žiemos Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose bei Europos žaidynėse. Šie renginiai – LTOK atsakomybė tiek finansine, tiek ir organizacine prasme.

Visas šias išlaidas LTOK dengia be valstybės pagalbos. Be to, sporto federacijoms LTOK kasmet išdalija 1,6 mln. eurų paramos. 85 proc. organizacijos pajamų dalį sudaro LTOK valdomos loterijų bendrovės „Olifėja“ mokami dividendai.

LTOK tenkančios atsakomybės mastą gerai atspindi augantis Lietuvos delegacijų dydis. Šiemet žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo rekordinis sportininkų skaičius. Planuojama, kad į kitais metais vyksiančias Europos žaidynes taip pat vyks rekordinė Lietuvos delegacija. Ją sudarys maždaug 200 sportininkų ir dar maždaug 100 juos lydinčios bei aptarnaujančios komandos narių.

Jauniems talentams nepalankios sąlygos

Tiesa, vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkų skaičius yra sumažėjęs. Prie to prisidėjo centralizuotos sportininkų rengimo sistemos pokyčiai, centralizuoto medicininio ir mokslinio aptarnavimo praradimas bei pasikeitusi olimpinio sporto finansavimo sistema.

Kaip pastebi LTOK prezidentė, dalis svarbiausiems karjeros startams besiruošiančių sportininkų jau dabar susiduria su finansiniais sunkumais. Taip yra todėl, kad dabartiniame sporto finansavimo modelyje daugiausia dėmesio skiriama sportininkams, jau pasiekusiems tam tikrų rezultatų. Tuo tarpu jaunieji sportininkai, turintys realų potencialą išgarsinti Lietuvą, finansavimu turi rūpintis patys.

„Šiemet jau turėjome atvejį, kuomet perspektyvi sportininkė – čiuožėja Meda Variakojytė – iškovojo olimpinį kelialapį, tačiau galiojanti finansavimo sistema nenumatė galimybės skirti jai paramą pasiruošti dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – pasakoja D. Gudzinevičiūtė.

Anot jos, aukšto meistriškumo sportininkų pasiekimai yra ilgalaikio darbo rezultatas. Iki jo sportininkas turi nueiti sudėtingą kelią, kuriam reikalingos treniruotės, tarptautinės varžybos, stovyklos, trenerių darbas, medicininė ir mokslinė pagalba bei kitos sąlygos. Todėl reikalingas sporto finansavimo modelis, kuris vertintų ne tik jau pasiektą rezultatą, bet ir sportininko galimybes bei konkretų pasirengimo olimpiniam startui poreikį. Anksčiau, turėdamas didesnį biudžetą, LTOK užtikrindavo ir jaunųjų talentų finansavimą.

Kviečia priimti ilgalaikius sprendimus

D. Gudzinevičiūtė kviečia politikus drauge ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti ilgalaikį ir tvarų sporto finansavimą – tiek sportininkų pasirengimą, tiek jų dalyvavimą svarbiausiose varžybose. Šis finansavimas galėtų būti susietas su aiškiai apibrėžtomis ilgalaikėmis programomis.

Šios programos būtų planuojamos ketverių metų arba, kitaip tariant, olimpinio ciklo laikotarpiui. Kiekvienai programai būtų nustatomi konkretūs tikslai, įgyvendinimo rodikliai, siektini rezultatai ir vertinimo mechanizmas. Tolesnis programų finansavimas būtų siejamas su pasiektais rezultatais ir nustatytu poveikiu.

„Viena iš krypčių galėtų būti, pavyzdžiui, aukšto meistriškumo sportas ir talentų ugdymas, sudarant galimybę finansuoti aiškų potencialą turinčius, tačiau aukščiausio rezultato dar nepasiekusius sportininkus. Tokios programos tikslas būtų ugdyti talentus ir užtikrinti kokybišką jų atstovavimą valstybei svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose“, – sako D. Gudzinevičiūtė.