Dovydas „Rimkenzo“ Rimkus: „Tu su savo karjera turi sukelti žmonėms emocijas“

 Dovydas Rimkus, kovinio sporto gerbėjams geriau žinomas kaip „Rimkenzo“, ilgą laiką garsėjo ne tik kovomis ringe, bet ir audringu gyvenimo būdu. Tačiau šiandien, kalbėdamas apie tai, kokį pėdsaką norėtų palikti savo karjera, jis pabrėžia visai kitus prioritetus.

„Norėčiau, kad prisimintų kaip gerą žmogų, kuris stengiasi, nepasiduoda“, – po pergalės „UTMA 19“ turnyre sakė D. Rimkus.

Po pergalės – mintys apie varžovą

Rugsėjo 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame „UTMA 19“ turnyre D. Rimkus stojo į rezervinę 81 kg svorio kategorijos aštuntuko kovą su Aleksandru Akanovičiumi. Lietuvis varžovą techniniu nokautu įveikė antrajame raunde ir iškovojo septintąją pergalę UTMA organizacijoje.

Ką tik iš ringo išlipęs kovotojas pergale džiaugėsi, tačiau savo pasirodymą vertino kritiškai.

Viena pagrindinių problemų, kurią įvardijo pats – gynyba.

„Reiktų padirbėti ties gynyba nuo smūgių kojomis. Bet šiaip visai neblogai, esu patenkintas, džiaugiuosi pergale“, – savo pasirodymą vertino jis.

Nepaisant pastebėtų savo klaidų, D. Rimkus ringe jautė turintis pranašumą dėl sukauptos patirties. Anot jo, kovoje greitai išryškėjo varžovo gynybos spragos, kuriomis pavyko pasinaudoti.

Tačiau kalbėdamas apie ką tik įveiktą varžovą D. Rimkus akcentavo ne tik tai, kas vyko ringe. Po pergalės jis tikėjosi, kad A. Akanovičius nepatyrė rimtesnių traumų.

„Nebuvo tikslas nokautuot <...>. Tikiuosi, kad be traumų priešininkas, nes šiek tiek pradėjau jaust daugiau empatiškumo, žinot, su metais“, – sakė jis.

Tai pat kovotojas teigė norintis, kad jo varžovas gautų ir daugiau galimybių UTMA ringe.

„Dar prašysiu organizatorių, kad daugiau ir jam duotų [kovų], turėtų laiko pasirodyt ir iš geresnės pusės, su pergale“, – kalbėjo D. Rimkus.

Trenerio strategija kėlė abejonių

Pokyčių D. Rimkus ieško ir pačiame sporte. Prieš šią kovą pasikeitė jo fizinis pasirengimas, nors nauja metodika iš pradžių kėlė abejonių.

Anksčiau jausmą, kad kovai pasiruošta tinkamai, jis siejo su visišku fiziniu išsekimu – persitreniravimu, svorio metimu ir nuolatine įtampa.

„Galvojau, kaip aš galiu taip gerai jaustis? Anksčiau visada būdavau persitreniravęs, nusidaužęs, mesdavau svorį, jausdavau didžiulę įtampą“, – pasakojo jis.

Šįkart buvo kitaip. Į ringą D. Rimkus žengė kur kas laisvesnis ir, kaip pats pripažino, net stebėjosi, kad prieš kovą gali būti tokios geros fizinės būklės.

„Realiai jaučiuosi toks laisvas, kai mušu, jaučiu, kad jam jaučiasi smūgis ir nesuprantu, kas čia vyksta? Toks naujas potyris ir, galimai, naujas mano etapas“, – kalbėjo kovotojas.

„Smagu matyti, kaip evoliucionuoju kaip žmogus“

Paklaustas apie tolesnius tikslus, D. Rimkus sakė norintis ir toliau kovoti UTMA organizacijoje, mėgautis kovomis bei jį supančiais žmonėmis.

„Man šitas sportas leidžia skleisti tą gėrį ir dalintis žinute, šnekėti... Kartais labai man smagu pačiam pažiūrėt į savo praeitį ir matyti, kaip aš evoliucionuoju kaip žmogus“, – sakė D. Rimkus.

Tiesa, savo ankstesnės versijos jis neslepia.

„Prieš tai man merginos, vakarėliai, žinomumas buvo svarbu... Dabar – ir tų pralaimėjimų patyriau, ir tų pergalių, ir visko buvo, ir žmonių nusisukimo nuo manęs. Man labai smagu, nes aš tai pats patyriau. Neskaičiau kažkokioje knygoje, bet pats patyriau, pats supratau, pats perėjau tas pamokas ir galiausiai labai džiaugiuosi, kad tokį gyvenimą gyvenu.“

Ar šios pamokos padarė jį geresniu kovotoju, spręsti pats D. Rimkus nesiima.

„Dėl kovotojo nežinau, jums spręsti, bet kad žmogumi – tai tikrai“, – šypsodamasis atsakė jis.

Kovotojas turi būti įsimintinas

Pokalbio pabaigoje D. Rimkus, kalbėdamas apie kitus „UTMA 19“ dalyvius, išskyrė Rodrigo Mineiro. Brazilą jis prisiminė stebėjęs ir juo žavėjęsis dar tada, kai pats nekovojo profesionaliai.

„Tiesiog vau! Visus sudrebina, visiems sukelia emocijų. Va apie tai ir yra – tu su savo karjera turi sukelti žmonėms emocijas. Ar tai geras, ar piktas emocijas, bet kažkas turi tave atsiminti, kažkaip žinoti“, – sakė jis.

D. Rimkus pats ne vienus metus kūrė ryškų „Rimkenzo“ įvaizdį ir žino, ką reiškia būti kovotoju, apie kurį kalbama. Tačiau šiandien, panašu, pasikeitė ne noras būti įsimintam, o tai, už ką jis pats norėtų būti prisimintas.

„Norėčiau, kad prisimintų kaip gerą žmogų, kuris stengiasi, nepasiduoda“, – atsakė D. Rimkus.