Bėgimo trasose ir vėl žibanti Vaida Žūsinaitė: „Dėvėti uniformą man yra garbė“
Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė | asmeninio archyvo nuotr.
„Noras sportuoti, didesnis pasitikėjimas savimi ir, žinoma, patirtis – šitie trys dalykai. Labai daug motyvacijos duoda vaikai, dabar jaučiuosi tuo užpildyta“, – sugrįžimo į geriausios karjeroje sportinės formos priežastis išvardijo Lietuvos maratonininkė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
38-erių KASP karė savanorė praėjusį savaitgalį Kopenhagoje (Danija) vykusiame pasaulio bėgimo plentu čempionate pagerino asmeninį rekordą pusmaratonio rungtyje, 21,098 km distanciją nubėgusi per 1 val. 14 min. 43 sek. Sėkmingai V. Žūsinaitei-Nekriošienei klostėsi tiek šis, tiek praėjęs sezonas: 2025-ųjų rudenį, praėjus vos kiek daugiau nei metams po sūnaus Beno gimimo, maratoną Ravenoje (Italija) ji nubėgo per 2 val. 33 min. 26 sek. – tai antras geriausias rezultatas jos karjeroje.
„Dabar prisiminus visą tą maratoną atrodo, kad galbūt netgi galėjau prabėgti geriau. Bėgdama pasiekiau pusmaratonio asmeninį rekordą, bet nesimaitinau, praktiškai nenaudojau angliavandenių ir tik gėriau skysčius, todėl likus maždaug 10 km „atėjo siena“. Staigus sulėtėjimas po 10 sek. per kilometrą parodo, kad tai galėjo nutikti dėl angliavandenių trūkumo. Šiaip labai džiaugiausi, nesitikėjau ir paskui galvojau, kad nereikia Dievo varyti į medį, nes ir taip labai gerai prabėgau“, – prisiminė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Sėkmė Ravenoje maratonininkei atvėrė kelią ir į trečiąjį karjeroje Europos lengvosios atletikos čempionatą: šiose varžybose ji debiutavo 2012 metais Helsinkyje (Suomija), 2018-aisiais dalyvavo Berlyne (Vokietija), o šiemet Birmingame (Didžioji Britanija) vykusiose pirmenybėse užėmė 29 vietą tarp 52 teisę startuoti iškovojusių maratonininkių.
„Šiaip labai geras jausmas sugrįžti ir daug mąsčiau apie tai, kad sugrįžau. Taip stengiausi nestresuoti prieš varžybas, galvoti, kad eilinis maratonas, bet varžybų rangas davė didelį stresą. Džiaugiuosi, kad pavyko mobilizuotis, nes trasa tikrai nelengva. Iš tos pusės buvo geriausias maratonas, nes labai jaučiau savo kūną, jaučiau, kad kontroliuoju situaciją. Buvo sunku, bet jaučiau, kad kovoju ir bėgu, kad padaryčiau, ką galiu geriausia šiam momentui“, – dėstė lengvaatletė.
Vienus svarbiausių karjeros laimėjimų V. Žūsinaitė-Nekriošienė iškovojo atstovaudama Lietuvos kariuomenei. 2018 metais Beirute (Libanas) vykusiame pasaulio kariškių maratono čempionate ji iškovojo bronzos medalį, o po ketverių metų Limoje (Peru) tokios pačios prabos apdovanojimu pasidabino su Lietuvos moterų komanda.
„Jau devynerius metus esu kare savanore. Ryšys su kariuomene atsirado dar seniau, nes buvau šaulė, svajojau apie karo akademiją. Tada atsirado sportas, kelias pasisuko kitur. Siekiau sporto rezultatų, olimpiados, išvažiavau į olimpiadą ir po jos supratau, kad dabar pats laikas ir kad noriu tapti kare savanore. Labai džiaugiuosi, ypač kalbant apie dabartinę situaciją. Jaučiuosi ramesnė, kad žinau apie ginklo valdymą, ir turiu daug kitų žinių, kurios prireikus būtų naudingos“, – sakė maratonininkė.
V. Žūsinaitės-Nekriošienės socialiniuose tinkluose netrūksta įrašų, kur sportininkė pozuoja su karine uniforma. Buvimas kare savanore lengvaatletei suteikia pasididžiavimo jausmą.
„Dėvėti uniformą man yra garbė, stengiuosi visą laiką būti tvarkinga, pasitempusi, atstovauti kariuomenei taip, kaip pridera. Stengiuosi kiek įmanoma dažniau dalyvauti svarbiausiose pratybose – šaudymo, ginklų valdymo testuose, būna vertinamosios pratybos, lauko pratybos. Jei tik turiu laisvą savaitgalį be varžybų, tai stengiuosi sudalyvauti. Be to, planuodama sezoną į kalendorių įtraukiu ir kariuomenės varžybas“, – pasakojo V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Antrą jaunystę išgyvenanti lengvaatletė yra dalyvavusi 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir neveja šalin svajonės po dvejų metų startuoti Los Andželo žaidynėse. Beje, prieš dvejus metus Paryžiuje Lietuvos garbę gynė net penki kariai savanoriai.
„Ta viltis kažkokia rusena, bet neįpareigoju savęs, kad reikia. Noriu, kad būtų toks jausmas, kaip dabar, kad išeinu į treniruotę ir padarau geriau nei planuota. Nesinori per daug kelti sau streso, iš kurio po to nieko gero nebūna. Ruošiuosi, treniruosiuosi ir matysime, kur nuves pasiruošimas. Juo labiau, kad esu dirbanti, turiu du vaikus, dažniausiai treniruojuosi per pietų pertrauką arba po darbo ir tas kilometražas yra gal dvigubai mažesnis nei buvo 2016 metais, kas galbūt man ir tinka“, – sakė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Bent vieneriose žaidynėse karė savanorė turėtų pasirodyti: kitų metų vasarą Šarlotėje (JAV) vyks pasaulio kariškių žaidynės, kur lengvaatletė planuoja bėgti 1500 m arba 5000 m distanciją stadione. V. Žūsinaitę-Nekriošienę neretai galima išvysti ir bėgančią varžybose Lietuvoje: rugpjūtį sportininkė laimėjo pusmaratonį Alytuje, rugsėjį greičiausiai įveikė Vilniaus maratono 5 km distanciją, o spalio 17 d. sostinėje varžysis pagarbos ir paramos bėgime „In Memoriam“ – jo metu vyks ir atvirasis Lietuvos kariuomenės 10 km bėgimo čempionatas.
Jau 12-ą kartą vyksiantis „In Memoriam“ bėgimas skirtas pagerbti mirusius Lietuvos kariuomenės karius bei surinkti paramą šių karių šeimoms ir artimiesiems.
„Šiame renginyje esu bėgusi ne vieną kartą, prasmė tikrai svarbi ir norisi pritraukti daugiau dalyvių. Man atrodo, kiekvienais metais bėgančių žmonių skaičius vis didesnis, noriu pakviesti padalyvauti kuo daugiau žmonių ir šiemet“, – dalyvauti kvietė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
