Luisas de la Fuente su Ispanijos rinktine pasiekė beprecedentį susitarimą: ilgam susiejo savo ateitį

 Laimėjęs Pasaulio taurės turnyrą ir sugrąžinęs Ispanijos futbolo rinktinę į viršūnę, 65-erių strategas Luisas de la Fuente susiejo savo ilgalaikę ateitį su nacionaline komanda. Ispanijos futbolo federacija (RFEF) po susitikimo Madrido priemiestyje Las Rozase oficialiai patvirtino beprecedentį susitarimą, užtikrinantį stabilumą visam artimiausiam dešimtmečiui.

Šis sprendimas reiškia, kad specialistas išliks šalies futbolo veidu mažiausiai šešerius metus – jo naujasis kontraktas galios iki pat 2032-ųjų. RFEF siekė išlaikyti pergalių kalvį artėjant 2030 m. Pasaulio taurės turnyrui, kurį ispanai rengs kartu su Portugalija bei Maroku.

„L. de la Fuente pratęs savo sutartį ir vadovaus komandai kituose dviejuose Europos čempionatuose 2028 bei 2032 m., taip pat 2030 m. Pasaulio taurės turnyre“, – oficialiame pranešime konstatavo federacija.

RFEF valdybos pirmininkas Rafaelis Louzanas pabrėžė trenerio nuopelnus šaliai: „Kalbame apie sėkmingiausią vyriausiąjį trenerį nacionalinės rinktinės istorijoje, o po keturiolikos metų organizacijoje L. de la Fuente to nusipelno – ilgalaikės ateities Ispanijos futbolo federacijoje.“

Paties L. de la Fuente pakilimas į viršūnę vainikuoja ilgamečio planavimo sėkmę – prieš perimdamas pagrindinės rinktinės vairą, strategas visą dešimtmetį dirbo jaunimo struktūrose, todėl puikiai pažįsta sistemą ir užtikrina sklandžią jaunųjų talentų integraciją. Neseniai svečiuodamasis radijo stoties „Cadena SER“ laidoje „El Larguero“, treneris pasidalijo mintimis apie naująjį etapą:

„Užuot galvojęs, ar tai daug, ar mažai metų, nes tai labai reliatyvu, gyvenu šia diena. Atsigręžiu atgal ir matau, kad federacijoje praleidau beveik 14 metų, o priešakyje laukia dar šešeri ar daugiau. Svarbiausia yra tęstinumo, ramybės, saugumo ir stabilumo žinutė. O toliau futbolas tau viską duoda, iškelia, atima arba nuneša tolyn. Pamatysime, kas bus. Esu labai patenkintas ir laimingas matydamas laimingus žmones. Turėjau progą apkeliauti visą šalį, dalyvauti renginiuose, ir žmonių siunčiamas džiaugsmas man kelia didžiulį pasididžiavimą. Labiausiai mane džiugina matyti laimingą visą Ispaniją.“

Skaičiuodamas savo karjeros etapus, ispanas atkreipė dėmesį į istorinį kontekstą ir legendinius savo pirmtakus: „Gruodžio 8-ąją sueis ketveri metai, kai esu rinktinės treneris. Su šiais šešeriais susidarys dešimt metų. Tik Ladislao Kubala išbuvo 11, nes Vicente del Bosque dirbo aštuonerius. Kiti strategai, tokie kaip Miguelis Muñozas, irgi užsibuvo nemažai, bet ilgiausiai vadovavo būtent L. Kubala.“

Antrąją žvaigždutę ant marškinėlių savo šaliai iškovojęs L. de la Fuente pripažįsta, kad vasaros triumfo mastą vis dar sunku iki galo suvokti.

„Mūsų darbo grupėje vis dar nesuvokiame to, ką pasiekėme – laimėjome Pasaulio taurės turnyrą. Keliauju ir matau žmones tokius laimingus, žiniasklaida ir sirgaliai tam skiria tiek daug dėmesio... Tada pagalvoji: „Tai tikriausiai tiesa. Tai labai svarbu.“ Neseniai žiūrėjau reportažą apie 1970-ųjų Pasaulio taurę Meksikoje, kurią laimėjo Brazilija. Jį rodė todėl, kad jie buvo vienintelė rinktinė, kuri, kaip ir mes, laimėjo septynerias rungtynes. Tuomet išvis tebuvo septyneri mačai. Pagalvojau: „Praėjo tiek metų, o žmonės vis dar tai vertina ir prisimena, vadinasi, tai turi būti be galo svarbu.“ Dabar dar to nesuvokiame, bet po truputį viską pradedame priimti“, – kalbėjo treneris.

Paklaustas, koks vaizdinys jam labiausiai įstrigo iš turnyro, ispanas išskyrė emocijų kulminaciją: „Pirmasis vaizdinys neabejotinai bus paskutinis momentas. Kai nuaidi finalo švilpukas ir matai, kad mes visi švenčiame, apsikabiname, būdami pasaulio čempionais. Toks tas mano prisiminimas. Matyti tą sprogimą, žmones, gestus, iš džiaugsmo netekusius žado veidus. Tai man padarė didžiausią įspūdį.“

Nors daugelis tokį pasiekimą vadintų sėkme, patyręs futbolo specialistas turi kitokį požiūrį į savo profesiją: „Jautiesi privilegijuotas, nors tam tikrais gyvenimo aspektais sėkme netikiu. Esu privilegijuotas, nes darau tai, kas man patinka, tai yra mano aistra ir profesija. Vis dar tebeturiu entuziazmo, motyvacijos ir energijos. Sėkmė yra nesirgti, nepatirti avarijos, turėti nuostabią šeimą. Bet darbe niekas tau nieko ant lėkštutės neatneša. Esi viršūnėje, nes tai užsidirbai savo darbu.“

Treneris neslėpė apgailestavimo, kad šiuo ypatingu laikotarpiu negalėjo pasidalinti džiaugsmu su išėjusiais artimaisiais: „Norėčiau tiesiog turėti juos šalia, džiaugtis savo tėvais ir broliu. Gyvenimas nėra begalinis ir žinai, kad kažkada jis baigsis. Jie labai manimi džiaugėsi kaip futbolininku, keliavo per visą Ispaniją, visada mane lydėjo. Būčiau labai norėjęs, kad jie dabar būtų čia ir mėgautųsi šia akimirka.“

Šlovė atnešė ir didžiulį visuomenės dėmesį, todėl strategas savo gimtajame Haro miestelyje pasakė ypatingą kalbą: „Tai buvo nepaprastai jautru. Buvau sulaukęs prašymų pasakyti kalbas ir kitur, bet visada atsiprašydavau, aiškindamas, kad noriu padaryti tai pirmą ir vienintelį kartą tik savo gimtajame mieste. Tai jaudinanti galimybė pabūti su visa savo šeima, draugais ir mokytojais.“

Kartu jis atsiprašė tų, kurių renginiuose apsilankyti nespėjo: „Viešai atsiprašau, tiesiog neįmanoma patenkinti visų kvietimų. Tai tik parodo to, ką pasiekėme, svarbą. Neseniai man labai patiko vienų draugų komentaras. Jie pamatė mane ir pasakė: „Norime pamatyti rinktinę.“ Visada tai kartojau – mes esame geriausia komanda pasaulyje. Gali būti labai gerų rinktinių, bet geriausia komanda yra Ispanijos rinktinė.“

L. de la Fuente pabrėžė, kad po 38 nepralaimėtų rungtynių serijos neketina užmigti ant laurų: „Sėkmė man nepakenks. Kiekvieną dieną noriu būti geresnis nei vakar. Niekada nepasitenkinu tuo, ką turiu. Žaidėjų grupė taip pat, nes žinau, kad jie nulipdyti iš to paties molio. Todėl juos ir kviečiu į rinktinę, todėl tiek ilgai esame kartu. Be abejo, ateis ir sunkesni laikai – toks yra sportas. Kas to nesupranta ir sako, kad visada tik laimėjo, tas meluoja. Pralaimima daug dažniau nei laimima. Po 38 nepralaimėtų rungtynių, trejų su puse metų be pralaimėjimų, laimint visus mačus ir mušant visus rekordus... visada esi dar arčiau pralaimėjimo. Bandysime tai atitolinti kiek įmanoma ilgiau, bet tai mums primins, kaip sunku kažką laimėti. Per trejus metus iškovojome tris titulus ir žaidėme dar viename finale.“

Paklaustas, ar nebuvo kilusi mintis pasitraukti esant pačioje viršūnėje, L. de la Fuente teigė, kad dar yra kur tobulėti.

„Manau, kad geriausia dar laukia, dar yra ką nuveikti. Žaidėjams visada sakau: „Ponai, rytoj turime patobulėti.“ Man dar liko dalykų, kuriuos turiu padaryti geriau“, – sakė treneris.

Savo komandos potencialu neabejojantis ispanas mato šviesią ateitį: „Dar nepasiekėme ribos. Kaip čempionai – taip, bet futbolo prasme – ne. Privalome išlaikyti tokį lygį ir tokį futbolą. Tai labai jauna komanda, turinti daug potencialo, be to, auga ne tik dabartinė karta, bet ir vaikinai iš U-21 bei dar jaunesni žaidėjai, kurie žada itin šviesią ateitį.“

Pirmasis rimtas išbandymas pasaulio čempionų laukia Tautų lygoje. Ispanijos rinktinė rugsėjo 26-ąją keliaus į Londoną žaisti su Anglija, spalio 3-iąją Ovjede susikaus su Čekija, o vėliau išvykoje išbandys jėgas su Kroatija.