Sportuojate, bet valgote per mažai? Sporto medicinos gydytojas paaiškino, kuo tai gali baigtis

 Daugiau sportuoti, mažiau valgyti, o gal dar išbandyti protarpinį badavimą – siekdami gyventi sveikiau, žmonės neretai vienu metu imasi kelių pokyčių. Tačiau intensyviai sportuojant ir negaunant pakankamai energijos bei maistinių medžiagų organizmui gali būti sunkiau atsistatyti. Sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas pabrėžia – fizinio krūvio negalima vertinti atskirai nuo mitybos. Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ kartu su „Arimex“ ambasadore dietiste Ugne Radzevičiene jis paaiškino, kodėl aktyviam žmogui neužtenka tiesiog „kažką užkąsti“, ar galima sportą derinti su protarpiniu badavimu ir kada po treniruotės jaučiamas skausmas jau vertas didesnio dėmesio.

Skauda nugarą? Problema gali būti ne ten, kur skauda

Sporto medicinos gydytojo darbas neapsiriboja profesionaliais sportininkais ar traumomis. Pasak J. Jankausko, vertinant žmogaus būklę svarbu žvelgti į visą organizmą ir ieškoti silpniausios sistemos dalies – ji nebūtinai sutampa su vieta, kurioje jaučiamas skausmas.

„Kad ir kurioje vietoje jaučiamas diskomfortas, sporto medicinoje bandome surasti silpniausią sistemos dalį. Ir nebūtinai tai yra ta vieta, kurią tuo metu skauda. Pavyzdžiui, žmogui gali skaudėti nugarą sėdint, tačiau negalime tiesiog pasakyti – nesėdėkite. Reikia ieškoti, kokie kiti veiksniai prisidėjo prie problemos atsiradimo“, – aiškina J. Jankauskas.

Nugaros skausmą gali lemti laikysena, avalynė, kūno mechanika ar kelių skirtingų veiksnių visuma. Gydytojas atkreipia dėmesį ir į iš pirmo žvilgsnio netikėtą ryšį – kai kuriais atvejais nugaros skausmą gali imituoti ar prie jo prisidėti virškinimo sistemos problemos. Todėl vien skausmo vieta ne visada parodo tikrąją jo priežastį.

Kada skausmas po sporto jau nėra tik nuovargis?

Raumenų tempimo pojūtis, jautrumas ar bendras nuovargis pirmosiomis valandomis po fizinio krūvio gali būti normali organizmo reakcija. Tačiau daugiau dėmesio reikėtų atkreipti, jei diskomfortas nepraeina ilsintis – trukdo užmigti, jaučiamas naktį, išlieka kitą dieną ar kartojasi.

„Pirmiausia reikia keisti mažus dalykus. Galbūt problema yra krūvio dozavimas, o gal – nepakankama mityba. Svarbu suprasti, kas daro didžiausią įtaką atsirandančiam skausmui“, – sako sporto medicinos gydytojas.

J. Jankauskas ragina neskubėti kiekvieno skausmo vertinti kaip medicininės problemos. Pirmiausia verta įvertinti, ar tinkamai parinktas fizinis krūvis ir ar organizmas gauna tai, ko jam reikia.

Daugiau sporto reiškia ir didesnį organizmo poreikį

Riešutų ir džiovintų vaisių prekės ženklo „Arimex“ ambasadorė bei mitybos ekspertė dietistė U. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad raumenims funkcionuoti reikia energijos, baltymų, mikroelementų ir skysčių, o kaulinis audinys taip pat nuolat atsinaujina. Todėl prastesnis atsistatymas, raumenų silpnumas ar dažnesnės traumos gali būti priežastis įvertinti ne tik fizinį krūvį, bet ir mitybą.

J. Jankausko teigimu, šių dviejų sričių atskirti praktiškai neįmanoma.

„Negali kalbėti apie krūvį, nekalbėdamas apie maistą, ir negali kalbėti apie maistą, nekreipdamas dėmesio į krūvį. Fizinis aktyvumas lemia, kiek ir kuo žmogui reikės maitintis. Lygiai taip pat negalime spręsti, kaip žmogui maitintis, nežinodami, koks yra jo fizinis krūvis – ar jis daugiausia sėdi, vaikšto, bėgioja ar užsiima kita veikla“, – aiškina gydytojas.

Todėl vertinant savijautą svarbus visas kontekstas – fizinis aktyvumas, mityba, valgymo režimas, suvartojamų skysčių kiekis ir kiti kasdieniai įpročiai.

Protarpinis badavimas ir intensyvus sportas – ar suderinama?

Viena iš laidoje aptartų temų – protarpinis badavimas. Dietistė U. Radzevičienė pasakoja savo praktikoje sutinkanti žmonių, kurie riboja valgymo laiką, tačiau kartu intensyviai sportuoja – atlieka kardio treniruotes ar treniruojasi su svarmenimis.

J. Jankausko teigimu, protarpinis badavimas nebūtinai visais atvejais yra netinkamas – svarbus visas žmogaus gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo kontekstas. Tačiau problemų gali kilti, kai iš kūno daug reikalaujama, o jis negauna pakankamai energijos ir maistinių medžiagų.

„Protarpinis badavimas gali būti tinkamas, jeigu jis taikomas atsižvelgiant į kontekstą. Tačiau kai žmogus iš savęs per daug reikalauja, bet organizmas negauna to, ko jam reikia, viską subalansuoti tampa sudėtinga. Reikia vertinti ne tik tai, ar gaunamas pakankamas baltymų kiekis, bet ir bendrą suvartojamos energijos kiekį“, – sako gydytojas.

Dietistės teigimu, svarbiausia ne tiesiog uždrausti vieną ar kitą mitybos režimą, o paaiškinti žmogui, kaip jo pasirinkimai gali paveikti sveikatą. J. Jankauskas priduria, kad įpročius geriausia keisti palaipsniui – koreguoti per didelį krūvį arba didinti gaunamos energijos ir maistinių medžiagų kiekį.

Sportuojančiam neužtenka pusryčių ir vakarienės

Kalbėdamas apie aktyvaus žmogaus mitybą, J. Jankauskas išskiria tris pagrindinius dalykus – pakankamą baltymų kiekį, organizmo poreikius atitinkantį energijos kiekį ir mikroelementus.

„Jeigu esi aktyvus ir sportuojantis žmogus, turi užtikrinti savo baltymų poreikį. Antras klausimas – ar suvartoji tiek energijos, kiek tavo kūnui reikia. Trečioji tema – mikroelementai, vitaminai ir kitos organizmui reikalingos medžiagos. Jeigu esi aktyvus, turi maitintis. Maitintis nereiškia du ar tris kartus per dieną kažką užkąsti arba pavalgyti tik pusryčius ir vakarienę. Kūnui reikia energijos“, – pabrėžia sporto medicinos gydytojas.

U. Radzevičienė papildo, kad svarbu ne tik tai, kiek baltymų ar kitų maistinių medžiagų gauname, bet ir iš kokių produktų jos atkeliauja. Tarp baltymų šaltinių ji mini mėsą ir paukštieną, kiaušinius, ankštinius produktus bei jogurtą, o kalbėdama apie angliavandenių šaltinius ragina nepamiršti vaisių ir uogų.

Svarbus ir maisto paruošimo būdas – vien tai, kad produkte yra tam tikrų naudingų maistinių medžiagų, dar neatskleidžia visos jo maistinės vertės.

Nugaros skausmai „jaunėja“

Gydytojas pastebi ir kitą tendenciją – problemos, kurios anksčiau dažniau buvo siejamos su vidutinio amžiaus žmonėmis, šiandien pasireiškia gerokai jaunesniems.

„Prieš 10–15 metų ūmūs nugaros skausmai ar įvairūs stuburo pakitimai dažniau pasitaikydavo maždaug 45 metų ir vyresniems žmonėms. Dabar su panašiais skundais ateina ir 25-erių metų žmonės“, – sako J. Jankauskas.

Pasak laidos pašnekovų, kuo didesnį fizinį krūvį patiria žmogus, tuo svarbiau pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai energijos ir maistinių medžiagų bei turėtų laiko atsistatyti.