Kai gydytojo receptas – pasivaikščiojimas: pasaulyje į ėjimą žiūrima visai kitaip

 Įsivaizduokite, kad apsilankę pas gydytoją vietoje įprasto recepto gaunate kitą rekomendaciją: dvi valandos gamtoje per savaitę, bent po 20 minučių vienu kartu. Tai ne hipotetinis scenarijus. Kanadoje tokia praktika jau veikia nacionaliniu mastu – sveikatos priežiūros specialistai savo pacientams gali išrašyti vadinamąjį „gamtos receptą“, o vienas iš paprasčiausių būdų jį įgyvendinti yra pasivaikščiojimas.

Kanados nacionalinė programa „PaRx“, pradėta 2020 metais, šiandien vienija daugiau nei 20 tūkst. užsiregistravusių sveikatos priežiūros specialistų. Programos duomenimis, iki šiol gamtos receptus gyventojai yra gavę 1,8 mln. kartų. Gydytojo rekomendacija gali būti labai konkreti – praleisti daugiau laiko artimiausiame parke, pasivaikščioti miške ar tiesiog įtraukti buvimą gamtoje į savo savaitės rutiną.

Dar įdomiau tai, kad ši iniciatyva peržengė paprastos rekomendacijos ribas. Bendradarbiaudami su „Parks Canada“, programoje dalyvaujantys sveikatos priežiūros specialistai gali pacientams išrašyti ir prieigą prie nacionalinių parkų. O Kanados sostinės regione gydytojai net gali skirti apsilankymą Kanados gamtos muziejuje kaip gamtos recepto dalį.

Vaikščiojimas – ne tik apie kilometrus, bet ir apie savijautą

Tokie pavyzdžiai rodo platesnį pokytį: fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje vis dažniau vertinami ne tik kaip laisvalaikis, bet ir kaip viena iš priemonių, galinčių padėti rūpintis žmogaus fizine bei emocine savijauta.

Tam yra ir mokslinis pagrindas. 2024 metais publikuota sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi 75 atsitiktinių imčių tyrimus ir daugiau nei 8,6 tūkst. žmonių, nagrinėjo skirtingų vaikščiojimo formų poveikį depresijos ir nerimo simptomams. Tyrėjai nustatė, kad vaikščiojimas buvo susijęs su šių simptomų mažėjimu.

Svarbu ne tik kiek einame, bet ir kur

Kitų tyrimų dėmesio centre – ne tik pats judėjimas, bet ir aplinka, kurioje jis vyksta. 2021 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi gamtoje vykdomas veiklas, nustatė teigiamą jų poveikį suaugusiųjų psichikos sveikatos rodikliams, įskaitant žmones, jau turinčius psichikos sveikatos sunkumų.

Tyrimuose nagrinėtos skirtingos veiklos – nuo žaliojoje aplinkoje atliekamo fizinio aktyvumo iki sodininkystės ir gamtoje vykdomos terapijos. Dažniausiai veiksmingiausios programos truko 8–12 savaičių, o viena veikla – nuo maždaug 20 iki 90 minučių.

Tai nereiškia, kad pasivaikščiojimas gali pakeisti gydymą ar kad kiekvienas žmogus, patiriantis sveikatos sunkumų, turėtų gydytis vaikščiodamas. Tačiau tyrimai vis dažniau rodo, kad reguliarus judėjimas, o kai kuriais atvejais ir buvimas gamtoje, gali būti prasminga sveikos gyvensenos ir geros savijautos dalis.

Gamtos receptui nereikia nei sporto salės, nei 10 tūkst. žingsnių

Kanados „PaRx“ programoje rekomenduojamas labai paprastas principas: bent dvi valandos gamtoje per savaitę, vienu kartu praleidžiant joje bent 20 minučių. Tam nereikia žygio į kalnus ar specialaus pasiruošimo – programa kaip tinkamą „gamtos laiką“ įvardija ir pasivaikščiojimą su šunimi, laiką parke, paukščių stebėjimą ar sodininkystę.

Galbūt būtent čia ir slypi vaikščiojimo stiprybė. Jis nereikalauja išmokti naujo sporto, nusipirkti įrangos ar pasiruošti varžyboms. Galima tiesiog išeiti iš namų ir eiti – vienam, su šeima, draugu ar šunimi. Kartais tam, kad pajudėtume, net nereikia turėti tikslo nueiti 10 tūkst. žingsnių. Užtenka turėti 20 minučių.

Kviečia išbandyti paprastą judėjimo receptą

Apie vaikščiojimą vis dažniau kalbama būtent tokiame kontekste – ne kaip apie sportinį rezultatą, o kaip apie kasdienį įprotį, kuris gali tapti viena iš rūpinimosi savimi formų. Ir tai yra viena iš pagrindinių idėjų „Toyota Ėjimo“ centre: parodyti, kad judėjimas neprivalo būti sudėtingas, kad turėtų prasmę.

„Jeigu kitose šalyse gydytojo receptas gali būti rekomendacija daugiau laiko praleisti gamtoje, tai gerai parodo, kaip pasikeitė mūsų požiūris į kasdienį judėjimą. Vaikščiojimas nebėra tik būdas pasiekti tam tikrą žingsnių skaičių. Tai gali būti laikas sau, galimybė pabūti gamtoje, susitikti su kitu žmogumi ar tiesiog trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo“, – sako „Toyota Ėjimo“ organizatoriai.

Šį požiūrį bus galima išbandyti ir praktiškai – rugsėjo 27 dieną Vilniuje vyks „Toyota Ėjimas“, kuriame dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų trasą. Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Galbūt todėl kitą kartą, kai pajusite, kad reikia prasivėdinti galvą, sumažinti dienos tempą ar tiesiog pajudėti, nereikės ieškoti sudėtingo sprendimo. Kartais pirmas žingsnis gali būti tiesiog... išeiti pasivaikščioti.

Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.