„Valencia“ sporto direktorius apie naują Europos krepšinio realybę: „Anksčiau vienas milijonas buvo daug, o dabar gali būti sumokėti ir šeši“

 Laimėjęs Ispanijos čempionatą ir pirmą kartą klubo istorijoje pasiekęs Eurolygos finalo ketvertą, „Valencia“ projektas subyrėjo dėl varžovų sumokėtų išpirkų. Europos krepšinio vasarą niekas kitas taip skaudžiai nepajuto naujosios rinkos realybės pasekmių kaip ši Ispanijos ekipa, praradusi svarbiausius savo pergalių kalvius.

Komandą paliko treneris Pedro Martinezas ir žvaigždė Jaime Pradilla, kurie abu persikėlė į Madrido „Real“ atitinkamai už 1 mln. ir 1,5 mln. eurų išpirkas. Taip pat išvyko Jeanas Montero, už pusę milijono eurų persikėlęs į Pirėjo „Olympiacos“, bei Brancou Badio, už kurį Atėnų „Panathinaikos“ nepagailėjo 1,5 mln. eurų. Siekdamas išvengti panašių scenarijų ateityje, klubas bando apsisaugoti ir naujose sutartyse nustatė net 6 mln. eurų siekiančias išpirkas.

Visgi, kyla abejonių, ar tokios sumos įbaugins didžiausius Eurolygos biudžetus. Dubajaus „Dubai Basketball“ ir Tel Avivo „Hapoel“ atėjimas į rinką, susijungęs su gilias kišenes turinčių „Olympiacos“ bei „Panathinaikos“ savininkų ambicijomis, sukėlė milžinišką infliaciją. Valensijoje jau susitaikyta su mintimi, kad kai kuriems klubams neįveikiamų išpirkų tiesiog nėra.

Apie pasikeitusią rinkos dinamiką atvirai prabilo „Valencia“ sporto direktorius Luisas Arbalejo. Pasak jo, net ir solidžios sumos nebestabdo turtingiausių organizacijų vadovų.

„Yra išpirkų, kurios galbūt neatgraso „Panathinaikos“ prezidento ar Tel Avivo „Hapoel“ bei Dubajaus klubų savininkų, mokančių tokius pinigus“, – teigė L. Arbalejo.

Puikus šios infliacijos pavyzdys – Jungtinių Arabų Emyratų klubo veiksmai. Dubajaus ekipa neseniai sumokėjo 2,6 mln. JAV dolerių už 33-ejų Thomasą Walkupą, kad išpirktų jį iš „Olympiacos“. Nors gynėjui numatytas iš esmės antraeilis vaidmuo, jam buvo įteiktas trejų metų 9,6 mln. dolerių vertės kontraktas. Matydamas tokias tendencijas, Valensijos klubo vadovas neslepia nerimo dėl ateities.

„Krepšinyje išpirkos, kad ir kokios didelės jos būtų, vis dar neatgraso, – sakė L. Arbalejo. – Nežinau, kokią ribą pasieksime. Anksčiau vienas milijonas buvo daug, o dabar galbūt penki ar šeši milijonai yra didelė suma, bet gali būti, kad ir ji bus sumokėta.“