Pasaulio čempionu tapęs karys savanoris: „Labiausiai džiugu dėl komandos aukso“

 Moroje (Švedija) vykęs pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas lietuviams tapo istoriniu: mūsų šalies vyrų estafetė, kurią sudarė Jonas Maišelis bei du Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai savanoriai Jonas Vytautas Gvildys ir Ignas Ambrazas, iškovojo planetos čempionų titulą.

„Dėl komandos aukso turbūt labiausiai džiugu, nes tai tikrai išskirtinis laimėjimas“, – šyptelėjo pergalę finišo tiesiojoje išplėšęs I. Ambrazas, taip pat iškovojęs asmeninės rungties bronzą ilgojoje trasoje.

Ketverius metus KASP tarnaujantis 27-erių karys savanoris pasaulio čempionate dalyvavo dar dvejose varžybose: vidutinėje trasoje jis užėmė 8 vietą, o sprinte buvo 13-as.

Ilgojoje trasoje iškovota bronza yra antrasis individualus šiauliečio medalis planetos pirmenybėse – 2024-aisiais vidutinėje trasoje jis taip pat buvo trečias. Be to, su vyrų estafete I. Ambrazui 2023 metais pavyko tapti planetos vicečempionu.

„Tikslai buvo aukščiausi, nes šitam čempionatui ruošiausi daugiau ir treniruotės tam buvo sutelktos visus metus. Beveik visus tikslus įgyvendinau, visos mano pozicijos aukštos, ne tik tos, kuriose iškovoti medaliai. Vidutinėje distancijoje padariau vieną klaidelę, kuri ir kainavo man medalį – pasitaiko. Šiaip viskas buvo įgyvendinta puikiai, dėl asmeninio medalio džiugu, bet dėl komandos dar labiau“, – dėstė I. Ambrazas. Pasaulio čempionato vyrų estafetėje po dviejų etapų pirmavo prancūzai, o tuo metu Lietuvos ekipos deficitas siekė maždaug 40 sekundžių.

„Į trečią etapą išvažiavau kiek atsilikdamas, bet su kitais dviem sportininkais. Estafetėse įveikinėjame šiek tiek skirtingas trasas, kad nevažiuotumėm vienas paskui kitą, tai išsiskyrėme su vienu varžovu, o nuo kito pavyko atitrūkti. Visą trasą jaučiau į nugarą kvėpuojančius šveicarus ir čekus, bet jiems taip ir nepavyko pavyti manęs. Trasos pabaigoje pamačiau prancūzą, kuris išvažiavo anksčiau už mane. Turėjau tikslą prieš paskutinę trasos dalį priartėti kuo arčiau – tą pavyko įgyvendinti. Žinojau, kad turiu išlaukti tinkamo momento ir finišo tiesiojoje atakuoti“, – triumfą prisiminė I. Ambrazas.

Ignas Ambrazas | Organizatorių nuotr.

Orientavimosi sporto ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą, kada ši sporto šaka buvo naudojama Švedijos kariuomenėje: kariai buvo mokomi naudojantis žemėlapiais ir kompasais rasti nurodytus taškus vietovėje. Nenuostabu, kad nemaža dalis orientacininkų yra kariai, o pasaulyje rengiami net keli pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionatai.

„Kariškių tarp orientacininkų tikrai nemažai. Daugiau bėgikų, o aš atstovauju dviračių sportui, tad man kolegų yra šiek tiek mažiau. Žiemą užsiimu lygumų slidinėjimu ir kelis kartus teko dalyvauti kariškių orientavimosi sporto slidėmis varžybose, kur su komanda turėjome gerų pozicijų. Pasaulio kariškių čempionatuose viskas labai panašiai, tik kiek kitokia aplinka. Dažniausiai gyvename kariniame miestelyje, tai kitoks požiūris į tuos dalykus ir tikrai įdomi patirtis“, – pasakojo I. Ambrazas.

Sportininko teigimu, karinėse pratybose išugdyti įgūdžiai prisideda prie tobulėjimo orientavimosi sporto varžybose, tuo tarpu orientacininko savybės praverčia kariuomenėje.

„Orientavimosi sportas bendrai prisideda prie navigacijos įgūdžių miške, judėjimo per pratybas ir ne tik. Man tikrai paprasta juos atlikti, nes žinau, kas kur bus, suprantu tiek vietovę, užtikrintai jaučiuosi beveik kiekvienoje vietovėje, kur yra kažkoks žemėlapis ir net be žemėlapio pakankamai nesudėtingai galiu rasti objektus. Tuo tarpu karinėse pratybose įgyti įgūdžiai suteikia daugiau kantrybės. Kariuomenėje, manau, visada yra laukimas. Yra pasiruošimas ir tada laukimas, o tai prideda disciplinos“, – teigė I. Ambrazas.

Sportas kariuomenėje ugdo fizines ir psichologines savybes, reikalingas karinėms užduotims vykdyti.