Ką daryti, kad fizinis aktyvumas nesibaigtų kartu su vaikyste ar sportininko karjera?

 Sportas žmogui suteikia kur kas daugiau nei judėjimo džiaugsmą ir gerą sportinę formą. Kartu jis moko atsakomybės, disciplinos, gebėjimo atsitiesti po nesėkmės ir daugybės kitų prasmingų dalykų. Nepaisant to, fizinis aktyvumas Lietuvoje dažnai baigiasi tada, kai baigiasi vaikystė arba sportininko karjera. Bet gal galėtų būti kitaip, jei šio klausimo nepaliktume vien tik žmonių motyvacijai ir pavienėms iniciatyvoms?

Sporto nauda – ne tik sveikatai

Fizinis aktyvumas dažniausiai siejamas tik su sveikata. Tačiau į jį verta pažvelgti kur kas plačiau – judėjimas gali būti ir laisvalaikis, ir malonumas, ir būdas žmogui ugdyti savybes, kurios praverčia toli už sporto salės ribų.

Jeigu pasižiūrėtume į profesijas, kurias žmonės renkasi šiandien, pamatytume, kad dažna iš jų vienaip ar kitaip reikalauja fizinio pasirengimo. Galvoje turiu ne tik kariškius, pareigūnus, ugniagesius ar profesionalius sportininkus, bet ir tuos, kurių darbas iš pirmo žvilgsnio su judėjimu neturi nieko bendra.

Organizuodami fizinį aktyvumą skatinančią kampaniją „Ką man davė sportas?“, daug bendravome su jos ambasadoriais, tarp kurių – ir kūrybos, meno pasaulyje žinomi veidai. Iš jų išgirdau tą pačią mintį: jeigu nesportuočiau, tikriausiai nedaryčiau to, ką darau dabar. Sportas jiems – ne šalutinis dalykas, o pamatas, ant kurio laikosi visa kita.

Ta pati logika galioja ir jaunajai kartai. Sportuojantys vaikai bei paaugliai anksčiau subręsta, tampa atsakingesni – jie mokosi, kad treniruotės už juos neatliks niekas kitas. Be to, skirtingos sporto šakos padeda jiems ugdyti ir skirtingas savybes: vienos moko tikslumo ir susikaupimo, kitos – komandinio darbo, dar kitos – gebėjimo suprasti varžovą, pagarbos jam.

Pradėti sportuoti niekada ne vėlu

Taigi, nors sporto nauda akivaizdi, net 74 proc. Lietuvos gyventojų nesportuoja pakankamai – bent tris kartus per savaitę. Nerimą kelia ir paauglių rodikliai: tik 12 proc. jų kasdien užsiima bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla. Kaip rodo „Sveikatos būklės ES“ ataskaita, pagal aktyvumą jie atsilieka nuo savo bendraamžių Europoje.

Diskutuojant šia tema, dažnai tenka išgirsti argumentus, kad judėjimui nebelieka laiko, kad pradėti jau per vėlu. Tačiau čia norisi patikslinti, kad kalbėdami apie fizinį aktyvumą, iš tiesų kalbame apie labai plačią skalę, į kurią telpa tiek treniruotės savo malonumui, tiek ir paprasti kasdieniai veiksmai: pasirinkimas lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, automobilio pastatymas kiek toliau nuo įėjimo į biurą ar prekybos centrą.

Tūkstančio kilometrų kelias prasideda nuo pirmo žingsnio, tad svarbiausia – pradėti, o tęstinumas ateis pats. Nereikia iš karto siekti rekordų ar lygiuotis į kažkieno kito pasiekimus.

Daugiau judėti padėtų sisteminiai sprendimai

Tiesa, kalbėdami apie visuomenės fizinį aktyvumą ir kviesdami sportuoti, pastebime, kad mūsų šalyje kol kas nėra sistemos, kuri padėtų jį palaikyti visą gyvenimą. Šios srities finansavimas vykdomas projektiniais principais – kitaip tariant, lėšos skiriamos atskiroms iniciatyvoms ir trumpiems laikotarpiams. Ir nors kalbame apie daugybę įdomių ir gerų projektų, jų rezultatas trumpalaikis – projektui pasibaigus, baigiasi ir žmonių judėjimas.

Pakeisti situaciją padėtų sisteminiai sprendimai. Pavyzdžiui, skirtingų skėtinių organizacijų įtraukimas ir atitinkamas finansavimas jų veikloms leistų įtraukti į sportines veiklas skirtingo amžiaus gyventojus. Būtent tokiu būdu būtų galima sukurti ir palaikyti tęstines aktyvų gyvenimo būdą skatinančias iniciatyvas.

Vienas iš gerųjų tokių iniciatyvų pavyzdžių – LTOK organizuojamos Lietuvos mažųjų žaidynės. Žaidimai įtraukia vaikų darželius ir motyvuoja judėti pačius mažiausius jau 12 metų. Dalis prieš 12 metų šiose žaidynėse dalyvavusių vaikų jau šiais metais baigė mokyklą. Ir čia kyla klausimas: o kas būtų, jei ta veikla nebūtų nutrūkusi? Jei žaidimais ir motyvacija paremtas fizinis aktyvumas būtų pratęstas per visą mokyklinį laikotarpį?

Tikimybė, kad sportas taptų natūralia žmogaus gyvenimo dalimi, o ne kažkuo, ką suaugus reikia pradėti iš naujo, būtų kur kas didesnė. LTOK rūpinasi įvairaus amžiaus grupių įtrauktimi skatinant fizinį aktyvumą: Olimpinis mėnuo yra skirtas pradinukams, o Lietuvos mokyklų žaidynės suteikia galimybę ne tik išbandyti įvairias sporto šakas, bet ir garbingai atstovauti moksleiviams savo mokyklai. Šių varžybų geografija apima 60 Lietuvos savivaldybių, kasmet žaidynėse dalyvauja apie 200 tūkst. moksleivių iš daugiau kaip 900 mokyklų.

Tas pats iššūkis kartojasi ir vėliau – studentų sporte. Būtent šiuo laikotarpiu daugybė jaunų žmonių nutraukia fizinį aktyvumą, nors jo svarba nė kiek nesumažėja. Ir tai rodo viena: motyvuoti ir palaikyti sportuojančius labai svarbu, bet kartu reikia ir aiškios sistemos, kuri padėtų tai padaryti.

Komentaro autorė – Daina Gudzinevičiūtė, olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė