Į rinktinę sugrįžti nesitikėjęs Motiejūnas: „Jei kviečia, važiuosiu“
Runtynių akimirka | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Lietuvos rinktinė draugiškame mače Kaune po pratęsimo 108:110 nusileido Estijos krepšininkams.
Į rinktinę po dviejų metų pertraukos sugrįžo ir Donatas Motiejūnas, kuris sulaukė trenerio Rimo Kurtinaičio kvietimo.
Krepšininkas pripažino, kad jau nesitikėjo sugrįžti į rinktinę, tačiau sulaukus pasiūlymo, buvo pasirengęs padėti komandai.
„Laiko daug neturime, bet kartais geriau toks rezultatas nei laimėti 20 taškų ir galvoti, kad esi geriausias. Turime ateiti su dar didesne energija, didesniu noru. Rytoj pasižiūrėsime vaizdo medžiagą ir dirbsime toliau“, – sakė D. Motiejūnas.
Kontrolinės rungtynės: Lietuva – Estija galerija (08.20) 48 nuotr.
– Kiek yra dingęs krepšinio pojūtis po kelių mėnesių be žaidimo?
– Manyčiau, kad natūralu. Jei šiek tiek įdomu, galiu papasakoti, kaip vyksta procesai. Krepšinio neatkartosi, to žaidybinio ritmo neatgausi per treniruotes. Reikia per rungtynes. Niekas neieško kažkokių nusiskundimų ar pasiteisinimų, žaidėme, pralaimėjome ir žiūrime į priekį. Susirinkome, atvažiavome laimėti, bet ne visas paruošiamąsias rungtynes laimime.
– Ką iš tokio mačo galima pasiimti teigiamo?
– Buvo nemažai blyksnių, kai kamuolys gerai judėjo, visi stengėsi, kovojo. Ta energija, kova, tas dalykas, ant kurio turime judėti į priekį.
– Ar dar tikėjotės, kad žaisite rinktinėje?
– Man, kaip žmogui, kaip žaidėjui, žaisti rinktinėje yra didžiausia garbė. Jei savo buvimu čia, man pavyks įtakoti keletą žaidėjų, kurie pamatys, kokia disciplina, pasiaukojimas ir širdis yra reikalingi žaisti aukščiausiame lygyje, mano darbas bus daugiau nei išpildytas. Ar tikėjausi? Sakiau, kad turbūt jau nežaisiu, į viską žiūrėjau logiškai. Antra pusė sakė, kad turiu būti pasiruošęs, nes visko būna. Moterys turi tą šeštą jausmą ir vasaros pradžioje tai išpranašavo.
– Kaip žiūrite į situaciją, kad rinktinėje nėra apie 20 žaidėjų, kurie joje galėjo būti?
– Jei kviečia – važiuoju, jei nekviečia – nevažiuoju. Taip yra, toks gyvenimas. Mano darbas yra būti pasiruošusiam. Ne mano darbas yra rinkti žaidėjus. Stengiuosi susikoncentruoti į tai, kas mano, ką aš kontroliuoju. Jei apsikrausi ar pyksi, kas iš to gero bus? Tai yra juokinga. Tai yra rinktinė, didžiausia garbė yra atvažiuoti ir kautis dėl vietų čia.
– Kokį įspūdį paliko D. Stenionio žaidimas?
– Man tai yra vienas gražiausių įrodymų, kad žmogus ilgai dirbęs, traumos, viską, gavo šansą ir parodė, kad yra vertas būti tokiame lygyje, vertas to šanso. Man, kaip vyresniam žaidėjui, tai yra didžiausias džiaugsmas. Jis tikrai neiškrenta iš konteksto ir geba žaisti aukštame lygyje.
– Esate vienas iš trijų rinktinės žaidėjų, kurie neturi kontrakto. Kokie lūkesčiai?
– Žiūrėsime, kalbame su agentu, variantų yra. Žiūrėsime, kas geriausio. Man žaidimas čia padeda ir į formą įeiti, ritmą pagauti. llgai buvau be krepšinio, tas žaidybinis ritmas, kai dingsta, kuo vyresnis, tuo sunkiau jį pagauti. Darau viską, kas įmanoma. Virginijus Mikalauskas turi savo darbą. Gyvenimo dalis tokia. Man atrodo, kad amžiną atilsį Kobe Bryantas pasakė, kad visi tikimės, jog mus išlydės ovacijomis. Dažnai realybė yra kitokia, baigi karjerą sėdėdamas ant sofos ir laukdamas paskutinio skambučio.
– Kokie yra prioritetai?
– Yra visokių minčių. Panikos nėra, praėjusį sezoną, kai gavau progą ir žaidžiau, žaidžiau gerai, komanda – taip pat. Tas sezonas, pabaiga, buvo kokia buvo. Norėtųsi žaisti aukščiausiame lygyje, bet kaip gyvenimas susidėlios... Gali planuoti, o aukščiau juokiasi.
