Olivija Baleišytė po dramatiškos pergalės Lenkijoje: „Tai viena saldžiausių mano pergalių“

 Šį savaitgalį Lenkijoje vykusiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „LOTTO Grand Prix of Poland – 2026 Cup“ Olivija Baleišytė iškovojo pirmąją vieta skrečo ir trečiąją omniumo rungtyje.

Sėkmingai pasirodė ir kiti Lietuvos treko rinktinės sportininkai: Lauryna Valiukevičiūtė keirino rungtyje užėmė 5 vietą, sprinte buvo 12-ta, Vasilijus Lendelis sprinte finišavo 8-tas, o Eimantas Vadapalas keirino rungtyje užėmė 10 vietą, sprinte – 12 vietą.

Olivijos pasakojimas apie tai, kas vyko už rezultatų lentelės ribų: „Omniumo lenktynėse žinojau, kad viską lems paskutinė rungtis. Reikėjo atlaikyti daugybę Lenkijos rinktinės atakų ir išsaugoti bent bronzą. Vos prasidėjus taškų lenktynėms teko sustoti dėl techninio gedimo ir keisti ratą.

Labiausiai tuo momentu jaudinausi ne dėl savęs, o dėl Nedo Narbuto – tai buvo jo pirmoji išvyka trenerio vaidmenyje, o tokiomis sąlygomis keisti ratą per varžybas jam dar neteko. Bet jis susitvarkė puikiai: drebančiomis rankomis spėjo pakeisti ratą ir išstumti mane į treką vos pasibaigus neutraliam ratui.

Kol vijausi grupę, lenkės specialiai pakėlė tempą, kad nebesugrįžčiau į lenktynes. Kai supratau, ką jos daro, užvirė kraujas. Palikau labai daug jėgų vydamasi grupę, bet paskutiniame finiše pavyko išplėšti bronzos medalį. Nors tai buvo trečia vieta, džiaugėmės lyg pergale.

Kitą dieną prieš skrečo startą susėdome visos ne Lenkijos sportininkės ir susitarėme: jei kiekviena kovos tik už save, prieš šešias lenkes neturėsime šansų. Nusprendėme diktuoti aukštą tempą ir neleisti joms kontroliuoti lenktynių.

Likus trims ratams sukaupiau visas jėgas ir viena atakavau iš grupės. Tai buvo turbūt ilgiausi trys ratai mano gyvenime. Iš šalies girdėjau tik Nedo ir Eimanto šūksnius: „Iki galo!“ Žinojau, kad nebegalima dairytis atgal. Tik likus pusei rato pavyko pavyti priekyje važiavusią Lenkijos sportininkę, o grupė manęs jau nebepavijo. Finišo liniją kirtau pirma.

Tai viena saldžiausių mano pergalių. Gal šios varžybos nėra pačios didžiausios, bet kai žinai, kiek kainavo ta pergalė, ji tampa labai ypatinga. Net Lenkijos rinktinės treneris po finišo pakėlė rankas ir paplojo. Tokių akimirkų nepamiršti.

Dabar jau keliaujame į Prahą, kur laukia dar vienos UCI C2 kategorijos varžybos ir kova dėl labai svarbių pasaulio čempionato atrankos reitingo taškų. Judame toliau.“